Law

Straipsnyje analizuojami kai kurie probleminiai baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų sek­sualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo aspektai.

The article analyzes certain problematical aspects of the reglamentation of the criminal responsibility for the crimes against sexual freedom and inviolability of juveniles.

Kai kurios baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo problemos  420.73 KB

Hits 92

Straipsnyje pateikiama nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorijos būklės ir perspektyvų Lietuvos tei­sininkų darbuose apžvalga. Apibūdinami šios teorijos studijų svarbos, jos šaltinių, metodų, galimybių klausimai. Atkreipiamas dėmesys į teorijos nepakankamą brandą, sietiną su įsišaknijusia tradicija, pagal kurią nusikalstamų veikų kvalifikavimas sudaro tam tikrą baudžiamosios teisės doktrinos dalį. Bandoma pagrįsti idėją, kad būtina sutelkti dėmesį į oficialių nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip santykiškai savarankišką reiškinį. Įtvirtinant tokį požiūrį reikia peržengti baudžiamosios teisės ribas ir kvalifikavimo fenomeną tyrinėti plačiau, atsižvelgiant į visą jam reikšmingą juridinį kontekstą. Kvalifikavimo teorija plėtotina taip, kad duotų kuo didesnę naudą kriminalinei justicijai. Todėl ji privalo būti orientuojama ne vien į baudžiamosios teisės žinių pagilinimą, bet į universalesnių ir tobulesnių kvalifikavimo rekomenda­cijų sistemos parengimą. Tai reikalauja įžengti į kitų teisės šakų, ypač baudžiamojo proceso, problemati­ką. Tokia suderinta sistema lengviau įsitvirtintų tiek įstatymuose, tiek justicijos praktikoje.

L’article présente l’apperçue de l’état actuel de la théorie de qualification des infractions criminelles, telle qu’elle apparaît dans des publications des juristes Lituaniens. Les questions de son importance, de ses sources, méthodes et des possibilités y sont abordées également. On fixe l’attention sur ses défauts liés à la tradition enracinée, selon laquelle la qualification des infractions ne constitue qu’une partie de la doctrine du droit pénal. L’auteur de cet article fait un effort de promouvoir l’idée qu’il est nécessaire de se limiter uniquement à la qualification officielle des infractions. Une telle approche exige, néanmoins, de passer outre des limites habituelles au droit pénal, en regardant le phénomène de la qualification comme plus vaste et qui implique l’intérêt envers le contexte juridique élargi. La théorie de la qualifica­tion doit être développée au profit maximal de la justice criminelle. Donc, elle est obligée d’abandonner ses orientations restrictives vers le droit pénal. Son but est d’élaborer le système des règles, qui seraient, en matière de qualification, plus universelles et achevées. Ceci n’est guère possible sans intervenir dans le problématique des autres branches du droit, notamment de la procédure pénale. Un tel système pouvait s’introduire plus facilement tant en la législation que dans la pratique de la justice.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo studijų orientyrai  607.42 KB

Hits 80

Straipsnyje nagrinėjamos subendrintos bausmės skyrimo taisyklių taikymo problemos, susijusios su tin­kamu nulla poena sine lege principo įgyvendinimu.

Some problems of aggregate punishment are covered in this article in order to implement nulla poena sine lege principle correctly.

Subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmės skyrimas, tinkamai įgyvendinant... nulla poena sine lege principą  615.7 KB

Hits 72

Straipsnyje remiantis Hipokrato priesaikos, kaip etinio dokumento, ir baudžiamosios teisės normų, krimi­nalizuojančių eutanaziją ir padėjimą nusižudyti, pavyzdžiu nagrinėjama platesnė baudžiamosios teisės ir moralės santykio problema.

In the article under the example of Hippocratic oath as the ethical document and the norms of criminal law which criminalize euthanasia and assisted suicide broader problem of the relationship between cri­minal law and morality is discussed.

Hipokrato priesaika ir eutanazijos bei padėjimo nusižudyti kriminalizavimas: baudžiamosios teisės ir moralės santykio problemos  350.82 KB

Hits 82

Straipsnyje analizuojama Europos arešto orderio samprata ir jį reglamentuojantys teisės aktai, taip pat kai kurios Europos arešto orderio įgyvendinimo Lietuvoje teorinės ir praktinės problemos.

The article analyzes the conception of the European arrest warrant as well as some theoretical and prac­tical problems arising in the process of implementation of the European arrest warrant in Lithuania.

Kai kurios asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui teorinės ir praktinės problemos  301.2 KB

Hits 79

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) antroje dalyje numatytas kvalifikuojamasis veikos požymis „įsibrovimas į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją“. Pateikiamos įsibrovimo, patalpos, saugyklos, saugomos teritorijos sampratos, analizuojamos vagystės kvalifikavimo problemos.

