Law

Straipsnyje, pasitelkiant naujus šaltinius, išsamiau ir būtent materialiosios baudžiamosios teisės srityje atskleidžiami Aukščiausiojo Teismo dalyvavimo teisėkūroje būdai ir problemos.

The article, using new sources, reveals at length ways and problems of taking part in material criminal law making by the Supreme Court of Lithuania.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje teisėkūroje  735.07 KB

Hits 24

Šiame straipsnyje pristatoma baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą Lietuvoje, raidos analizė istoriniu-lyginamuoju aspektu.
This article presents a development analysis of criminal laws that regulate liability for grievous bodily harm in Lithuania from historical-comparative perspective.

Baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą Lietuvoje, raida  958.11 KB

Hits 14

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių pavadinimų istorinė raida, turinys ir reikšmė.

The article deals with the historical development, content and significance of the titles of the articles of the Criminal Code of Lithuania.

Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių pavadinimai ir jų reikšmė  836.94 KB

Hits 24

Straipsnyje analizuojama, kaip įvairių Lietuvos teismų posėdžių dalyviai (n = 397) vertina teisėsaugos institucijas, savo įsipareigojimą paklusti įstatymams ir pareigūnams, pareigūnų elgesį, teismo patalpas ir darbuotojus (ne teisėjus), taip pat siūlomus teismų sistemos pokyčius.

The article analyses how the participants (n = 397) of the hearings of various Lithuanian courts assess law enforcement institutions, their own commitment to obey the law and law enforcement officers, the behaviour of relevant officers, court premises and the staff (excluding judges), as well as proposed modifications in the judicial system.

Teismo posėdžio dalyvių įstatymų, teisėsaugos institucijų ir pareigūnų elgesio vertinimai  1.54 MB

Hits 13

Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos konstitucinė jurisprudencija įstatymo ir poįstatyminio teisės akto konstitucinės sampratos klausimu, apibrėžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų legalumo kriterijai ir diskutuojami probleminiai baudžiamojo proceso santykių reguliavimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis aspektai.

The questions of constitutional jurisprudence regarding constitutional understanding of law and other legal acts are analyzed in the article. Criterions of legality of recommendations of Prosecutor General of the Republic of Lithuania are defined in the article and problemics of their legal power to regulate procedural relationships are discussed.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų kaip baudžiamojo proceso teisės šaltinių problematika  1.73 MB

Hits 20

Straipsnyje1 analizuojami tarptautiniai darbo teisės standartai, reguliuojantys darbo ginčų institutą, atskleidžiamas šių standartų turinys ir pagrindinės principinės taisyklės, adresuojamos valstybėms ir jų nacionalinei teisei. Straipsnyje pateikiama užsienio valstybių teisinio reguliavimo pavyzdžių, vertinama jų atitiktis tarptautiniams standartams. Atskleidžiami esminiai Lietuvos darbo ginčų instituto trūkumai minėtų standartų kontekste ir pateikiama galimų šių trūkumų šalinimo pasiūlymų.

The article analyses the international standards of labour law regulating the institute of labour disputes
through revealing the content and principal rules of these standards addressed to states and their respective national laws. The article further provides examples of legal regulation in foreign countries and analyses their compliance with the international standards. The main bottlenecks of the Lithuanian institute of labour disputes are revealed in the context of the international standards and likely proposals for the elimination of those bottlenecks are presented.

Darbo ginčų instituto reguliavimo tarptautiniai teisiniai standartai ir jų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje  2.28 MB

Hits 24

Bendrosios Europos pirkimo ir pardavimo teisės projekto svarstymas ES institucijose įgauna pagreitį, o argumentacija, palaikanti teisės vienodinimą, susiduria su nacionalinės privatinės teisės protekcionizmu. Straipsnis papildo šią diskusiją Lietuvos perspektyva, pateikiant tiek pozityvų palaikymą, tiek pripažįstant galimus trūkumus.

Common European Sales Law draft is gaining momentum at EU institutions, and the reasoning supporting the unification of law is confronted with protectionism of national private law. This article augments this discussion by Lithuanian perspective, providing both positive support and recognition of the potential disadvantages.

Bendrosios Europos pirkimo–pardavimo teisės autonominio taikymo Lietuvoje problematika  1.18 MB

Hits 15

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) 2, 3 dalyse numatytos vagystės kvalifikuotos sudėtys, jų konstravimo ypatumai. Analizuojamas kai kurių vagystę kvalifikuojančių požymių kriminologinis pagrįstumas ir tikslingumas, aptariamas vagystės kvalifikuotų sudėčių vertinimas loginiu, stilistiniu, sisteminiu aspektais, baudžiamojo įstatymo vientisumo požiūriu. Atskleidžiamos kai kurios vagystės kvalifikuotų sudėčių teisinio formulavimo klaidos. Pateikiami šių sudėčių konstravimo tobulinimo būdai.

