Grįžtanti atmintis

Kvietimas GA 2

Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.

 

Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:

1. Įvertinti totalitarinių režimų poveikį Vilniaus universiteto bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis ir išreikšti jiems pagarbą vadovaujantis istorinio teisingumo ir pagarbos principu.

2. Gaivinti universiteto bendruomenės istorinę atmintį, skatinant prisiminti ne tik šviesius ir garbingus universiteto istorijos puslapius, bet ir niūrius, neretai skausmingus įvykius.

3. Prisidėti prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo.

 

Postūmiu permąstyti universiteto santykį su praeitimi tapo trumpas, bet itin svarbus Izraelio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidoth‘o elektroninis laiškas, gautas 2016 metų vasarą. Šiame laiške buvo išreikštas prašymas simboliškai prisiminti profesoriaus dėdę Chlaunę Meištovskį, kuris buvo prieškario Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas. Fiziką ir chemiją aštuonis semestrus sėkmingai studijavęs Chlaunė Meištovskis iš universiteto buvo pašalintas nuo 1941 metų liepos 1 dieną vien dėl žydų tautybės. Būtent tokia universiteto studentų apskaitoje nurodyta stipendijos nutraukimo ir pašalinimo iš universiteto priežastis. Prieš kelias dienas iki šio įvykio universitete pradėtas plačiu mastu vykdyti Vokietijos nacionalsocialistams pavaldaus okupacinio Švietimo departamento vadovo J. Vaičaičio 1941 metų birželio 27 dienos įsakymas. Vadovaujantis juo, tų pačių metų birželio 22 dieną, t. y. atgaline data, žydų kilmės darbuotojai ir „šviesų socializmo rytojų“ kelis sovietinės okupacijos mėnesius kūrę ar režimą palaikę universiteto bendruomenės nariai buvo atleisti ir pašalinti iš Vilniaus universiteto.

 

Atminties diplomas

2016 metų rugsėjį Vilniaus universiteto rektoriaus sprendimu buvo sudaryta komisija, kuri turėjo atlikti istorinį tyrimą, suformuluoti atrankos principus, nustatyti pašalintų universiteto bendruomenės narių vardus ir pavardes, įvertinti jų biografijos faktus ir simboliškai sugrąžinti juos į universiteto istorinės atminties lauką. Gilinantis į akademinės bendruomenės narių likimus paaiškėjo, kad juos skirtingomis kryptimis išblaškiusių ar gyvenimą atėmusių įvykių buvo ne vienas: 1940 metų birželio 15 dieną prasidėjo pirmoji sovietų okupacija, po jos vyko nacionalsocialistinė okupacija su Antruoju pasauliniu karu ir Holokaustu, paskui daugiau nei penkis dešimtmečius truko sovietizacijos laikotarpis. Šie įvykiai neatpažįstamai pakeitė ne tik Lietuvą, bet ir Vilniaus universiteto bendruomenę. Totalitarinių režimų poveikio Vilniaus universiteto bendruomenei įvertinimas, nukentėjusių asmenų identifikavimas ir pagarbos jiems išreiškimas ir yra pagrindinis iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslas. Ši iniciatyva yra stiprus postūmis geriau pažinti ir įvertinti garsiausio Lietuvos universiteto istoriją, užpildyti ar net perrašyti kai kuriuos jos puslapius ir galimybė šiandienos universiteto bendruomenei atsigręžti į neretai skausmingai likimus apvertusią praeitį. Atsakingas siekis pažinti ir pripažinti savo neretušuotą istoriją yra suprantamas kaip tvirtas atviros universiteto bendruomenės kūrimo ir universiteto pažangos pamatas. Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, yra įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Tikimasi, kad Atminties diplomo teikimo ceremonijos taps tradiciniu Vilniaus universiteto bendruomenės renginiu.

Šiandien, po gana preliminaraus pirminio tyrimo, galima sakyti, kad yra apie tūkstantį pretendentų į Atminties diplomą. Vien nacių okupacijos pradžioje Vilniaus universitetą privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių, buvo pašalintas ir vokietis profesorius, kurio žmona buvo žydų tautybės. Keli šimtai lietuvių taip pat neteko galimybės dirbti ar studijuoti Vilniaus universitete pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metu. Visi šie žmonės nusipelno Atminties diplomo. Šis simbolinis diplomas nebus teikiamas asmenims, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų politinėmis ir policinėmis struktūromis ar padarė nusikaltimą žmogiškumui.