Atsakymus į šiuos ir kitus iškilusius klausimus paskaitėlės metu pateiks VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos muziejaus vedėja dr. Grita Skujienė.
EKSPERIMENTINIŲ GYVŪNŲ SVARBA MOKSLINIUOSE TYRIMUOSE
kuriuose aktyviai dalyvavo gyvūnai ir paaiškins mokslininkų norus eksperimentuojant suprasti priežastis ir atrasti gydymą susirgimams, dėl kurių pastaruoju metu miršta daugiausiai žmonių. Paskaitėlės metu sužinosime apie gyvūnus, kurie naudojami eksperimentiniuose tyrimuose bei kokie eksperimentai vykdomi. Docentė pristatys įdomybes iš savo mokslinių darbų su žiurkėmis.
ŠVIESA - GYVYBĖS DIRIGENTAS
Dr. Saulius Bagdonas
Kodėl šviesa tokia svarbi gyvajai gamtai? Koks įvairus gali būti šviesos poveikis augalams, gyvūnams ir žmogui? VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros docento dr. Sauliaus Bagdono paskaitoje bus kalbama apie tai, kodėl galime matyti spalvas, ar įmanoma keliauti link šviesos bei atskirti spalvas neturint akių, ar šviesą galima jausti pakaušiu bei pilveliu, ir kas, be žmonių, moka bendrauti šviesos kalba. Taip pat bus galima sužinoti, kodėl šviesos bijo pasakų vampyrai , ir kaip šviesa gali padėti gydytojui aptikti ir gydyti ligas.
JUODOSIOS SKYLĖS - KOSMINIAI MONSTRAI AR GALAKTIKŲ PIEMENYS?
dr. Kastytis Zubovas
Juodosios skylės yra keisti dangaus kūnai, tarsi kiaurymės erdvėje, jos nepaleidžia nieko, ką pagauna – net šviesa negali ištrūkti iš jų gniaužtų. Po mūsų Galaktiką – Paukščių Taką – skrajoja milijonai tokių juodulių, o pačiame centre tūno keturis milijonus kartų už Saulę masyvesnė gigantė. Kitose galaktikose vaizdas labai panašus, tik centruose būna dar didesnių juodųjų skylių. VU Fizikos fakulteto Astronomijos observatorijos dr. Kastytis Zubovas papasakos, iš kur juodosios skylės atsiranda ir ką veikia per milijardus metų po susidarymo. Ar jos pavojingos Žemei ir žmonėms? Kas atsitiktų, jei Saulė taptų juodąja skyle? Kaip centrinės juodosios skylės veikia savo galaktikas?