Article is devoted to analysis of the element of aggravated theft – “trespass premises, storage or secured teritorry” that is forseen in Part 2 of the Article 178 (theft) of the Penal Code of Republic of Lithuania. The conceptions of trespass, premises, storage and secured teritorry are represented. The problems of proper enforcement of the Article 178 Part 2 are discussed.

Įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaip vagystę kvalifikuojančio požymio samprata teisės moksle ir teismų praktikoje  384.97 KB

Hits 137

Straipsnyje kalbama apie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų vaikui ir šeimai paplitimą bei apibū­dinimą, siekiama apžvelgti pagrindinius vaiko išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai aspektus. Dau­giausiai dėmesio skiriama statistikos duomenų ir atliktų tyrimų, parodančių nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai paplitimą, analizei, apžvelgiami kai kurie minėtų nusikalstamų veikų kokybiniai požymiai. Sie­kiant nustatyti vaiko išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai paplitimo mastą, straipsnyje pateikiami pagrindiniai minėtų nusikalstamų veikų rodikliai, palyginti juos su kitais nusikaltimais ir baudžiamai­siais nusižengimais vaikui ir šeimai.

Statistical data shows that crimes and criminal offences against child and family are not much prolife­rated comparing them with other crimes. Especially rarely exploitation of child for the pornography and prostitution are registered. However, various surveys and other sources of information show the explicit growing tendency of these crimes. This means that crimes and criminal offences against child and family are very latent ones. For this reason there are no courts practice concerning mentioned crimes.

Vaiko išnaudojimas pornografijai ir prostitucijai – nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai sudedamoji dalis  337.46 KB

Hits 99

Straipsnyje analizuojamos Irako specialiojo tribu­nolo, įkurto 2003 m. gruodžio 10 d., statuto nuos­tatos, materialiniai ir procesiniai Tribunolo veiklos aspektai. Nurodoma, kad Statutu įdiegtas stebėtojų ir patarėjų tarptautinės teisės klausimais institutas – keliamas jų veiklos teisinio apibrėžtumo klausimas; apibūdinama Tribunolo jurisdikcija: nuo 1968 m. lie­pos 17 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. padarytiems nusi­kaltimams, numatytiems Statuto 11–14 straipsniuo­se, už kuriuos gali būti traukiami tik Irako piliečiai ir nuolatiniai Irako gyventojai, nusikaltimus padarę Irake ir už jo ribų teisti. Nurodoma, kad nėra regla­mentuota asmenų, Tribunolo trauktinų baudžiamo­jon atsakomybėn, amžiaus riba; juridiniai asmenys (pvz., Baath partija) nėra teisiami. Taip pat, lyginant su Tarptautinio karinio tribunolo nuostatomis, Irako specialusis tribunolas negali paskelbti nė vienos gru­pės ar organizacijos kriminaline.
Straipsnyje taip pat analizuojami nusikaltimai, už kuriuos gali teisti Irako specialusis tribunolas, lyginamas kitų ad hoc tribunolų veiklos teisinis re­glamentavimas. Autorė, be to, palyginusi Irako speci­aliojo tribunolo statuto ir Romos statuto bei 1949 m. Ženevos konvencijos papildomo protokolo nuostatas, daro išvadą, kad baudimas už kai kuriuos Irako spe­cialiojo tribunolo statute numatytus nusikaltimus būtų nesuderinamas su nullum crimen sine lege, nes tai nėra universaliai tarptautiniu lygiu pripažįstami nusikaltimai; terorizmo nusikaltimo Statute taip pat nenumatyta – tai būtų Irako nacionalinių teismų ju­risdikcijos klausimas.
Taip pat teigiama, kad Statuto 11c) punktas turėtų būti traktuojamas kaip novela, nes numato agresiją kaip nusikalstamą veiką.
Straipsnyje analizuojamos kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų teisės procese; pabrėžiama, kad Irako specialiojo tribunolo statute nenumatyta žalos atlygi­nimo instituto, kompensacijos už neteisėtą areštą ar sulaikymą; skiriama dėmesio reguliuojant procesą in absentia, Tribunolo sprendimo peržiūrai.

The Iraqi Special Tribunal was established directly by the Iraqi Governing Council on December 10, 2003. The Tribunal has been mandated to try the accused for crimes under international law (genocide, crime against humanity and war crimes) and some violations of Stipulated Iraqi Laws.
This article contains an analysis of the provisions of the Statute of the Iraqi Special Tribunal with regard to its material and procedural aspects. The Statute of this Tribunal was created taking for the pattern the Statute of International Criminal Court. However, the opinions of the Iraqis were also taken into account; the Iraqis wanted to have the solely power to exercise jurisdiction of this Tribunal.

