Kodėl reikia stoti į Istoriją? Manau, nereikia. Bet, jeigu širdy dega nerimstantis klausimas, kodėl viskas vyksta būtent taip, kaip kinta visuomenė(s) ir kaip jos tarpusavy susijusios, galų gale jei bent sykį mąstei, kodėl valgydamas, žmogau, naudoji šakutę ir peilį, turi stoti čia. Ir kelti daugiau klausimų.

RUGILĖ BALKAITĖ, Kultūros ministerijos kultūros politikos departamento saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistė 

Nors studijuoju grynąją istoriją, džiaugiuosi, kad mano studijų programa leidžia susipažinti ir su kitų specialybių (kultūros istorijos ir antropologijos, archeologijos) mokomaisiais dalykais. Aišku, susipažįstame tiek, kiek reikia pagal programą, bet tai skatina domėtis daugiau nei aprėpia manosios studijos. Kompetentingi ir nemažą patirtį sukaupę dėstytojai geba sutelkti studentų dėmesį, skatina juos domėtis naujausia moksline medžiaga, kviečia lankyti dėmesio vertus renginius, noriai bendrauja ir konsultuoja. Savarankiškai gilinti žinias skatina ir seminarų trūkumas, jų vis dar rengiama nepakankamai. Džiaugiuosi, kad fakultete ir visame universitete veikiančios organizacijos, asociacijos leidžia užpildyti šį, manau, laikiną trūkumą, rengdamos konferencijas, diskusijas ir kitokio pobūdžio informacinius renginius. Istorijos studijos plečia pasaulio ir daugiatautės jo kultūros pažinimo horizontus.

Mano pasirinkimas studijuoti kultūros istorijos ir antropologijos specialybę buvo šiokia tokia avantiūra. Viena vertus, mane domino istorijos mokslas, studijų programa atrodė įdomiai, bet aiškaus įsivaizdavimo, kokios bus mano pasirinktos studijos, neturėjau. Vis dėlto tuo, ką radau Istorijos fakultete, nenusivyliau. Rinkdamasis universitetą ieškojau vietos, kur galėčiau įgyti universalų, o ne profesinį išsilavinimą, ir šios studijos puikiai atitiko mano tikslą. Tai tradicinės humanitarinės studijos, kurios palieka užtektinai laiko savarankiškai domėtis studentui įdomiais aspektais. Negaliu nepaminėti ir nuostabios Istorijos fakultete tvyrančios atmosferos.

Kaip sakė vienas mano dėstytojų: ,,Archeologas – tai istorikas su kastuvu.“ Tuo archeologija man ir yra unikali – mokaisi ne tik grynosios istorijos, specialybės dalykų, bet ir profesionaliai kasinėti. Ši specialybė yra dėstoma tik dviejuose universitetuose Lietuvoje, o kitame universitete ir specifika kitokia. Taip pat mane visada žavėjo VU istorija, kuri per daugiau nei 400 metų išugdė daugybę Lietuvos bei gretimų kraštų šviesuomenės ir turėjo didelę įtaką mūsų valstybei. Paskaitų metu mokomės grynosios istorijos (senovės istorijos, LDK istorijos ir kt.), specialybės dalykų (akmens a., bronzos a., geležies a., viduramžiai, fizinė antropologija ir kt.). Dėstytojai draugiški ir atsidavę savo dėstomam dalykui. Svarbu prisiminti, kad atėjus į universitetą reikia ne tik imti iš dėstytojų, ką jie duoda, bet ir pačiam domėtis, tada studijos bus tikrai kokybiškos. Praktikos archeologams yra privalomos. Kasinėjimai vyksta vieną vasaros mėnesį baigus I, II ir III kursus. Pasirinkimas, kur atlikti praktiką, gana platus: Kernavė, Dubingiai, Vilnius ir kt. Yra neapsakomas jausmas, kai iš žemės ištrauki kažką vertingo ir seno.

Didžiuojuosi, kad studijavau Vilniaus universitete. Juk ne kiekviena valstybė gali pasigirti turinti tokią seną, sukaupusią tiek mokslinės ir kultūrinės energijos aukštojo mokslo įstaigą. Stebint sėkmingą daugelio buvusių VU Istorijos fakulteto auklėtinių profesinę veiklą man nekyla abejonių dėl to, kad jie gavo geras starto sąlygas. Istorijos fakultetas suteikia puikų humanitarinį išsilavinimą, o paskui jau viskas priklauso nuo paties žmogaus. Energingas, darbštus ir labai savo profesiją mylintis žmogus visada ras vietą darbo rinkoje. Juk istorija visad bus viena iš svarbiausių disciplinų mokykloje, vadinasi, nuolat reikės istorijos mokytojų. Niekada neišnyks muziejai, kuriems reikalingi specialistai. Labai laukiame gabių ir iniciatyvių žmonių kultūros paveldo apsaugos.

IF man suteikė plačią pasaulėžiūrą ir analitinį-kritinį mąstymą, o tai svarbiausia kad ir kokia profesija beužsiimtumei po studijų. Istorija ne mokslas, o gyvenimo būdas, ir tai nuostabu! Bent jau reklamos versle istorikai labai vertinami ir būtent už mano anksčiau minėtą pasaulio, procesų suvokimą, analizavimą ir kritinį vertinimą. Istorijos fakulteto absolventų perspektyvos puikios, ir ypač tų, kurie net netapę istorikais profesionalais išliks istorikais širdyje!