‘’Teisė” 2011 Volume 79
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų sudarymo probleminiai aspektai
Written by Gintaras ŠvedasStraipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijos, jų rūšys, sankcijų sudarymo principai, taip pat probleminiai sankcijų sudarymo aspektai.
The article deals with the sanctions and their kinds in the Articles of the Special Part of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the principles of the construction of the sanctions, as well as some problematical aspects of the construction of the sanctions.
213
Lietuvos viešosios teisės iki XVIII a. pabaigos istorijos tyrimų būklė ir perspektyvos
Written by Jevgenij MachovenkoStraipsnyje nagrinėjami LDK viešosios teisės istorijos tyrimų metodologiniai pagrindai, aptariama LDK viešosios teisės istorijos tyrimų spragos ir jų šalinimo perspektyvos, kaip alternatyva tradicinei LDK teisės vientisumo doktrinai pateikiama pliuralistinė tos teisės vizija.
In the article methodological bases of research of history of public law of Lithuania to the end of 18th century are examined, problems of study of history of public law and methods of solution are discussed. As the alternative of that existing doctrine is proposed the pluralistic concept of Lithuanian public law.
168Bylų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra Europos Sąjungoje
Written by Vigita VėbraitėStraipsnyje nagrinėjamos pagrindinės 2007 m. liepos 11 d. Reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nuostatos, analizuojama procedūros eiga, atskleidžiami pagrindiniai jos pranašumai ir trūkumai.
The main provisions of Regulation (EC) No 861/2007 of 11 July 2007 establishing a European small claims procedure are analyzed in the article. The commencement and later conduct of the procedure is examined, also the main advantages and gaps of the legal regulation are provided hereinafter.
185Prejudicinio sprendimo procedūros kaip alternatyvos privačių subjektų teikiamiems ieškiniams dėl ES teisės akto panaikinimo trūkumai
Written by Agnė LimantėAtmesdamas privačių subjektų teikiamus tiesioginius ieškinius dėl ES teisės aktų panaikinimo (SESV 263 straipsnis), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dažnai atkreipia dėmesį į prejudicinio sprendimo procedūros (SESV 267 straipsnis) teikiamas galimybes. Straipsnyje vertinama prejudicinio sprendimo procedūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kaip alternatyva tiesioginiams ieškiniams dėl ES teisės akto panaikinimo, daugiausia dėmesio skiriant prejudicinių sprendimų trūkumams, dėl kurių šis alternatyvus ES teisės aktų teisėtumo kontrolės instrumentas ne visada garantuoja teisę į teisminę gynybą arba kelia gynybos veiksmingumo klausimų.
When dismissing direct actions for annulment (Article 267 TFEU) European Court of Justice often refers to preliminary ruling procedure (Article 267 TFEU) as an alternative way to seek judicial review of EU legal act. Taking this into account, the present article examines preliminary ruling procedure in the European Court of Justice as an alternative to direct actions for annulment, the main attention paying to the shortcomings which result in failure in some cases to provide judicial protection or to ensure effective judicial protection.
153Nėščioji neteisėto aborto sudėtyje
Written by Inga DaukšaitėStraipsnyje siekiama atskleisti, koks teisinis statusas neteisėto aborto sudėtyje pripažįstamas nėščiajai pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą ir kokį statusą nėščiajai suteikia kitų – užsienio – valstybių įstatymai. Straipsnyje taip pat vertinamos nėščiosios baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą abortą nustatymo galimybės Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Siekiant minėtų tikslų, straipsnyje daugiausia analizuojami Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių (Maltos, Airijos, Suomijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Vengrijos, Belgijos, Estijos) baudžiamieji ir kiti įstatymai.
The objective of this article is to reveal what legal status is recognized to pregnant woman under the elements of illegal abortion according to criminal law of Lithuania, as well as laws of foreign countries. In article possibility of pregnant woman’s criminal liability for illegal abortion in Lithuania is also examined. In order to achieve the objectives mentioned above, the paper concentrates on the analysis of Lithuanian and foreign (Maltese, Irish, Finnish, German, Italian, Austrian, Hungarian, Belgian, Estonian) criminal and other laws.
 NĖŠČIOJI NETEISĖTO ABORTO SUDĖTYJE 440.16 KB |
|
203Sąžiningumo imperatyvas ikisutartiniuose santykiuose: turinys ir taikymo problematika
Written by Agnė JakaitėStraipsnyje analizuojama šiuo laikotarpiu aktuali sąžiningumo imperatyvo, kaip neteisėtų veiksmų nustatymo ikisutartiniuose santykiuose, taikymo problematika Lietuvos civilinės teisės ir lyginamų skirtingų jurisdikcijų kontekste. Įvertinusi šiandienes Lietuvos praktikos realijas, straipsnio autorė atskleidžia ikisutartinio sąžiningumo turinį, daug dėmesio skirdama dviejų elementų – draudimo vesti derybas neturint tikslo sudaryti sutartį ir reikalavimo nenutraukti toli pažengusių derybų be pakankamos priežasties – analizei. Kadangi Lietuvos doktrinoje šie klausimai plačiau nenagrinėti, temos analizei ir formuojamoms išvadoms pagrįsti remiamasi užsienio autorių darbais bei kitų valstybių suformuota ilgalaike teismų praktika.
