Law

Straipsnyje nagrinėjama blanketinės dispozicijos sąvoka ir jos vartojimo teisinėje kalboje ypatumai. Siū­lomas baudžiamajame įstatyme esančių straipsnių su blanketinėmis dispozicijomis skirstymas į tam ti­kras rūšis pagal atitinkamus požymius. Taip pat straipsnyje pateikiami argumentai už ir prieš blanketinių dispozicijų naudojimą baudžiamajame įstatyme.

The article discusses relevant aspects regarding definition of blanket dispositions of articles in the Criminal Code of the Republic of Lithuania. The article proposes categorization of blanket dispositions according to respective features thereof. In addition the article discusses pros and cons of usage of blan­ket dispositions in the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

Blanketinės dispozicijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  1.69 MB

Hits 219

Straipsnyje analizuojamos vaikų grobimo Europos Sąjungos valstybėse narėse atvejais taikomos teis­mingumo nustatymo taisyklės, įtvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (sutrumpintai vadinamas Reglamentu Briuselis IIa arba Briuselis IIbis), taip pat Reglamento Briuselis IIa ir 1980 m. Hagos konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ bei šiuos tarptautinės teisės aktus įgyvendinančio 2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinį procesą re­glamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatos, regla­mentuojančios pagrobtų vaikų grąžinimą bei praktinės jų taikymo problemos.

The article analyses the rules of jurisdiction in the cases of child abduction within the Member States of the European Union, which are established in Regulation of 27 November 2003 (EC) No 2201/2003 concerning jurisdiction and the recognition and enforcement of judgement in matrimonial matters and the matters of parental responsibility (abbreviated as Regulation Brussels IIa or Brussels IIbis), as well as the provisions of Regulation Brussels IIa, 1980 Hague Convention on International Child Abduction and 13 November 2008 Law of the Republic of Lithuania, implementing the acts of European Union and inter­national law, regulating civil process, implementing those instruments of international law, regulating the return of abducted children and practical problems of their application.

Vaikų grobimo Europos Sąjungos valstybėse narėse atvejais taikomos teismingumo nustatymo taisyklės  2.11 MB

Hits 149

Straipsnyje tiriami viešojo intereso balanso Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001, nustatančio visuomenės teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kon­tekste aspektai. Daug dėmesio skiriama išlygoms, ribojančioms bendrąjį viešąjį interesą, analizuoti, at­skleidžiamos viešojo intereso testo taisyklės ir jų taikymo praktika. Daroma išvada, kad visuomenės teisės susipažinti su dokumentais efektyvumui turi reikšmės viešojo intereso sampratos neapibrėžtumas, tai, kad nėra bendrų viešojo intereso testo taisyklių, ir perteklinis išlygų skaičius.

The aspects of the public interest balance are discussed in the context of Regulation (EC) No 1049/2001 regarding public access to European Parliament, Council and Commission documents. The attention is paid to the exemptions of the general public interest as well as to the rules and practice of the public interest test. The author concludes that the conceptual indeterminacy of public interest, the absence of common rules for the public interest test and the excessive number of exceptions have impact on the ef­fectiveness of the right to the public sector information.

Viešojo intereso balansas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 kontekste  1.76 MB

Hits 149

Straipsnyje aptariamas vienas iš teisinio samprotavimo metodų – loginis metodas. Siekiama apibūdinti šį metodą, atskleisti, kokį turinį jam suteikia teisės diskurso dalyviai, atkreipti dėmesį į loginio metodo sampratos nevienareikšmiškumą. Vieni teisės diskurso dalyviai nurodo, kad savo poziciją grindžia tei­sine logika, vadovaujasi loginiu teisės aiškinimo metodu, kiti kritikuoja loginio metodo taikymą teisėje, tačiau paprastai nedetalizuoja, ką turi omenyje vartodami logikos, loginio metodo terminus. Kol aiškiai nepasakoma, ar logika teisėje, teisinio samprotavimo logika reiškia bendrąjį nuoseklumą ir neprieštarin­gumą, ar specialų, tik teisiniam diskursui būdingą samprotavimo būdą, bei neapibrėžiama, kada logika yra teisinio samprotavimo ir pačios teisės tyrimo metodas, o kada – tik taikytinas veikimo, tikslo siekimo būdas, tol teigimas, kad sprendimas priimtas vadovaujantis loginiu metodu, iškelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.

The logical method, as one of the methods of legal reasoning, is analyzed in the article. The purpose is to describe the method, to investigate what meaning participants of legal discourse ascribes to this term, to point out to the variety of possible meanings and understandings of logic in the law. Participants of le­gal discourse are used to point out that their arguments are supported by legal logic or they use the logi­cal method during the interpretation of law, others attack, criticize the use of logic in the law and legal reasoning. Although they usually do not elaborate what they mean by definitions „legal logic“ and „legal method“. When it is not said clearly if logic in the law and legal reasoning means either general consist­ency and proper rules of inference or specific methodology, suitable only for legal reasoning, when it is not detalized if logic is either method for research or method for action, then assertion that decision is made by using legal method brings more questions than presents answers.

