Law

Одна из причин, по которым надзорное производство не признается Европейским Судом по правам человека эффективным внутригосударственным средством защиты, – возможность возбуждения производства должностными лицами, не являющимися стороной в деле. Действующим законодательством возможность возбуждать надзорное производство сохранена за прокурором, Председателем Верховного Суда РФ и Уполномоченным по правам человека. В статье анализируется, как и почему сохранены эти возможности.

One of the reasons why supervisory review is not considered by the European Court of Human Rights as an efficient instrument of domestic protection, is the possibility of action institution by officials, who are not a party in a trial. According to civil procedural law currently in force, public prosecutors, the Chairman of the RF Supreme Court, Ombudsman in the RF keep the right to institute reconsideration of a case taken into force. Let us consider consequently in what way are the possibilities kept.

Возбуждение должностными лицами производства в суде третьей инстанции  1.42 MB

Hits 115

Šiame straipsnyje analizuojamas Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios reikalavimą valstybės bei savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sudarant arbitražinį susitarimą gauti steigėjo sutikimą, taikymas. Kartu pateikiamas ir panašių apribojimų, nustatytų kitų valstybių nacionaliniuose įstatymuose, vertinimas užsienio teismų ir arbitražo praktikoje bei doktrinoje.

The subject matter of the Article is the application of Article 11(2) of the Law on Commercial Arbitration that require a state or municipal entity as well as a state or municipal institution or organization to receive a consent of the founder of such legal person in order to conclude an arbitration agreement. The Article also show similar restrictions provided in national laws of other countries are considered by the court and arbitration practice as well as by legal doctrine.

VALSTYBĖS IR VIEŠOSIOS TEISĖS JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖ SUDARYTI ARBITRAŽINĮ SUSITARIMĄ  3.16 MB

Hits 210

Straipsnyje nagrinėjama sprendimų dėl pagrobtų vaikų grąžinimo vykdymo Europos Sąjungos valstybėse narėse procedūra. Šis klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (sutrumpintai vadinamas Reglamentu Briuselis IIa arba Briuselis IIbis) nustatytomis taisyklėmis.

The article examines the procedure of recognition and enforcement of judgements requiring the return of abducted children within the Member States of the European Union. This issue is dealt with the rules established in Regulation of 27 November 2003 (EC) Nr. 2201/2003 concerning jurisdiction and the recognition and enforcement of judgement in matrimonial matters and the matters of parental responsibility (abbreviated as Regulation Brussels IIa or Brussels IIbis).

SPRENDIMŲ DĖL PAGROBTŲ VAIKŲ GRĄŽINIMO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE  2.5 MB

Hits 148

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo pamatines idėjas, parodyti šios teisinio reguliavimo srities ryšį su prigimtine asmens teise į privatų gyvenimą (jo neliečiamumą, apsaugą), taip pat šio ryšio įtaką asmens duomenų apsaugos teisinių nuostatų sistemai, turiniui ir raidai.

The article describes personal data protection as the safeguarding of the privacy right of individuals in relation to the processing of personal data. The relation between personal data protection and right to privacy as well as the influence of this relation on the structure and the content of law on personal data protection is analyzed in the article too.

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA IR TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ  1.64 MB

Hits 349

Straipsnyje tiriama teisės į viešojo sektoriaus informaciją turinys ir apimtis bei jos specifika ES teisėje. Nagrinėjant remiamasi valstybių narių praktikos pavyzdžiais ir bendraisiais teisės į viešojo sektoriaus informaciją standartais; specialiai skiriama dėmesio Reglamento 1049/2001 ir Direktyvos 2003/98/EB nuostatoms palyginti maksimalaus atskleidimo principo kontekste.

The article analyses the scope and the contents of right to public sector information and it‘s particularities under EU law. The author examines the practice of member states and general standards of the right to public sector information; a special emphasis is given to the comparison of Regulation 1049/2001 and Directive 2003/98/EC in the context of the principle of maximum disclosure.

TEISĖ Į VIEŠOJO SEKTORIAUS INFORMACIJĄ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖJE  1.72 MB

Hits 166

Straipsnyje analizuojami sunkumai, su kuriais susiduriama taikant Lietuvoje priklausomą ir savarankišką darbą atskiriančius kriterijus. Straipsnio tikslas – išanalizuoti priklausomą ir savarankišką darbą atskiriančių kriterijų pokyčius, įvertinti, kurie skiriamieji požymiai turi lemiamą reikšmę sprendžiant, kokie yra susiklostę šalių santykiai, ir pateikti pasiūlymus dėl lemiamų skiriamųjų požymių turinio. Literatūros ir dokumentų mokslinės analizės ir logikos metodais, remiantis teisės mokslininkų T. Davulio, I. Nekrošiaus, S. Deakino ir kitų darbais lemiamais skiriamaisiais požymiais pripažįstami subordinacijos ir pelno / nuostolių rizikos pasidalijimo požymiai.

