Juodosios skylės yra keisti dangaus kūnai, tarsi kiaurymės erdvėje, jos nepaleidžia nieko, ką pagauna – net šviesa negali ištrūkti iš jų gniaužtų. Po mūsų Galaktiką – Paukščių Taką – skrajoja milijonai tokių juodulių, o pačiame centre tūno keturis milijonus kartų už Saulę masyvesnė gigantė. Kitose galaktikose vaizdas labai panašus, tik centruose būna dar didesnių juodųjų skylių. VU Fizikos fakulteto Astronomijos observatorijos dr. Kastytis Zubovas papasakos, iš kur juodosios skylės atsiranda ir ką veikia per milijardus metų po susidarymo. Ar jos pavojingos Žemei ir žmonėms? Kas atsitiktų, jei Saulė taptų juodąja skyle? Kaip centrinės juodosios skylės veikia savo galaktikas?