Priėmimo sąlygos ir reikalavimai
Į antrosios pakopos „Analitinės žurnalistikos“ studijų programą priimama tokia tvarka: asmenys, baigę socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties bakalauro studijas (pagal 2001 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 368 patvirtintą Bendrąjį studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorius ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašas) bei Informacijos paslaugų, Viešųjų ryšių, Leidybos, Žurnalistikos ir Komunikacijos krypčių bakalauro studijas (pagal 2009 m. gruodžio 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1749 patvirtintą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose sąrašą) – pagal nustatytą studijų rezultatų formulę; asmenys, baigę kitų sričių ir krypčių universitetines bakalauro studijas, laiko stojamąjį egzaminą.
Studijų programos tikslas
Rengti profesionalius žurnalistus, gebančius dirbti modernioje tradicinės ir daugiaterpės raiškos žiniasklaidos organizacijoje, suvokiančius masinės komunikacijos funkcionavimo principus, pasirengusius analizuoti visuomenei aktualius politikos, ekonomikos, kultūros, meno faktus ir reiškinius, gebančius juos pateikti analitiniais žurnalistikos žanrais. Programos turiniu siekiama atspindėti šiuolaikinės žiniasklaidos ir žurnalistikos kontekstą, formuoti gebėjimus atlikti tyrimus komunikacijos, informacijos, žurnalistikos mokslų srityse. Studijų programa turėtų tenkinti darbdavių poreikį sulaukti kompetentingų žiniasklaidos ekspertų, analitikų, gebančių kurti kokybišką specializuotos žurnalistikos turinį.
Numatomi studijų rezultatai (studijų programų siekiniai)
- Kritiškai vertinti visuomenės raidos problemas, suvokti ir pagrįsti demokratinės visuomenės funkcionavimo principus.
- Analizuoti ir taikyti praktikoje pagrindines žmogaus teisių ir žodžio laisvės nuostatas.
- Analizuoti temą pasirinkta tinkama rašto raiška (žanru, forma, stiliumi, apimtimi), gebėti redaguoti analitinės žurnalistikos ir mokslo tiriamuosius tekstus.
- Komunikuoti žodžiu ir nežodine kalba, mokėti įvairioms auditorijoms taikyti viešojo kalbėjimo gebėjimus.
- Gebėti stebėti, analizuoti, sisteminti procesus ir pateikti jų vertinimą visuomenei mokslo populiarinimo arba analitinių žurnalistikos žanrų forma.
- Gebėti atlikti konkrečias užduotis, praktiškai realizuojant temą pasirinktu žanru ir raiška, organizacinius ir kūrybinius įgūdžius pritaikyti modeliuojamoje ar realioje žiniasklaidos organizacijoje (redakcijoje).
- Gebėti formuluoti, kritiškai vertinti, interpretuoti komunikacijos ir informacijos teorijas ir tyrimo metodus.
- Gebėti tirti žiniasklaidą istorinės raidos požiūriu, atskleisti jos kaitą komunikacijos ir informacijos technologinių lūžių etapais.
- Gebėti atlikti žiniasklaidos organizacijos struktūros, vadybos, veiklos analizę ir pristatyti visuomenei tyrimo rezultatus.
- Gebėti atpažinti, atskleisti ir apibūdinti žurnalistinio turinio poveikio efektus tradicinėje ir naujojoje žiniasklaidoje.
Profesinės veiklos galimybės
Absolventai galės dirbti specializuotuose visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, kultūros ir meno leidiniuose; universalių tradicinės ir naujosios žiniasklaidos leidinių visuomenės aktualijų, politikos, ekonomikos, kultūros ir meno skyriuose; organizacijų viešosios komunikacijos padaliniuose; žiniasklaidos monitoringo, tyrimų ir analizės organizacijose.