This article deals with issues which occur during the process of application of criteria which differentiate dependent labour and independent work in Lithuania. The purposes of the research are: to analyse changes in criteria which differentiate dependent labour and independent work; to evaluate which of these criteria are decisive; to make suggestions about the content of these criteria. Methods of scientific analysis of documents and literature as well as logic methods were used. The researches of professor
I. Nekrošius, docent T. Davulis, S. Deakino and others are very important to this topic. This article concludes that decisive criteria to differentiate dependent labour and independent work are subordination and the risk of profit or loss.

PRIKLAUSOMĄ IR SAVARANKIŠKĄ DARBĄ ATSKIRIANČIŲ POŽYMIŲ POKYČIAI  1.09 MB

Hits 197

Šiame straipsnyje analizuojama ES piliečių vienodo vertinimo principo įtaką daugiašalių kolizinių taisyklių, nurodančių pilietybės valstybės teisės taikymą, turiniui ir remiantis pilietybę kaip susiejimo veiksniu. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pavardžių nustatymo srityje analizei.

The article examines the impact of principle of equal treatment of the EU citizens on the competence of member states to adopt conflict of laws rules using nationality as a connecting factor and stresses the limits of the use of this connecting factor in the situations, falling within the scope of EU law. Special attention is paid to the analysis of the EUCJ case-law in the field of determination of surnames.

NACIONALINĖ PILIETYBĖ KAIP TAIKYTINOS TEISĖS NUSTATYMO KRITERIJUS  1.67 MB

Hits 172

Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš pagrindinių ES išorinių santykių teisės institutų – mišrieji susitarimai. Jame analizuojamas mišrių susitarimų ir ES kompetencijos suteikimo principo bei tam tikrų ES išorinės kompetencijos kategorijų santykis. Daug dėmesios skiriama Lisabonos sutarties pakeitimų, galinčių paveikti mišrių susitarimų institutą, analizei.

This Article addresses one of the main instruments of the EU external relations law – the mixed agreements. It carries out an assessment of their relation to the EU law principle of conferral of powers, as well as to the separate categories of EU external competences. Significant attention is paid to the examination of changes brought about by the Lisbon treaty which are likely to affect the instrument of mixed agreements.

MIŠRIŲ SUSITARIMŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS SUTEIKIMO PRINCIPO SANTYKIS  1.3 MB

Hits 180

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės Tarptautinio jūrų teisės tribunolo privalomosios jurisdikcijos taikymo problemos, daugiausiai dėmesio skiriant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos privalomo ginčų sprendimo mechanizmo nuostatoms bei valstybių praktikai pasirenkant tribunolo jurisdikciją, taip pat vertinamas Tribunolo jurisdikcijos dėl šios konvencijos aiškinimo ar taikymo ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pagal jo statuto 36 straipsnio 2 dalį santykis.

This article analyses general problems of compulsory jurisdiction of the International Tribunal for the Law of the Sea putting the main focus on compulsory dispute settlement system provisions of the 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea and discussing states’ practice of choosing the tribunal as the compulsory means for the settlement of disputes. It also approaches the question of relation between jurisdiction of the Tribunal and compulsory jurisdiction of the International Court of Justice based on article 36, paragraph 2, of its Statute.

TARPTAUTINIO JŪRŲ TEISĖS TRIBUNOLO PRIVALOMOSIOS JURISDIKCIJOS TAIKYMO PROBLEMOS  1.21 MB

Hits 178

Šio straipsnio tikslas – remiantis lyginamąja Lietuvos ir kitų valstybių teisinių sistemų analize pamėginti suformuluoti mokslines rekomendacijas, susijusias su arbitražo naudojimo galimybe ginčams, kylantiems iš šeimos teisės, spręsti Lietuvoje. Arbitražas, kaip teismo alternatyva, turėtų būti pripažintas papildomu įrankiu daugumai šeimos ginčų nagrinėti. Straipsnyje nagrinėjama, kodėl teismas nėra tinkamiausia forma nagrinėti minėtus ginčus ir turėtų būti paskutinė priemonė šeimos ginčams spręsti.

This article discusses arguable aspects of arbitrability of family related claims. By means of comparative analysis of Lithuanian and other countries legal systems, this article aims to construct recommendation regarding the possibility to make use of arbitration while solving family related disputes in Lithuania.

GINČŲ, KYLANČIŲ IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ, ARBITRUOTINUMO GALIMYBĖS  1.05 MB

Hits 184

Šiame straipsnyje nagrinėjami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties ir uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties lyginamieji aspektai. Pateikiama uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties teisinė kvalifikacija ir teisinių santykių, susiformuojančių tarp uždarosios akcinės bendrovės steigėjų ir steigiamos bendrovės, pobūdžio vertinimas pagal Lietuvos teisę.

