Azijos drakonas užkariauja pasaulį, o studijos Orientalistikos centre atveria duris į pačią šio galiūno širdį. Tai teigiu iš savo patirties, nes jau dvejus metus studijuoju Indologiją. Po „paslaptingais“ čia siūlomų programų pavadinimais – indologija, sinologija, japonologija ir kt. – iš tiesų slypi neparastai įdomios ir šiandien itin aktualios Azijos (bei Afrikos) kalbų, kultūrų, istorijos, filosofijos bei daugelio kitų dalykų studijos. Man pritartų visi grupiokai, jog mes nesimokome nuobodžių dalykų. Ne kartą esu girdėjusi, kad kitų universitetų ar fakultetų studentai mums net pavydi tokių gerų specialistų, gyvų ir įkvepiančių paskaitų. Juk visi mūsų dėstytojai, apkeliavę pasaulį, studijavę geriausiuose universitetuose, susipažinę su tolimiausiomis kultūromis, kiekvieną dieną mielai su mumis dalijasi didžiule savo patirtimi. Aš per dvejus studijų metus jau du kartus buvau Indijoje, o už mėnesio pusei metų vyksiu mokytis į Delį. Tai puiki galimybė ne tik lavinti save, grožėtis, ilsėtis, bet ir pamatyti, kaip gyvena žmonės kitoje Žemės pusėje, kas mus vienija ir skiria, kokie mūsų šalies pranašumai ir ko vis tik vertėtų išmokti iš kitų.

 

 

Orientalistikos centre dirba geriausi Lietuvos specialistai, mokslo kokybė patenkina ir viršija visus mano poreikius. Kiekvieną savaitę turiu keturias japonų kalbos paskaitas, kurių metu lavinami visi kalbos įgūdžiai: klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Po metų tokio intensyvaus mokymosi jau galiu kalbėti ir reikšti mintis japoniškai. Taip pat mokausi dalykus, susijusius su Japonijos kultūriniu ir istoriniu paveldu. Smagu ir tai, kad mano studijuojamo regiono dėstytojai stengiasi pakviesti svečių iš Japonijos, kurie pristatytų savo šalį. Taip studentui suteikiama galimybė iš arčiau pažinti šalies kultūrą, jos žmones bei pritaikyti turimus japonų kalbos įgūdžius. Mokytis čia yra nelengva, bet įgytos žinios atperka sunkų darbą. Orientalistikos centre studentas yra lavinamas visapusiškai. Praėjusiais metais mokiausi tokius dalykus: Vakarų filosofija, budizmas ir antropologija. Turėjau puikią progą geriau susipažinti su kitų regionų filosofijos ir kultūros pagrindais, taip pat įgijau žinių apie kultūros ir žmogaus tyrinėjimą. Pirmame kurse turėjau anglų kalbos paskaitas, kurių metu mokiausi interpretuoti ir suvokti mokslinę anglų kalbą. Nė viena studijų pakraipa Orientalistikos centre neapsiriboja studijuojamu regionu, bet yra sudaryta taip, kad studentas gebėtų suvokti ją plačiame kultūriniame kontekste. Gerai besimokantys studentai yra siunčiami pusei ar net visiems metams į įvairius Japonijos universitetus. Taip pat yra nemažai Japonijos ambasados ir Japonijos vyriausybės organizuojamų konkursų, juos laimėję studentai yra išsiunčiami visiems metams.