Specialiojo Irako tribunolo funkcionavimas (materialiniai ir procesiniai aspektai)  581.66 KB

Hits 48

Straipsnyje nurodomos išplėstinės teisinio regulia­vimo, sietino su darbuotojų teisių pažeidimu, priė­mus 1997 m. Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, ribos. Analizuojama Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafe reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties subjekto problemati­ka, darbuotojo teisės, kylančios iš darbo ir sociali­nės apsaugos teisinių santykių, kaip kodifikuoto ir nekodifikuoto teisinio reguliavimo išraiška. Straips­nyje nurodoma, kad dauguma Lenkijos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų darbuotojų teisių – konstitu­ciniai principai, taip pat principai, kylantys iš tarp­tautinių sutarčių; socialinės apsaugos teisės aktai yra nekodifikuoti. Taip pat analizuojama, ar darbuotojų šeimos nariai įgyja teisinę apsaugą, numatytą Len­kijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straips­nio 1 paragrafe.
Lyginant ankstesnį ir dabartinį teisinį regulia­vimą nurodoma, kad nusikalstamos veikos, re­glamentuotos BK218 straipsnio 1 paragrafe, su­bjektas yra nebe asmuo, atsakingas už įdarbinimą įmonėje, bet asmuo, kuris atlieka konkrečius dar­bo ir socialinės apsaugos teisės srities veiksmus; autorė straipsnyje neigiamai vertina Lenkijos bau­džiamojo įstatymo numatytą darbuotojų teisinės apsaugos reguliavimą, nes jame nėra reglamentuo­ta kompensacija už žalą, padarytą kaltais asmenų, padariusių Lenkijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 218 straipsnio 1 paragrafo dispozicijoje nurodytą veiką, veiksmais.

The present article focuses on the issue of mischievous or persistent infringing upon the employee’s righ­ts, resulting from labour relations or from the social insurance, on the ground of the Penal Code of 1997. As the range of the analyses conducted is limited, special attention was put to the subject – matters of protection and the subject of infringing upon the employee’s rights offence from art. 218 § 1 of the Penal Code2.

Lenkijos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafas – darbuotojų teisių pažeidimas kaip nusikalstama veika (atskiri aspektai)  520.85 KB

Hits 50

Straipsnyje pristatomi įvairių institucijų 2004 m. atlikti korupcijos lygio Lenkijoje tyrimų rezulta­tai, atskleidžiamas lobizmo, kaip demokratinėje visuomenėje teigiamai vertintino proceso, ir papir­kimo – nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 paragrafe, santykis, pateikiant pagrindinius nusikals­tamos veikos – papirkimo – sudėties požymius bei skirtingas Lenkijos teisininkų mokslininkų pozicijas dėl lobizmo esmės.
Straipsnyje kritikuojamas Lenkijos lobizmo pro­cesus reguliuojantis įstatymas pirmiausia dėl nusta­tytos per siauros lobizmo sampratos (lobizmas sieja­mas tik su tam tikrų socialinių grupių įtaka įstatymų leidybai), pavyzdiniu pripažįstamas Jungtinių Ame­rikos Valstijų ir Kanados lobizmo reglamentavimo apibrėžimas. Lenkijos lobizmo įstatymas kritikuoja­mas ir dėl to, kad jame expresis verbis nenurodomi veiksmai, nors ir formaliai atitinkantys lobizmo sam­pratą, tačiau nelaikytini lobizmu (remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos teisinio reglamentavi­mo pavyzdžiais, nurodoma, kad tai yra visuomenės informavimo priemonių savininkų, mokslininkų etc. veikla). Taip pat pažymima, kad Lenkijos lobizmą reglamentuojantis įstatymas nenurodo lobistų teisių ir pareigų, taip pat asmenų, negalinčių būti lobistais, sąrašo; pabrėžiama ir tai, kad nustatytos pernelyg švelnios sankcijos už neteisėtą lobizmo veiklą.

This publication is focused on functioning and legal regulation of lobbying in Poland and covers negati­ve and positive aspects of the phenomenon in question. Particular attention will also be paid to studying the corruptive nature of lobbying and requirements provided for by the legal regulations which may be used for the control purposes or in order to make a hidden lobbying revealed.