This article compares main features of two contracts, e, g. partnership agreement and closed stock company foundation agreement. The article also presents the classification of closed stock company foundation agreement in the Lithuanian contract law as well as analysis legal nature of relationships between the founders (members) of closed stock company and the closed stock company under formation.

JUNGTINĖS VEIKLOS (PARTNERYSTĖS) SUTARTIS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMO SUTARTIS – LYGINAMIEJI ASPEKTAI IR TEISINIS KVALIFIKAVIMAS  1.16 MB

Hits 313

Straipsnyje analizuojamas smurtinio pobūdžio veiksmų baudžiamajame procese galimo įteisinimo išimtiniais atvejais klausimas, pasisakoma prieš tokio pobūdžio pataisas teisės aktuose. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika straipsnyje taip pat nagrinėjama ikiteisminio tyrimo metu padaromų pažeidimų, kai panaudojamos draudžiamos priemonės, įtaka įrodinėjimo procesui.

Im Aufsatz wird die Frage der Zulässigkeit der Folter, Quälerei und Drohungen im Ausnahmefällen analysiert, die Möglichkeit entsprechende Gesetzänderungen vorzunehmen wird verneint. Der Aufsatz erörtert unter der Berücksichtigung der Rechtsprechung des EGMR die Bedeutung der unzulässiger Handlungen während des Ermittlungsverfahrens für die Annahme der Beweisverbote.

ABSOLIUČIAI DRAUDŽIAMI VEIKSMAI BAUDŽIAMAJAME PROCESE  818.31 KB

Hits 192

Straipsnyje analizuojami labiausiai diskutuotini įtariamo (kaltinamo) asmens teisės į procesą per kuo trumpiausią laiką (tinkamą proceso trukmę) turinio aspektai ir atskleidžiami konkretūs šios teisės realumą ir veiksmingumą užtikrinantys teisiniai instrumentai.

Im Artikel werden die meist diskutierten Aspekte des Rechts des Verdächtigen (Beschuldigten) auf Strafverfahren innerhalb einer angemessenen Zeitfrist analysiert und konkrete die Wirklichkeit und Wirksamkeit dieser Rechte gewährleistende Rechtsinstrumente dargelegt.

ĮTARIAMO (KALTINAMO) ASMENS TEISĖS Į PROCESĄ PER KUO TRUMPIAUSIĄ LAIKĄ UŽTIKRINIMAMAS  1.1 MB

Hits 162

Straipsnyje nagrinėjamas mokestinės paskolos sutarties institutas, sistemiškai analizuojant šios sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo teisinį reglamentavimą bei jos santykį su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo. Remiantis šia analize siekiama atskleisti, ar mokestinės paskolos sutartis atitinka dvišalio sandorio esmę, įvertinti jos reikšmę mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo santykiams reguliuoti esamo teisinio reguliavimo ir perspektyviniu požiūriu.

The article deals with a payment agreement of tax arrears, which in the Lithuanian laws is called a “tax loan agreement”, systematically analyzing the legal regulation of the contracting procedure, the stipulation of conditions of this agreement and its relationship with the tax administrator’s decision on granting time to pay tax arrears, and (or) permitting to pay it in installments. Consequently, basing on the latter analysis the article aims at revealing if a “tax loan agreement” has a nature of a bilateral arrangement, and at evaluating the substance of it in the regulation of the tax arrears’ deferment relations by present and perspective approaches.

MOKESTINĖS PASKOLOS SUTARTIES REIKŠMĖ REGULIUOJANT MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS ATIDĖJIMĄ IR IŠDĖSTYMĄ  2.07 MB

Hits 252

Straipsnyje nagrinėjamos problemos, susijusios su teisės konstitucionalizavimu. Konstatuojama, kad, nors teisės konstitucionalizavimas yra de jure konstitucinės prigimties, tačiau tokia teisės raida objektyviai susiduria su probleminiais aspektais. Pabrėžiama, kad teisės konstitucionalizavimo dinamiką tik menkai nulemia konstitucinės justicijos institucijų veikla. Konstatuojama, kad teisinio reguliavimo dinamiškumas ir subjektų, galinčių inicijuoti konstitucingumo patikrą, aktyvumas yra tie šaltiniai, kurie turi įtakos šio proceso spartai ir mastui.

This article deals with the problems of the dynamic of the process of constitucionalization of laws. This article shows the paradoxical aspect of the process of constitutionalization of laws. Even though constitutionalization proceeds when institutions of constitutional justice execute control on legal acts legitimacy, still intensity of legal system constitutionalization is not being determined by the constitu-tional justice institution. The scope of the particular country’s contitutionalization of law depends on society, to be precise, on the subjects of legal relations, on legal consciousness and initiative on the need and value of the constitutionalization of law.

TEISĖS KONTITUCIONALIZAVIMO DINAMIKA  583.45 KB

Hits 179