 

 

Neoficialus mano sukurtas sinologijos apibrėžimas, tai – kinų kalba ir mokslas apie viską, kas tik susiję su Kinija. Kuo toliau studijuoju, tuo tvirčiau įsitikinu, kad vargu ar baigusi studijas galiu tikėtis pastovumo – ir abejoju, ar turėčiau jo norėti. Kinija keičiasi sparčiai, o mums, besimokantiems apie ją, atsiveria daug kelių. Galima tęsti mokslus ir gilintis į regiono kultūrą, filosofiją, politiką, istoriją. Galima versti ar dėstyti kalbą. Galiausiai, jei traukia kelionės, galima išvažiuoti į Kiniją ir joje mokyti kinų vaikus anglų kalbos – įdomi ateities vizija, tačiau kodėl gi ne. Džiaugiuosi pasitvirtinus spėjimui, kaip šios studijos gali pakeisti mano pačios požiūrį į daugybę dalykų. Kinų kalbos paskaitų turime daugiausia, ir, kaip pasirodo, ne be reikalo. Tik pradėję mokytis sunkiai galėjome įsivaizduoti, kad kada nors klausysimės kalbant kinų ir juos suprasime. Dabar tai – realybė, kiniškai su mumis kalba mūsų kinė dėstytoja, galbūt kiek aiškiau ir lėčiau nei dauguma kinų, visa tai tik detalės, prisiminus dienas, kai negalėjome atskirti, kur baigiasi vienas žodis ir prasideda kitas, o hieroglifai atrodė tarytum žavūs, bet visiškai svetimi, paveiksliukai. Su bendrakursiais vis dažniau pavyksta susikalbėti kiniškai (ar turkiškai, arabiškai, indiškai, o gal japoniškai – priklauso nuo regiono), o šiaip džiaugiamės, kai džiaugiamės, mokomės, kai reikia mokytis, ir laukiam, kada atsiras galimybė pamatyti šalį, apie kurią vis daugiau sužinome.

 

 

Daugumai mano specialybė asocijuojasi su egzotika ir tikrai yra tiesos. Tačiau, kaip pačią pirmą dieną teisingai pažymėjo mūsų centro direktorius: „Čia jums ne kokia jogų mokykla!“ Iš tiesų, mes rimtai mokomės Indijos kalbų, kultūros, istorijos, literatūros ir daugelio kitų dalykų. Indologijos bei kitų regionų studijos (arabistika, japonologija, sinologija, turkologija ir kt.) yra tarpdisciplininės. Tai reiškia, kad mes susipažįstame ne tik su konkrečia šalimi, bet ir mokomės filosofijos, antropologijos, ekonomikos ir kitų dalykų, kurie padeda įgyti itin platų išsilavinimą. Taigi čia atsiskleidžia ir opusis „perspektyvų“ klausimas...Tačiau, manau, jog, kitaip nei daugelis kitų, madingų, bet jau skersai išilgai ištirtų sričių, orientalistika yra būtent ta reta, dar neišpopuliarinta ir „nenuvalkiota“ niša žmonėms, dar norintiems atrasti ką nors naujo. Juk Azijos specialistų Lietuvoje kol kas beveik nėra, o Azijos galia, nesuvokiama sparta auganti jos ekonomika ir demografiniai rodikliai patys kalba apie savo perspektyvumą. Kuo gi ypatingas Orientalistikos centro studento gyvenimas? Pirmiausia, susipažįstant su tokiomis tolimomis kultūromis, tikrąja to žodžio reikšme atsiveria visas pasaulis. Mes neturime nuobodžių paskaitų, nes kiekviena jų tampa savitu pomėgiu. Paskaitos visai nėra katorga! Man tai mažas dienos įvykis, kurio metu nukeliauji vis arčiau savo tiriamos šalies. Daugelis indologų turi galimybę metams išvykti studijuoti į Indiją, kiti važiuoja į Japoniją, Kiniją, Arabų šalis ar Turkiją, treti randa progų iškeliauti atostogoms ar tiesiog pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiais Rytų atstovais. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurių išmokstame čia studijuodami, – mąstyti analitiškai, lyginant, atsikratant išankstinių nusistatymų. Susipažindami su visiškai naujomis mums kalbomis, žmonėmis, papročiais, tikėjimu ir mentalitetu keičiame ir požiūrį į savo kultūrą, šalį, visuomenę ir, aišku, į save pačius.