The author examines the imperative of good faith as the concept determining the illegal actions during the pre-contractual phase in the content of Lithuanian civil law and different continental and common law legal systems. In the view of nowadays Lithuanian realities the article defines the content of pre-contractual good faith and focuses on the analysis of two elements – the prohibition to negotiate without no real intention to conclude a contract and the requirement not to breach off the negotiations without the reasonable cause when one of the parties has a good reason to believe that the contract will be concluded. Since these issues have not been dealt before in Lithuanian doctrine, the research refers to the foreign legal articles and case law.
195Europos Sąjungos kompetencija tarptautinės privatinės teisės srityje: ribų beieškant
Written by Laura LiubertaitėŠiame straipsnyje autorė analizuoja ES kompetencijos tarptautinės privatinės teisės srityje evoliuciją: nuo daugiau nei keturis dešimtmečius trukusio tarptautinės privatinės teisės kultūros vakuumo ir Europos Sąjungos veiksmų tarptautinės privatinės teisės srityje pagreičio po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo iki Lisabonos sutarties nuostatomis padarytų esminių pakeitimų. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas steigiamųjų sutarčių nuostatų sisteminei ir lingvistinei analizei bei Teisingumo Teismo praktikai.
The article examines developments of the extent of EU competence in the field of conflict of laws starting with the first stage of European economic integration, emphasising the importance of the Amsterdam Treaty and concluding with the discussion of new provisions on conflict of laws in the Lisbon Treaty. Special attention is paid to the systematic and linguistic analysis of the Treaties and the ECJ case-law.
187Mokestinės paskolos sutarties esmė ir santykis su civiline paskolos sutartimi Lietuvoje
Written by Laura PaškevičienėStraipsnyje analizuojamas mokestinės paskolos sutarties institutas. Teleologiniu ir sisteminiu metodais nagrinėjamos šios sutarties atsiradimo Lietuvos teisinėje sistemoje prielaidos, teisinis jos turinys. Mokestinės paskolos sutartis analizuojama sisteminiu ir lyginamuoju požiūriu nagrinėjant su jos dalyku susijusius viešosios ir privatinės teisės institutus, atskleidžiami jos pranašumai ir skirtumai, palyginti su civiline paskolos sutartimi.
The article deals with a payment agreement of tax arrears, which in the Lithuanian laws is called a “tax loan agreement”. By systematic and teleological approaches the author considers the assumptions how this agreement became a part of the Lithuanian system of law, analyzes its legal content. The agreement mentioned is analysed systematically and comparatively by investigating related legal institutes in public and private law, and revealing its similarities and differences with the civil loan agreement.
189
Asmens duomenų apsaugos teisinis reguliavimas Lietuvos teisės sistemoje
Written by Ilona PetraitytėGausybėje Lietuvos teisės normų grupių galima įžvelgti savitą asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą. Jame apstu sąsajų su administracine ir civiline teise, o jo turinys nulemtas konstitucinės asmens privataus gyvenimo neliečiamumo garantijos. Lietuvos teisės literatūroje asmens duomenų apsaugos teisės (ją sudarančių normų ir principų komplekso) savitumas ir išskirtinumas beveik netirtas. Šią nišą svarbu užpildyti, o tai galima padaryti nagrinėjant su asmens duomenų tvarkymu susijusių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo raidą Lietuvoje ir šio teisinio reguliavimo specifiką tradicinio teisės sistemos skirstymo į sudėtinius elementus (teisės šakas, pošakius, institutus) požiūriu.
A distinctive data protection legislation can be seen in abundance of groups of Lithuanian rules of law. There are many relations with administrative and civil law in it, and its content is determined by constitutional right to respect for private life. Distinction and oneness of data protection law (a complex of rules and principles of which the law consists) was hardly explored in Lithuanian legal literature. This niche is important to fill in, and it is possible to do this when exploring the development of legal regulation on personal data processing in Lithuania and the particularity of this legal regulation in view of traditional division of legal system into integrate elements (branches of law, subbranches, and institutes).
202„Nacionalinės moralės“ išimtis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje
Written by Mantas RimkevičiusŠiame straipsnyje yra analizuojamos skirtingose ES valstybėse narėse nagrinėtos reklamos vertinimo moralumo požiūriu bylos, siekiant atskleisti tam tikrose valstybėse, o kartais ir skirtingose tos pačios valstybės dalyse skirtingai suvokiamą moralumą, idant parodyti, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 7-ojoje konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, straipsnyje vadinama „nacionalinės moralės“ išimtis yra pakankamai pozityvus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos bruožas. Straipsnyje taip pat atskleidžiama, kad neretai reklamos vertinimas moralumo požiūriu yra pakankamai subjektyvus, o „nacionalinės moralės“ išimtis yra pernelyg plati. Todėl straipsnyje prieinama prie išvados, kad, nepaisant, jog nėra vienos moralės, vienodos kultūros ES, „nacionalinės moralės“ išimtis nėra absoliuti ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvoje 2005/29/EB įtvirtintus tikslus, tam tikras jos ribojimas anksčiau ar vėliau turės būti nustatytas.
