Nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) – Švietimo politiką ir administravimą arba Švietimo kultūrą (nauja šaka).
Priėmimo sąlygos ir reikalavimai
Aukštasis mokslas (visų krypčių bakalauro laipsnis). Pageidautina, jog stojantieji turėtų bazinių edukologijos dalykų kompetencijas (Edukologijos įvadas, Bendroji pedagogika, Istorinė ir lyginamoji pedagogika). Įstojusiems asmenims, neturintiems atitinkamų kompetencijų, bus sudarytos sąlygos išklausyti šiuos dalykus pagal atskirą Klausytojo sutartį. Klausimą dėl būtinumo išklausyti papildomų dalykų sprendžia Studijų programos komitetas.
Studijų programos tikslas
Edukologijos magistrantūros studijų tikslas – parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus-praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms.Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai, o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) – Švietimo politiką ir administravimą arba Švietimo kultūrą.
Švietimo politikos ir administravimo šakos tikslas – parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, gebančius kurti naujas švietimo politikos priemones, rengti ir analizuoti švietimo politikos strateginių nuostatų įgyvendinimui reikalingus dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse.
Švietimo kultūros šakos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos švietimo kultūros specialistus, įsisavinusius švietimo situacijos analizės teorinius ir empirinius principus ir metodus, gebančius įgytas žinias ir įgūdžius originaliai, savarankiškai plėtoti, gilinti ir taikyti edukacinėje mokslinėje ir praktinėje erdvėje. Ši švietimo ir kultūros studijas jungianti šaka analizuoja švietimo ir ugdymo klausimus kintančioje kultūroje, o taip pat kultūrinio ugdymo problematiką šiuolaikinio švietimo sąlygomis.
Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)
Edukologijos magistras turi sociokultūrinių, kognityvinių, vadybinių, komunikacinių gebėjimų. Absolventas išmano filosofinius ugdymo pagrindus; suvokia švietimo misiją bei vaidmenį visuomenėje ir išmano Lietuvos švietimo sistemos sąrangą; geba analizuoti švietimo sąsajas su kultūra; geba formuoti ir/arba įgyvendinti švietimo politiką nacionaliniu ir organizacijos lygmeniu; žino švietimo administravimo principus ir moka juos taikyti praktikoje; yra įsisavinęs edukologinių tyrimų metodologiją ir moka savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus.
Profesinės veiklos galimybės