Loginis metodas teisėje: sampratos problema  1.93 MB

Hits 229

Straipsnyje nagrinėjamas proporcingumo principo taikymas Europos žmogaus teisių teismo jurispru­dencijoje, pabrėžiant šio principo veikimą teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bylose prieš Lietuvą. Konkrečiai nagrinėjamas proporcingumo, kaip vieno iš „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ principo elemento, veikimas, kokie kriterijai taikomi atliekant proporcingumo analizę.

The article deals with the application of the principle of proportionality in the jurisprudence of the European Court of Human Rights, with the emphasis on cases directed against Lithuania concerning the right to respect for private and family life. In particular, the criteria employed in assessing the proportio­nality of the interference, are analysed.

Proporcingumo principas ir jo taikymas EŽTT bylose prieš Lietuvą pagal EŽTK 8 straipsnį  1.21 MB

Hits 268

Straipsnio tyrimo objektas yra sisteminė skirtingų idėjų, pretenduojančių į dominuojančio teisės tikslo statusą, analizė. Ja siekiama atsakyti į klausimus, susijusius su skirtingų tikslų tarpusavio ryšiais. Ar skir­tingų pretendentų į pagrindinio teisės tikslo vietą egzistavimas suponuoja neišvengiamą jų atskirumą vienas nuo kito? Ar yra įmanoma pagrįsti bendrą požiūrį į šias idėjas, pagal kurį nė viena atskirai paimta idėja, o tik jų junginys gali būti laikomas dominuojančiu teisės tikslu? Straipsnyje pateikiami argumentai, patvirtinantys antrosios iš nurodytų alternatyvų teisingumą.

Das Objekt der Forschungen des Artikels ist die Systemanalyse verschiedener Ideen, die den Status des vorherrschenden Zwecks des Rechtes beanspruchen. Ein Ziel der gegebenen Analyse ist der Versuch, auf die Fragen zu antworten, die mit den Beziehungen verschiedener Zwecke verbunden sind. Ob die Exis­tenz verschiedener Bewerber um die Stelle des Hauptzwecks des Rechtes Gründung für ihre Teilung ist? Ob die Existenz der einheitlichen Ansicht über diese Ideen möglich zu rechtfertigen, laut denen nicht eine abgesondert genommene Idee, und nur ihr Komplex der Hauptzweck des Rechtes bilden kann? Im Artikel werden die Argumente gebracht, die die Begründetheit des zweiten der angegebenen Ansicht über den Zweck des Rechtes bestätigen.

Dominuojantys teisės tikslai  1.19 MB

Hits 135

Straipsnyje siekiama atskleisti įrodymų leistinumo sampratą iki 2002 m. BPK įsigaliojimo, mokymo apie įrodymų leistinumą reikšmę po 2002 m. BPK įsigaliojimo ir dabar doktrinoje ir teismų praktikoje varto­jamos įrodymų leistinumo sąvokos turinį ir prasmę. Atlikta analizė leidžia teigti, kad iki 2002 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo vyravęs mokymas apie įrodymų leistinumą po šio kodekso įsigaliojimo neteko procesinės prasmės, o vienintelis aktualus įrodymų leistinumui priskiriamas dalykas yra neteisėtai gautų duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamajame procese problematika.

In dem Aufsatz werden die Auffassung der Beweiszulässigkeit bis zum Inkrafttreten der neuen Stra­fprozessordnung im Jahr 2003, die Bedeutung der Lehre über die Beweiszulässigkeit nach dem Inkraft­treten dieser Strafprozessordnung sowie der Inhalt und die Bedeutung der Beweiszulässigkeit, die in der heutigen Doktrin und der Rechtsprechung verwendet wird, analysiert. Es wird behauptet, dass die Lehre über die Beweiszulässigkeit, die bis zum Inkrafttreten der neuen Strafprozessordnung vorherrschte, ihre Bedeutung heutzutage im allgemeinen verloren hat. Gemäß der zurzeit gültigen Strafprozessordnung der einzige aktuelle der Beweiszulässigkeit zuzuordnende Gegenstand ist die Problematik der Verwer­tung von rechtswidrig erhobenen Angaben im Strafprozess.

Įrodymų leistinumo samprata Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje  1.24 MB

Hits 202

Straipsnyje analizuojami naudotų apgadintų transporto priemonių muitinio vertinimo principai, meto­dai, taip pat aplinkybės, kurioms esant tam tikri metodai netaikytini. Taip pat analizuojamas tiek normi­nis, tiek praktinis nagrinėjamo klausimo aspektas, taip pat teisės aktų nuostatos ir jų taikymas vertinami tarptautiniu mastu galiojančių muitinio vertinimo principų kontekste.