The article explores advertising evaluation from the morality perspective based on jurisprudence of some EU Member States, seeking to reveal that morality can be diversely perceived in different countries as well as in separate regions of the same country. Therefore, the so called National Moral’s exception established in Recital 7 of the Unfair Commercial Practices Directive is considered a positive feature thereof. The article also discovers that advertising evaluation from the morality perspective is often fairly subjective and the National Moral’s exception is too broad. The article arrives at the conclusion that notwithstanding the inexistence of common morality and culture within the EU, the National Moral’s exception is not absolute and in order to fulfil the aims of the Unfair Commercial Practices Directive some restrictions must be established sooner or later therein.
149Sukčiavimo sporto srityje samprata ir kriminalizavimo ypatybės
Written by Salomėja ZaksaitėStraipsnyje analizuojama sukčiavimo sporto srityje samprata ir jo raiška baudžiamuosiuose įstatymuose. Priimto konsensuso dėl sukčiavimo sporto srityje apibrėžimo nėra, tačiau įmanoma nustatyti pagrindines sukčiavimo sporto srityje savybes ir pateikti šio reiškinio apibrėžimą kelių teisinių paradigmų kontekste. Taip pat pristatoma sukčiavimo baudžiamojoje teisėje samprata ir tiriami vienos iš pavojingiausių sukčiavimo sporto srityje formų – manipuliacijų sporto rezultatais – kriminalizavimo aspektai. Nustatoma, kad baudžiamosios teisės kategorijos – apgaulė, žala, veikos baigtinumo momentas – turėtų būti interpretuojamos atsižvelgiant į sukčiavimo sporto srityje kontekstą ir modus operandi. Atitinkamo tyrimo rėmuose tampa aiškesnis sporto ir baudžiamosios teisės santykis.
The article describes the concept of cheating in sports and its criminalization peculiarities. There is no a coherent single definition of said concept, therefore several legal paradigs are presented in order to indicate the basic features of cheating in sport and set the determination. Also, the concept of criminal fraud is covered and problematic aspects of criminalization of one of the most dangerous form of cheating in sport – match fixing – are explored. It is ascertained that criminal law categories – deception, damage and crime consumnation moment, shall be interpreted considering the context and modus operandi of cheating in sports. In the context of such analysis the relation between sports law and criminal law becomes clearer.
194Valstybės ir viešosios teisės juridinių asmenų teisė sudaryti arbitražinį susitarimą pagal Lietuvos ir užsienio valstybių teisę
Written by Eglė ZemlytėŠiame straipsnyje susistemintos įvairių pasaulio valstybių įstatymų nuostatos valstybės ir viešosios teisės juridinių asmenų teisės sudaryti arbitražinį susitarimą aspektu. Šis straipsnis yra sudedamoji valstybės ir viešosios teisės juridinių asmenų teisės sudaryti arbitražinį susitarimą teisinio tyrimo dalis. Kita teisinio tyrimo dalis apibendrinama kitame straipsnyje.
The Article contains the survey of national legal provisions concerning the power of a state and legal persons of public law to conclude an arbitration agreement. The Article constitutes the part of the research concerning the power of a state and legal persons of public law to conclude arbitration agreements. The results of the remaining part of the legal research shall be a subject matter of the separate article.
161Teisė į teisingą atlyginimą: europiniai standartai
Written by Andrzej Marian ŚwiątkowskiTeisingo atlyginimo už darbą principas įtvirtintas 1961 m. Europos socialinėje chartijoje ir 1996 m. Pataisytoje socialinėje chartijoje. Tačiau minėtuose teisės aktuose nepateikiama teisingo atlyginimo sampratos, o neaiškus terminas leidžia rastis skirtingoms interpretacijoms, kurioms tirti iki šiol Lietuvoje buvo skirta mažai dėmesio. Šiame straipsnyje detaliai analizuojami Socialinių teisių komiteto pateikti teisingo atlyginimo aiškinimo metodai. Tyrimo tikslas – išskirti skirtingas teisingo atlyginimo sampratas, jas palyginti ir įvertinti Lenkijos valstybės darbo užmokestį teisingo atlyginimo sampratos požiūriu. Naudojamasi sisteminio aiškinimo, lyginamuoju, loginės analizės ir statistiniais metodais. Šiais metodais vertinamos Lenkijos Respublikos galimybės ratifikuoti Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalį.
European Social Charter of 1961 and the Revised European Social Charter of 1996 establishes the principle of fair remuneration. However these legal acts do not give the exact definition of this principle. The vague term generates different interpretations which have not been properly analysed in Lithuanian labour law so far. This paper analyses the methods to define fair remuneration, provided by the Committee of Social Rights. The purposes of this research are to identify various interpretations, to compare them and to evaluate Polish remuneration in the terms of fair remuneration. The author of this paper uses systematic interpretation, comparison tests, logical analyses and statistical methods. These methods enable the author to conclude on the possibilities of Poland to ratify article 4 § 1 of the European Social Charter.
125