Teisininko profesija yra viena iš tų nedaugelio, kuri apipinta neigiamais mitais. Būtent – mitais! Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigę studentai nesunkiai randa vietą po saule. Galbūt teisininkams ir taikomi aukštesni standartai, tačiau rodant iniciatyvą ir siekį būti geriausiu, svajonių karjera tampa ranka pasiekiama, o dinamiškas ir perspektyvus darbas atperka visas

kančias bei neleidžia „užmigti ant laurų“.

Visuomet norėjau studijuoti Vilniaus universitete, nes dar prieš studijas buvau susidariusi nuomonę, jog tai išskirtinė ir geriausias studijas galinti pasiūlyti aukštoji mokykla Lietuvoje. Nuomonės nepakeičiau ir po dvejų metų studijų. Jei stojant dar buvo tam tikrų abejonių, ar pataikiau į savo vėžias, tai dabar, po dvejų studijų metų, tokių abejonių nebeliko. Tiesa, studijoms reikia tikrai nemažai laiko, informacijos, būtinos įsisavinti, taip pat nemažai, dėstytojai pakankamai reiklūs, tačiau studijuodamas Teisės fakultete tikrai jautiesi tobulėjantis ir kaupiantis vis daugiau žinių, dėl kurių pritaikymo ir veiklos perspektyvų nekyla abejonių. Svarbiausia yra nepaisyti nuomonės, kad teisininkai – tai į rėmus įspausti formalistai, teisės studijos nepaliks jums nė minutė laisvo laiko, o baigus studijas įsidarbinimo galimybės minimalios – tai tikrai tik nepagrįsti ir dėmesio neverti stereotipai.

 

Teisės studijos pasižymi tuo, kad reikalauja iš kiekvieno studento itin daug valios pastangų ir ypatingo dėmesio bei laiko – įgyti žinių, išsiugdyti įgūdžių, išlavinti kritinį mąstymą ir pastabumą, neužtenka perskaityti literatūrą, nurodytą sąrašuose (o jie nėra trumpi). Smalsumas, domėjimasis valstybės aktualijomis, kritiškumas – tiesiog būtinos ugdyti savybės. Teisės studijos – labai intensyvios, reikia nuolat dirbti. Šis bruožas reikalauja iš studento ypatingos atsakomybės už savo studijas – turime suvokti, kad baigę šią studijų programą įgysime tik tas žinias ir įgūdžius, kurias patys sugebėsime pasiimti.