In this article principles and methods applied for customs valuation of used damaged motor vehicles are analysed, including the circumstances, when separate methods are refused to apply. Relevant legal acts and practical application of them is examined. In addition, legal acts and the application of them are evaluated in the context of internationally acknowledged principles of customs valuation.

Naudotų apgadintų transporto priemonių muitinio vertinimo ypatumai  1.14 MB

Hits 172

Straipsnyje analizuojamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Aptariama šio teisės akto reguliavimo sritis, Europos mokėjimo įsakymo išdavimo tvarka ir jo privalumai, taip pat skolininko teisių gynimo būdai.

Regulation (EC) No 1896/2006 of 12 December 2006, creating European order for payment procedu­re, is analyzed in this article. The scope of this legal act, also the procedure to issue European order for payment and its advantages, as well as the ways to protect the rights of the debtors are discussed in the publication.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, taikymo ypatumai  765.05 KB

Hits 187

Straipsnyje analizuojama socialinio draudimo ir valstybinių pensijų sistema Lietuvoje, atskleidžiant, kad pirma sistema remiasi socialinio solidarumo principu, o antroji – atlyginimu už nuopelnus valstybei kri­terijumi. Straipsnio pagrindinė ašis – teisės į pensiją ir nuosavybės teisės santykis. Autoriaus nuomone, toks santykis egzistuoja tik netiesiogiai. Straipsnyje teigiama, kad socialinių išmokų dydis turėtų būti siejamas visų pirma su lėšų, surenkamų į socialinio draudimo fondą, dydžiu. Taip pat analizuojama ir ekonominė krizė, kaip tam tikra galima išimtis (force majeure) žmogaus socialinių ir ekonominių teisių srityje.

The system of pensions (the social security pension and so called the state pension) in Lithuania is analyzed in the article. The social security pension is based on the principle of social solidarity, while the state pension is based on the idea of certain reward for merits granted for the particular society. The main issue of the article is to analyze relationship between one’s right to pension and right to ownership (property). According to the author, if such a relationship exists at all, it might be find only indirectly. Economic crisis as certain possible force majeure in the filed of human rights protection is also analysed in the article.

Teisė į pensiją ir Konstitucinio Teismo praktika  863.99 KB

Hits 154

Straipsnyje analizuojami teisės tikslai, siekiant nustatyti, ar ši sąvoka yra pakankamai apibrėžta, kad galėtų būti taikoma kaip tinkama teisinio argumentavimo priemonė. Nurodoma, kad sąvoka teisės tiks­lai yra vartojama Lietuvos teismų sprendimuose be jos turinio apibrėžimo, kaip visuotinai suprantama. Analizuojami teisės teoretikų darbai, kuriuose tirti teisės tikslai. Atskleidžiamos naudos ir teisingumo ka­tegorijos, konkretinančios teisės tikslų sąvoką ir suteikiančios jai apibrėžtą turinį.

In dem Artikel werden die Ziele des Rechtes analysiert, um festzustellen, ob dieser Begriff als ange­messenes Argumentationsmittel angewendet sein könnte. Es wird darauf hingewiesen, dass der Begriff der Ziele des Rechtes in den Gerichtsentscheidungen der Republik Litauen als algemein verständlich gebraucht wird, ohne seiner Inhaltsbezeichnung. Man analysiert die Arbeiten der Rechtstheoretiker, in denen die Ziele des Rechtes untersucht wurden. Man enthüllt die Kategorien des Nutzens und der Gerech­tigkeit, die den Begriff der Ziele des Rechtes konkretisieren und ihm einen definierten Inhalt erteilen.

Teisės tikslai – spekuliacijos įrankis ar argumentavimo priemonė?  611.61 KB

Hits 173

Straipsnyje apibūdinama iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą 1940 metų pra­džioje perkelto Teisių fakulteto profesūra ir studentija ir, panaudojus kai kuriuos naujai išaiškėjusius šalti­nius, aptariami esminiai šios akademinės bendruomenės pokyčiai, įvykę per keletą pirmųjų metų ryšium su sovietine Lietuvos okupacija, su hitlerine ir su antrąja sovietine okupacijomis, kurių eigoje faktiškai neliko senosios profesūros, o vienas gausiausių ir jaunimo tarpe populiariausių fakultetų virto rekordiš­kai mažu akademiniu vienetu.

The article pictures the professorate and students of Kaunas Vytautas Didysis University that have been transferred to Vilnius University in 1940. Based on certain newly discovered sources, the article describes essential changes to the academic community that have happened in relation to the Soviet occupation of Lithuania during the summer of 1940, Hitler‘s occupation during the summer of 1941 and the second so­viet occupation in 1944. During these periods, old professorate has virtually disappeared, whereas one of the largest and most popular faculties among the young has become an especially small academic unit.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto akademinė bendruomenė didžiųjų sukrėtimų metais (1940–1945)  497.32 KB

Hits 160