Law

Straipsnyje analizuojama centrinio banko nepriklausomumo problema istoriniu, teoriniu ir taikomuoju požiūriais. Iškeliami nepriklausomumo argumentai, atskleidžiama jo esmė, apibrėžiamos nepriklauso­mumo ribos, aptariamas veiklos skaidrumas. Prieinama prie išvados, kad centrinis bankas turėtų būti nepriklausomas nuo vyriausybės, kartu jo veiklą derinant su įstatymų leidžiamuoju ir vykdomuoju vals­tybės institutais. Tyrimo kontekste nagrinėjami pokyčiai, susiję su Europos ekonominės ir pinigų sąjun­gos susikūrimu, nepriklausomumo dimensija Europos centrinių bankų sistemos formate. Nustatoma, kad šiomis sąlygomis kai kuriose srityse nacionaliniai centriniai bankai turi savarankiškumą, kitose – Eu­ropos centrinis bankas naudojasi nacionalinių centrinių bankų paslaugomis, be to, Europos centrinis bankas veikia visiškai savarankiškai.

The article analyzes the problem of central bank independence a historical, theoretical, and practice terms. The independence of the arguments raised, disclosed in its essence, defines the limits of inde­pendence, the transparency of the operation in question. Accessible to the conclusion that the central bank should be independent from the government, while its activity in combination with the legislative and executive state institutions. The study examined the context of changes in European economic and monetary union within the independence dimension of the European System of Central Banks in format. Determined that under these conditions in some areas of the national central banks have independence, the other – the European Central Bank uses the services of national central banks, in addition to an­other – the European Central Bank is fully independent.

Nepriklausomas centrinis bankas  1.7 MB

Hits 87

Straipsnyje analizuojami pagrindiniai probleminiai aspektai, susiję su galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta atliekų sąvoka. Daugiausia dėmesio sutelkta į sąvokos vertimo netikslumus ir į tai, kokią įtaką šie netikslumai turi teisės teoretikams ir praktikams taikant atliekų sąvoką. Autorius analizuoja keturis Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuose pateikiama atliekų sąvoka. Šiuose teisės aktuose lietuvių kal­ba atliekų sąvoka yra pateikiama vis kitaip, nors kitomis kalbomis minėta sąvoka iš esmės nekinta. Be to, straipsnyje ieškoma geriausio termino pagrindiniam atliekų sąvokos elementui, t. y. momentui, nuo kurio daiktai ar medžiagos tampa atliekomis, apibūdinti, nes visuose analizuojamuose dokumentuose pateikiami skirtingi šį elementą apibūdinantys terminai. Taip pat aptariama kol kas negausi Lietuvos teismų praktika, aiškinant atliekų sąvoką ir atskleidžiami sunkumai, su kuriais teismai gali susidurti, tai­kydami netikslią atliekų sąvoką. Straipsnyje siūloma atliekų sąvoka, atitinkanti analizuotuose Europos Sąjungos dokumentuose kitomis kalbomis pateiktą sąvoką.

The article discusses some problematic aspects of the legal definition of waste. The article is focused on the irregularities of the legal translation of this definition into Lithuanian and on the impact of these irregularities to legal scientists and lawyers. Four European Union legal acts, which define waste, are analysed. In each of these legal acts (Lithuanian translation) the definition of waste is different, despite the fact that the definition of waste per se practically does not change. Furthermore, the search for the best term defining the principle element of the definition of waste, i.e. for the moment when a material or an object become waste, is conducted. This search is determined by the fact that in each of the analysed legal acts in Lithuanian this moment is defined differently, however, this term does not change in the legal acts in other languages. The article also discusses Lithuanian courts’ cases (they are still not great in number) which explain the legal definition of waste and enumerates the difficulties that the courts may encounter in applying the legal definition of waste. The definition of waste which corresponds to the sense of the analysed legal acts is proposed.

Atliekų sąvoka: probleminiai aspektai  2.98 MB

Hits 77

Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su Orhuso konvencijos įgyvendinimu Europos Sąjungoje. Ap­žvelgiami Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir naujausi teisės aktai, skirti Orhuso konvencijai įgy­vendinti. Analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika taikant ir aiškinant Europos Są­jungos teisės aktus, skirtus minėtai konvencijai įgyvendinti. Siekiama nustatyti, kokios minėtų teisės aktų įgyvendinimo perspektyvos Lietuvos administracinėje justicijoje.