Article is devoted to analysis of the corpus delictis of the aggravated theft, that is forseen in Paragraph 2, 3 of Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. Criminological validity and appropriateness of some aggravating elements of theft are analyzed. The logical, stylistic, systemic evaluation of the corpus delictis of the aggravated theft is discussed as well as evaluation of criminal law in terms of integrity. The article reveals some errors of legal regulation of the corpus delictis of the aggravated theft. The proposals on the further improvement of the regulation are given.

Vagystės kvalifikuotų sudėčių konstravimo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ypatumai  1.82 MB

Hits 14

Straipsnyje atskleidžiamas teismo įgaliojimų savo iniciatyva keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą griežtesniu ir konstitucinių (teisminio) baudžiamojo proceso tikslų bei principų santykis.

The article reveals relationship among the powers of the court to re-qualify an act described in the indictment under more severe criminal law sua sponte, the objectives and principles of the constitutional (court) criminal procedure.

Teismo įgaliojimų keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą griežtesniu suderinamumas su konstituciniais baudžiamojo proceso tikslais ir principais  2.49 MB

Hits 20

Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti manipuliavimo rinka formas ir būdus, draudimo manipuliuoti rinka teisinį reglamentavimą, pateikti manipuliavimo rinka pavyzdžių, aptarti priežiūros institucijų atliekamų manipuliavimo rinka tyrimų specifiką ir išryškinti praktikoje kylančias problemas. Straipsnis skiriamas finansų rinkos dalyviams, investuotojams, teisininkams ir šia sritimi besidomintiems mokslininkams.

The main goals of this article is to analyze market manipulation forms and methods, legal regulation of the prohibition to manipulate market, to present examples of market manipulation cases, to discuss market manipulation investigation techniques, used by competent authorities, and identify practical problems in the field of market manipulation. The article should be relevant to the participants of financial markets, investors, lawyers and researches.

Draudimas manipuliuoti rinka  2.32 MB

Hits 74

Straipsnyje analizuojamas baudžiamojo poveikio priemonių instituto genezės klausimas. Prieinama prie išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonių atsiradimą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nulėmė ne viena priežastis, iš kurių svarbiausiomis įvardijamos ir straipsnyje plačiau aptariamos: papildomų bausmių instituto panaikinimas, baudžiamųjų nusižengimų instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse bei nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų interesų stiprinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojoje justicijoje.

The paper analyzes the question of the genesis of the penal effect measures institute. The penal effect measures’ institute emerged in the Lithuanian Criminal Code due to the numerous reasons. Identified as the main ones and broadly discussed in the article are: the abolition of the additional penalties institute, the adoption of the misdemeanors’ institute in the Lithuanian Criminal Code and the strengthening of the victims’ interests in the criminal justice of the Republic of Lithuania.

Baudžiamojo poveikio priemonių instituto atsiradimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  2.15 MB

Hits 17

Straipsnyje analizuojama darbuotojo teisės į privatų gyvenimą samprata, šios teisės įgyvendinimo ir gynimo ypatumai, kai darbo vietoje naudojamos informacinės technologijos. Tiriami teisinis reguliavimas ir teisminis darbuotojo teisės į privatų gyvenimą vertinimas, asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimo darbuotojo telefoninių pokalbių pasiklausymo, elektroninio susirašinėjimo, interneto prieigos ribojimo, darbo vietos stebėsenos ir kitos darbuotojo kontrolės nulemtos problemos.

Le présent article examine le droit au respect de la vie privée du salarié, sa conception, les particularités de sa réalisation et sa défense quand les nouvelles technologies de l’information et de la communication sont utilisées dans le lieu du travail. L’étude se fonde sur l’analyse de la régulation juridique et de l’évaluation judiciaire du droit au respect de la vie privée du salarié, des problèmes concernant la délimitation de la vie personnelle et la vie professionnelle, du harcèlement des conversations téléphoniques et des courriels, de la limitation d’accès à Internet, de la cyber surveillance et d’autres aspects conditionnés et influencées par le contrôle de l’employeur.

Informacinių technologijų poveikis darbuotojo teisei į privatų gyvenimą  2.5 MB

Hits 19

The general clause of good faith was one of the innovations of the Brazilian Civil Code, enacted in 2002. It came into force in January 2003, in order to widespread ethics in private affairs. Indeed, good faith was applied in specific cases, such as the “theory of appearance” or the requirement of utmost good faith in insurance contracts. But in the Civil Code of 2002, heavily influenced by German, Italian and Portuguese codes, good faith is applied to provide operability, ethicity and sociality in private relations as well as in the enforcement of private law by courts. In this sense, good faith has been used to impose duties of consistency, information and cooperation between the parties of a transaction. The aim of this paper was to introduce an overview of good faith, its consecration in the Brazilian Civil Code and then to analyze its application in Brazilian Courts in the last ten years.

Sąžiningumas Brazilijos civiliniame kodekse: po dešimties metų  1.88 MB

Hits 10