Lobizmas ir papirkimas – problemos analizė, remiantis Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis  719.08 KB

Hits 51

Straipsnyje apžvelgiamos Lenkijos Respublikos bau­džiamosios teisės mokslininkų pozicijos dėl nevei­kimo sąvokos ir esmės, nurodoma neveikimo sam­prata, remiantis kauzaline, socialine, finaline veikos teorijomis, taip pat neveikimo sampratos, atskaitos tašku laikant teisinio draudimo charakteristikas, be to, neveikimą analizuojant pagal jo lingvistinę ana­lizę.
Autorė straipsnyje analizuoja 1997 m. priim­to Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžia­mąją atsakomybę už neveikimu padarytas nusikals­tamas veikas, taip pat pateikia specialiojo nusikalsta­mos veikos subjekto teisinius požymius, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Straipsnyje daug dėmesio ski­riama ir specialiojo subjekto pareigą veikti reglamen­tuojantiems šaltiniams: įstatymams, sutartims, anks­tesniam asmens veikimui. Autorė daro išvadą, kad pirmieji du šaltiniai, atsisakant trečiojo, nors teismų praktikoje ir pripažįstamo, labiausiai užtikrintų nul­lum crimen sine lege principo įgyvendinimą.

The following article discuss question of penal liability for omissive offences and concentrates on the subject of a status of a guarantor of not-occurrence the result. In the first part of the article it brings closer an overview of opinions of polish penal law researchers on the nature and definition of an omission. Than the article presents polish regulation of penal liability for omissive offences enclosed in article 2 of Penal Code. After that it describes status of a guarantor in polish penal law. In the end the following paper indicates and describes sources of guarantor’s duty to act, and problems connected with that ca­talogue.

Baudžiamoji atsakomybė už neveikiant padarytas nusikalstamas veikas – specialiojo nusikalstamos veikos subjekto pareigos veikti šaltiniai  685.87 KB

Hits 55

Straipsnyje nurodoma, kad pagal dabar galiojančių teisės aktų nuostatas Lenkijoje vienam kaliniui ar laikinai sulaikytam ar suimtam asmeniui yra skiria­mi trys kvadratiniai metrai ploto patalpos, kurioje asmuo yra laikomas – Lenkija yra viena iš Europos valstybių, kuriose šis plotas yra mažiausias; nuo 2000 m. šis skaičius nuolat mažėja ir dėl nuolatinio kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos didėji­mo. Pateikiami kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų per­pildymo tendenciją rodantys statistikos duomenys. Pabrėžiama, kad kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pa­grindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį; nėra tinkamai vykdoma asmenų, atliekančių bausmę tokiomis sąlygomis, resocializacija, kalinimo sąly­gos lemia negatyvios kalėjimo subkultūros didėjimą ir mažina pozityvių kalinių interakcijų galimybes, pažeidžia žmogaus teises ir sukelia didesnę infekci­nių ligų grėsmę, be to, didina įtampą ir fizinės jėgos vartojimo tarp kalinių bei tarp kalinių ir juos prižiū­rinčio personalo atvejų.
Straipsnyje kritikuojama Lenkijos viešoji pozi­cija dėl pasirinktų problemos sprendimo būdų ne­veiksmingumo ir didelių išlaidų (kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemai spręsti siūlo­ma gausinti šių institucijų skaičių, apriboti lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės pirma lai­ko taikymo galimybes). Autorė nurodo, kad padėtį Lenkijos penitencinėse institucijose apsunkina ir tai, kad šiuo metu apie 55,419 nuteistųjų realiai neatlie­ka laisvės atėmimo bausmės, nors ji yra jiems pa­skirta – šie asmenys sukuria potencialų kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos padidėjimą. Auto­rė nurodo, kad kalinimo sąlygų gerinimas, įkalinimo alternatyvų paieška, racionalios Lenkijos baudžia­mosios politikos formavimas būtų tinkamas būdas spręsti kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemą.

In dem polnischen Strafvollzugssystem haben Verurteilter und der vorübergehend Inhaftierter ein An­recht auf eine minimale Normwohnzellegröße die 3m² beträgt und somit gehört Polen zu den Staaten, wo die Normgröße am niedrigsten in Europa ist.
Zur punikativer Charakter des polnischen Strafsystems hat verursacht Überbelegung in den Strafvoll­zugsanstalten. Die wachsende Überbelegung führte zur drastischer Senkung der Wohnzellfläche zufal­lender auf einen Insassen in den polnischen Strafvollzugsanstalten. Es ist bekannt, dass Überbelegung viele negative Erscheinungen hervorruft. Trotzt den Lösungsversuchen der Regierung, Probleme der Überbelegung in den polnischen Strafvollzugsanstalten zu begegnen, benötigt wird hauptsächlich eine Änderung der Kriminalpolitik des Staates.

Kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas – Lenkijos bausmių vykdymo politikos problema  702.08 KB

Hits 70