The article analyzes issues concerning the implementation of the Århus Convention in the European Un­ion. Legislative proposals of European Union law and the most recent legislation designed to implement the Århus Convention are reviewed. The article also examines the jurisprudence of the European Court of Justice concerning the application and interpretation of European Union legislation prescribed in order to implement the aforementioned Convention. The article seeks to establish what the perspectives on implementation of the aforementioned legal acts in the administrative justice of Lithuania are.

Orhuso konvencijos įgyvendinimas: Europos Sąjungos teisė ir Lietuvos administracinė justicija  1.96 MB

Hits 104

Straipsnyje analizuojama tarpvalstybinė konkurencija tiesioginiais mokesčiais, tipinės jos formos ir vals­tybių taikomi būdai riboti neigiamus konkurencijos mokesčiais padarinius nacionalinėms mokestinėms pajamoms, siekiant atskleisti, jog konkurencijos mokesčiais fenomenas, nepaisant itin aiškaus politi­zuotumo, gali ir turi būti ir teisės mokslo interesų sritis. Suvokiant, kad išsami teisinė šio itin sudėtingo ir daugialypio reiškinio ar jį identifikuojančių elementų analizė tokios apimties darbe neįmanoma, čia bandoma iš teisinių perspektyvų įvertinti aktualiausius ir reikšmingiausius nacionalinėms mokesčių sis­temoms tiesiogiai darančius įtaką valstybių konkurencijai mokesčiais aspektus, bandant prisidėti prie kryptingos tolesnės teisinės diskusijos.

In this article phenomenon of international tax competition, typical its forms and measures to counter its harmful effects on national tax revenues are analyzed, trying to reveal, that, despite deep political nature, international tax competition might and should be in the scope of interests of tax lawyers. Real­izing, that in such article it is not possible to provide comprehensive legal analysis, author seeks in legal light to introduce relevant and most important aspects of tax competition phenomenon that directly influences national tax systems, trying to encourage further legal discussion.

Valstybių konkurencijos mokesčiais apraiškų teisiniai aspektai  2.13 MB

Hits 92

Straipsnyje aptariama kompensacinė valdžios įstaigų atsakomybės funkcija, t. y. žalos, jų padarytos aplinkos srityje, atlyginimas. Plačiau nagrinėjama civilinė valstybės atsakomybė už konkrečiam asme­niui ar jo turtui padarytą žalą aplinkos srityje, teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys vieną ar kitą atsakomybės sąlygą, – neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, asmens dėl tokių veiksmų patirtą žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

The publication examines the compensatory function of state liability, i.e. compensation for damage caused by the public institutions in the environmental field. It discusses the civil liability of state for the bodily or property damage in the environmental field, as well as the examples of the case law illustrating the liability conditions – unlawful actions of public institutions, damage caused as a result of those ac­tions and causal link between unlawful actions and the damage.

Atsakomybė už valdžios institucijų padarytą žalą aplinkos srityje  1.33 MB

Hits 84

Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su proporcingumo principo samprata, šio principo reikšme ir vieta administracinėje teisėje bei konkrečioje valstybės valdymo srityje – aplinkos apsaugos teisiniuose santykiuose. Siekiama nustatyti, kokia proporcingumo principo taikymo praktika Europos Sąjungos bei vienos iš Europos Sąjungos narių – Lietuvos Respublikos – aplinkos teisėje ir šią teisę taikančioje teismų praktikoje. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokie teisiniai gėriai, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti sveriami administracinėje ir aplinkos teisėje bei kuo šiuo aspektu svarbus proporcingumo ir atsargumo
principo santykis.
The article analyses issues relating to the principle of proportinality, the importance and the place of this principle in administrative law and, specifically, in one of the spheres of state administration – in the legal relations of environmental protection. The aim of the article is to establish the patterns of the application of the principle in the environmental law and the court practice of the European Union and in the Republic
of Lithuania, which is a member state of the European Union. The article seeks to answer the question, which legal values are to be weighed on the proportionality scale in administrative and environmental law, also identify the relation of the proportionality and precautionary principles in this context.

