Kaip išvengti gyvių, kuriems labai patinka mūsų kūnas?
Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros lektorė, Dr. Grita Skujienė
2012-01-17
Žmogaus bijo daugybė gyvūnų, vengia daugelis didžiausių plėšrūnų, tačiau ... Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra įvairių gyvių, kuriems labai patinka žmogaus kūnas. Vieni jų karstosi plaukais, blakstienomis, antakiais bei juos griaužia (pvz., utėlės), kiti – kanda (pvz., blusos); treti - stengiasi įsigvelbti į odą bent trumpam, bent dalimis, pvz., erkės, dėlės, uodai, blakės, o yra ir tokių, kurie tiesiog mumyse apsigyvena. Pavyzdžiui, parazitinės kirmėlės mūsų pilvukuose gali būti labai ilgos - keliolikos metrų ilgio (kaspinuočiai), kiti – mažesni – 30-40 centimetrų ilgio (askaridės), ar visai mažos – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų (siurbikės). Yra ir tokių gyvių, kuriuos mums nieko bloga nelinkėdamas ir to nežinodamas gali padovanoti ,,šuniukas“ arba ,,katinukas“ bei kiti gyvūnai, jei mes neatsargiai su jais elgiamės. Šioje paskaitoje bus pasakojama, kokius gyvūnus galima užsiauginti savo kūne labai paprastomis priemonėmis – užtenka vien tik to, kad nesipraustume... Kai kurie iš šių gyvūnų labai įdomūs – neturi akių, nosies, burnos ir kitų dalių (atrodytų būtinų gyvūnams), tačiau puikiausiai išgyvena, o dar ir žmonėms problemų sukelia – susargdina bei lenda laukan net pro nosį ar burną. Taip yra Lietuvoje. Tačiau keliaujant po svečias šalis – galima naudotis ir kitokiais gyvių, trokštančių mūsų kūno, patekimo būdais – kartais pakanka pavaikščioti basomis, pabraidyti. Ar reikia bijoti? Ne, jei būsite atidūs ir išmoksite kai kurias elgesio taisykles, prausitės ir valgysite švarų ir tinkamai paruoštą maistą. Yra net tokių kirmėlių, kurios naudojamos medicinoje ir Lietuvoje yra saugomos.
Vilniaus Domininkonų bažnyčios mumijos
Medicinos fakulteto, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius, Rimantas Jankauskas
2012-01-24
Vilniuje, o ir visoje Lietuvoje, yra nedaug tokia gausybe legendų apaugusių palaidojimų, kaip palaikai Šv.Dvasios (buv.Domininkonų) bažnyčioje. Paskaitoje trumpai apžvelgsiu mumijų ir jų tyrinėjimų istoriją, Vilniaus Domininkonų bažnyčios ir laidojimų juose istoriją, ankstesnių tyrimų duomenis ir šiuo metu vykdomo tyrimų projekto pirmuosius rezultatus.
Šio projekto įgyvendinimas būtų unikali galimybė šias legendas patikrinti bei sudaryti prielaidas planuojamam laidojimo muziejui įrengti. Remiantis pasauline praktika, palaikai, galintys būti vienaip ar kitaip eksponuojami, turi būti ištirti prisilaikant visų šiuolaikinių, tame tarpe ir etinių, reikalavimų. Radiologinis (kompiuterinis tomografinis) tyrimas tokius reikalavamus atitinka, nes, be kita, tyrimas yra neinvazinis (nesuardomas palaikų vientisumas). Iki šiol tokie tyrimai Lietuvoje dėl patirties stokos nebuvo atliekami. Dabar gi, pasinaudojant kolegiška Italijos mokslininkų, turinčių didelę tokių tyrimų patirtį (Dr.Piombino-Mascali yra Palermo kapucinų katakombų mumijų kuratorius, tokiems tyrimams gavęs National Geographic draugijos paramą; jo kolegos tyrė Egipto, įskaitant Tutanchamono ir jo šeimos mumijas, prižiūri ir saugo garsiąją Alpių žmogaus Ötzi mumiją), atsirado galimybė Domininkonų bažnyčios palaikus deramai ištirti bei su tyrimų rezultatais supažindinti tiek pasaulio mokslinę, tiek ir Lietuvos plačiąją visuomenę.
Kaip mes bendraujame su kompiuteriais?
Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, Kompiuterijos katedros lektorius, Linas Būtėnas
2012-01-31
Visi naudojamės klaviatūra ir pelyte valdydami kompiuterį, bet ar yra kitokių būdų kaip mes galime su kompiuteriu bendrauti? Ar kompiuteris gali suprasti kada mes pakeliame rankas ir kada mes šypsomės? Ar kompiuteris gali atpažinti kada prie kompiuterio sėdžiu aš, o kada mano draugas? Viską sužinosite paskaitoje...
Ugnies menas arba kaip kuriami fejerverkai
Vilniaus universiteto Tarptautinių reikalų prorektorius, Chemijos fakulteto dėstytojas, doc. Rimantas Vaitkus
2012-02-07
Kuris iš mūsų nematė spalvotų, danguje žaižaruojančių ir sproginėjančių fejerverkų? Fejerverkai rengiami per didžiausias šventes, jie yra tikra vakaro puošmena. Juos kuria pirotechnikai, ugnies meno žinovai. O ar žinote sodo, vandens fejerverkus? Svarbu išgauti ne tik pačią ugnį, bet mokėti ją paversti spalvota, mokėti sukurti ugnies figūras, mokėti sudaryti gerą įspūdį žiūrovams. Toks ugnies menas žinomas nuo seniausių laikų, juo gėrėjosi karaliai, kiti didikai. Dabar fejerverkus gali matyti kiekvienas iš mūsų. Fejerverkai ne tik gražūs, bet gali būti ir labai pavojingi. Atvykę į šią paskaitą, sužinosite, kaip kuriami fejerverkai, kaip suvaldoma ugnies stichija, kad ji nebūtų pavojinga ir keltų pasigėrėjimą. Paskaitoje pamatysite ir demonstracijų, kurių metu suprasite, kad fejerverkams kurti reikia daug žinių, išmanyti chemijos mokslą.
Kodėl paukščiai čiulba, o žmonės kalba?
Filologijos fakultetas, Lituanistinių studijų katedra, prof. dr. Meilutė Ramonienė
2012-02-14
Ar žmonės ir gyvūnai bendrauja panašiai? Kaip žmonės mokosi kalbų? Kas ir kodėl niekada negali išmokti kalbos? Kaip ir kodėl gimsta ir miršta kalbos? Kiek kalbų vartojame Lietuvos miestuose? Į šiuos ir kitus klausimus apie kalbą ieškosime atsakymų šioje paskaitoje.