Nuo pat pirmų dienų, kai kilo klausimas, „kur stosiu?“, svajojau apie VU, nes man atrodė, ten verta mokytis, jei esi rimtai nusiteikęs investuoti į savo ateitį. Pagaliau, kai įstojau, supratau, kad ne veltui abiturientai siekia įstoti į VU. Tiesa, kad mokytis sunku. Tiesa, kad reikės daug dirbti, jeigu nori gerų pasiekimų – kitaip neįmanoma.

Prisipažinsiu – įstojau čia atsitiktinai, tačiau dabar drąsiai sakau – nekeisčiau šios vietos ir nestudijuočiau niekur kitur! Kodėl? Nes man čia patinka! Taip, sutinku, bus sunku. Tačiau susipažinsiu su matematika. Ir jos bus daug. (Atvirai sakant, mokykloje jos nebuvo.) O čia puiki proga išmokti to, kas taikoma visame pasaulyje realiuose procesuose. Tiesiog specialistai reikalingi visur. Pirmieji metai yra bendrųjų matematinių disciplinų ir programavimo pagrindų metas. Net neturėjus mokykloje gilesnės informatikos – visko yra išmokstama. Čia yra visos sąlygos išmokti, suprasti ir tobulėti. Antraisiais metais prasideda dalykai, skirti specialybei ir žinioms gilinti. Trečiaisiais – bendrai ugdomos kompetencijos ir, žinoma, tikroji statistika. Kas yra labai svarbu – MIF irgi diegs gretutines studijas, tai suteiks dar daugiau galimybių studentams.

Niekad nebuvau labai motyvuotas mokinys, tad studijų programą rinkausi beveik atsitiktinai. Žinojau tik tai, kad noriu studijuoti būtent čia. Nesuklydau. Labai džiaugiuosi sutikęs dėstytojų bei studentų, leidusių visiškai pakeisti mąstymo pobūdį ir suprasti, kad VU – ne tik švietimo įstaiga, bet ir nuostabi bendruomenė. Dalyvavimas studentų atstovybės veikloje, gausus popaskaitinių užsiėmimų, savęs tobulinimo kursų pasirinkimas bei galimybė aktyviems studentams bendradarbiaujant su dėstytojais imtis projektų – tėra maža dalis siūlomų stipresnės asmenybės formavimo būdų.

Vilniaus universitetas yra geriausia aukštoji mokykla Lietuvoje ir viena iš geriausių Rytų Europoje. Manau, kad MIF išsiskiria iš kitų VU fakultetų praktinio paruošimo kokybe. MIF baigę studentai gali iš karto eiti dirbti. MIF parengtiems specialistams nesunku rasti darbą Lietuvoje ar užsienyje. Tarp darbdavių sklando nerašyta taisyklė: „Jei kandidatas iš VU, tai susitvarkys su bet kokia  užduotimi.“ Labai daug mano kolegų bendrakursių pradėjo savo verslą. Ši profesija labai dėkinga uždarbiauti ir studijų metu. IT specialistų poreikis vis dar didėja ir toliau didės. Vėl girdėjau žinią apie į Lietuvą ateinančią užsienio kompaniją, kuri samdys apie šimtą IT specialistų. Nežinau nė vieno bendrakursio, kuris baigęs studijas būtų buvęs bedarbis.

DR. IEVA MITAŠIŪNAITĖ

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete baigiau informatikos bakalauro studijas. Studijos buvo intensyvios ir lengva nebuvo, tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad šiame fakultete įgijau visų reikalingų teorinių bei praktinių žinių, kurios padėjo sėkmingai baigti bioinformatikos magistro studijas Nacionaliniame Liono taikomųjų mokslų institute (Insa de Lyon, Prancūzija). Šiame universitete apgyniau daktaro disertaciją iš duomenų tyrimo ir bioinformatikos. Studijuodama Matematikos ir informatikos fakultete įgijau tvirtus programavimo pagrindus. Fakultete taip pat studijavome įvairias programavimo paradigmas ir kalbas – vėliau nebeteko nieko mokytis iš naujo: prireikus greitai pagilindavau turimas žinias ar išmokdavau naują kalbą. Labai naudingi buvo teorinės informatikos, matematinės logikos, statistikos ir tikimybių teorijos pagrindai – turėdama šių žinių, galėjau greitai įsitraukti į mokslinių tyrimų darbą, o svarbiausia – spręsti tyrimų uždavinius ir bendradarbiauti su doktorantais bei mokslininkais iš įvairių Europos šalių (dirbau Europos Sąjungos finansuojamame Information Society Technologies – Future and Emerging Technologies projekte IQ). Dabar, be akademinio darbo, dirbu ir verslo analitike. Tenka naudoti įvairius įrankius, tačiau ir praėjus penkeriems metams po Matematikos ir informatikos fakulteto baigimo, remiuosi ir praktiškai naudojuosi ten įgytomis žiniomis. Kai kurie kolegos darbe sako, kad universitetas jiems nieko nedavė ir kad visko, ko išmoko, išmoko darbe. Tačiau kai diskutuojame toliau, paaiškėja, kad studijoms skirtos pastangos ir laikas buvo trupiniai, palyginti su tuo, kiek jo buvo skiriama darbui, o studijos buvo daugiausia bandymas „praslysti“. Be abejo, išmokti amato galima ir darbe, tačiau studijos universitete duoda daug daugiau nei amato (mūsų profesijoje – įrankio ar programavimo kalbos) išmokimas. Studijos universitete išmoko ir suteikia įgūdžių mokytis, o labai svarbi to dalis yra suprasti, ką reiškia suprasti. O tas įgūdis, pasirodo, yra universalus – prireikus jis leido pačiai per trumpą laiką įsisavinti molekulinės biologijos, dalyko, tokio tolimo informatikai, pagrindus.

Daugiau nei prieš dešimtmetį pasirinkusį finansų ir draudimo matematikos atšaką Vilniaus universiteto matematikos magistrantūroje buvau tarp pačių pirmųjų šios specialybės magistrantų. Tada viliojo nauja studijų kryptis ir galimybė matematikos žinias taikyti perspektyvioje finansų srityje. Susidomėjusi studijuojamais dalykais, baigusi mokslus Vilniaus universitete, išvykau į Daniją, Kopenhagos universitetą, kur vėliau apgyniau daktaro disertaciją. Danijoje doktorantai turi idealias darbo sąlygas, tačiau pateikti į doktorantūrą yra didžiulė konkurencija, tad man labai padėjo Vilniaus universitete įgyti geri pagrindai. Apgynusi disertaciją, dirbau Šveicarijoje, Ciuricho universitete, vėliau nusprendžiau išbandyti save kitoje srityje ir pradėjau dirbti investiciniame banke Londone. Darbas labai įdomus ir dinamiškas, nuolat tenka atnaujinti žinias, domėtis naujais matematiniais modeliais ir metodais. Studijų Vilniaus ir Kopenhagos universitetuose metu įgytas išsilavinimas, gautos žinios, išsiugdyti gebėjimai pačiai rasti atsakymus į kilusius klausimus padeda man ir dabartiniame darbe. Finansų ir draudimo matematikos studijos man atvėrė puikias tolesnės karjeros perspektyvas ir įdomaus gyvenimo galimybes.