Proporcingumo principo taikymas administracinėje ir aplinkos teisėje  1.84 MB

Hits 109

Straipsnyje aptariama Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ paskirtis ir reikšmė bio­loginei įvairovei išsaugoti, šio tinklo steigimo etapai, reikalavimai, nustatyti saugomų teritorijų, priklau­sančių šiam tinklui, tvarkymo režimams. Analizuojamos šioje srityje egzistuojančios teisinio reguliavimo ir praktinės problemos Lietuvoje.

This article describes the purpose and the significance of the Natura 2000 (network of protected sites in the European Union) for the conservation of biodiversity, the stages of its creation, main requirements for the management of Natura 2000 sites. The article also analyses regulatory and practical problems in this field in Lithuania.

Natura 2000 – ES saugomų teritorijų tinklas  1.29 MB

Hits 83

Straipsnyje analizuojama viena iš „jauniausių“ Lietuvos konstitucinėje ir administracinėje teisėje vartoja­mų kategorijų – teisė į gerą valdymą (administravimą), keliamas klausimas, ar šios teisės turinį sudarantys elementai gali būti suprantami kaip atsakingo valdymo principo atitikmuo. Europos Sąjungos teisinėjė erdvėjė, konkrečiai Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, įtvirtinta teisė į gerą valdymą (adminis­travimą). Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinoje, darant įtaką Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, vartojamas atsakingo valdymo principas; straipsnyje pateikiamas teisės į gerą valdy­mą (administravimą) kilmė, jos sampratos doktrininis pagrindimas, analizuojant svarbiausius Lietuvos administracinės teisės šaltinius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei administracinių teismų jurisprudenciją. Teisės į gerą valdymą (admnistravimą) turinį sudarančių administracinių procedūrinių teisių (teisės būti išklausytam, teisės į pagrįstą sprendimą per tinkamą laiką ir kt.) turinys analizuojamas pa­teikiant pastarųjų metų administracinių teismų nagrinėtas bylas aplinkos apsaugos srityje, kuriose teismai vertino teisės į gerą valdymą (administravimą) reikalavimų laikymąsi ir sprendė, ar jų laikomasi.

Im Artikel ist eine der “jungsten” Kategorien des litauischen Verfassungs- und Verwaltungsrechts – das Recht auf gute Verwaltung, als der Prinzip des verantwortlichsvollen Verwalten, zu analysieren. Im Be­reich des Europäischen Rechts, im Artikel 41 des Grundrechtscharta, ist das Recht auf gute Verwaltung festgelegt, das als das Prinzip des verantwwortlichsvollen Verwalten in der Rechtsprechung des litauis­chen Verfassungsgerichts auszulegen ist. Die das Recht auf gute Verwaltung bestimmende Verfahrens­rechte (das Rechts auf Akteneinsicht, das Recht auf ein faires Verwaltungsverfahren und etc.) wurden aufgrunde der Rechtssprechung der letzten Jahren der litauischen Verwaltunsggerichten im Bereich des Umweltrechts analysiert.

Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje  1.18 MB

Hits 96

Straipsnyje analizuojami Kioto protokolo mechanizmai, kuriais remdamosi valstybės privalo vykdyti įsi­pareigojimus, siekdamos mažinti CO2 susiformavimą ir išmetimą į aplinką, skatinant ekonomiškai efek­tyvaus išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimą įvairiose gamybinės veiklos srityse. Taip pat straipsnyje nagrinėjamas dėl Kioto protokolo mechanizmų gautų taršos vienetų sunaudojimo ir realizavimo apmo­kestinimas PVM ir pelno mokesčiais.

The mechanisms of Kyoto protocol based on which the obligations related with the reduction of CO2 formation and emission into atmosphere, reduction of green house effect in various spheres of industrial activities which had to be applied by the states are analyzed in the article. The article also analyzes VAT and corporate income tax taxation of consumption and sale of the emission credits which appear as a result of Kyoto protocol mechanisms.

Kioto protokolo mechanizmai. Taršos vienetų apmokestinimas............64 Paužaitė-Kulvinskienė J. Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje  1.29 MB

Hits 104

Straipsnyje analizuojamas mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo procedūrų santykis mokestinių ginčų aspektu. Tiriama, kokią įtaką mokestinio patikrinimo rezultatams turi mokestinio tyrimo proce­dūros pažeidimai. Straipsnyje identifikuojamos teisinio reglamentavimo šioje srityje spragos, teikiami pasiūlymai, kaip jas taisyti.

In this article the procedures of Tax investigation and Tax inspection are analyzed in the aspect of tax disputes. It is discussed, what legal consequences has the infringements of the Tax investigation proce­dure to the legality of Tax inspection. Deficiencies in tax regulation are identified and the possible amen­dments are proposed as well in this article.

Mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas mokestinio ginčo kontekste  941.57 KB

Hits 142

Poveikio aplinkai vertinimo procedūra Lietuvoje atliekama jau ilgą laiką, tačiau nuolat iškyla tam tikrų teisinio reguliavimo netobulumo aspektų. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama visuomenės daly­vavimui šiame procese. Straipsnyje pateikiama dabar galiojančio teisinio reguliavimo poveikio aplinkai vertinimo srityje analizė, iškeliami probleminiai klausimai, siūlomi jų sprendimo variantai.

Das Verfahren der Umweltverträglichkeitsprüfung wird in Litauen schon lange Zeit durchgeführt, aber es ergeben sich ständig bestimmte Probleme der rechtlichen Reglamentierung. In den letzten Jahren wird die grosse Aufmerksamkeit der Öffentlichkeitsbeteiligung gewidmet. Im folgenden Aufsatz wird die geltende rechtliche Reglamentierung dargestellt, die Probleme aufgelistet und ihre Lösungen vor­geschlagen.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo teisinio reguliavimo problemos  887.45 KB

Hits 85

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teisė, kurios raidą tradiciškai lemia įstatymų leidėjo teisėkūra ir jos pasikeitimų gausa, pastaraisiais metais įgavo oficialiais teisminiais argumentais išplėtotą konstitucinį tu­rinį. Jis turi fundamentalią išliekamąją vertę, t. y. nepriklauso nuo įstatymų leidėjo diskrecijos ir ją riboja. Tokio turinio konceptualaus suvokimo ir mokslinio ar teisminio aiškinimo pradas, taip pat fundamentali įstatyminio formalizavimo gairė – iš Konstitucijos 54 straipsnio (ir kitų su juo sistemiškai susijusių nuostatų) kylantys imperatyvai (reikalavimai, įgaliojimai, draudimai). Juos analizuojant, svarbu atsižvelgti, kad Kons­titucijos 54 straipsnio juridinė techninė konstrukcija neįprastai sudėtinga, tarsi sąmoningai nekonkreti, ku­pina „elastingų“ kategorijų ir jas sujungiančių materialinių nuostatų. Todėl pamatinių aplinkos apsaugos teisės aspektų tyrimas turi būti derinamas su bendruoju (universaliuoju) teisės normų materialumo anali­zavimu. Tokiu dvilypiu (tarpdalykiniu) požiūriu grindžiamas šis straipsnis.

Die Entwicklung des litauischen Umweltschutzrechts wird traditionell durch Gesetzgeber bzw. einfache Gesetze massgebend geprägt. In den letzten Jahren wurde jedoch der Inhalt des Umweltschutzrechtes aufgrund der tiefgehenden verfassungsrechtlichen Argumenten und Auslegungen des litauischen Ver­fassungsgerichts enorm materiell-rechtlich bereichert. Die Judikatur des Verfassungsgerichts hängt keineswegs vom Ermessen des Gesetzgebers, entsprechende Gesetze zu ändern oder zu ergänzen, ab, d. h. besitz gewisses unbefristetes Wirkungsvermögen und entsprechende Bindekraft sowohl für die Ver­waltungsgerichtsbarkeit als auch für die Rechtswissenschaft. Dabei ist von der rechtswissenschaftlichen Bedeutung, dass Art. 54 litauischer Verfassung, also die Verfassungsbestimmung, welche die wichtigste Grundlage (beinahe Ausgangsposition) des Umweltschutzrechtes darstellt, sehr komplizierte Konstruk­tion hat. Inwieweit geht es dabei um eine materiell-rechtliche Bestimmung? Wie kommt das materielle Verständnis der Rechtsnormen in der neuen Rechtstheorie und unter den heutigen Verfassungsrechtlern Litauens zum Ausdruck? All dies wird im Folgenden interdisziplinär untersucht.

Konstitucinių nuostatų materialumo samprata aplinkos apsaugos kontekste  965.98 KB

Hits 65