Acta paedagogica Vilnensia

Šio leidinio pirmajame skyriuje „Švietimo kultūros pokyčiai“ pirmiausia nacionalinės kultūros Europos kontekste iškeliama problema, daranti įtaką mokyklos kultūrai per elgesio ritualus, standartizuotus reikalavimus, specifinį mokytojo žodyną. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis analizuojama, kaip pasikeitęs laiko ir erdvės santykis mokyklos kultūrą gali paversti ne tik kūrybą skatinančia aplinka, bet ir represuojančia aplinka. Kartu siekiama parodyti, kokios kultūros ir švietimo politikos priemonės gali labiausiai stabdyti kūrybišką mokyklos gyvenimą. Šalia to analizuojamas ir mokyklų vadovų požiūris į svarbiausius švietimo kaitos aspektus ir šio požiūrio pokyčių masto ryšys su švietimo reformos eiga. Taip pat nagrinėjamas mokyklos vadovų lyderystės fenomenas, grindžiamas transformacinės lyderystės teorija. Keliamas klausimas, ar švietimo pokyčių sąlygomis reiškiasi mokyklos vadovo transformacinė lyderystė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir kokios išryškėja svarbiausios jos apraiškos. Šiame skyriuje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsąją ir vietą aukštoje mokykloje: išryškinti šių dviejų konceptų skirtybes ir ryšį, pagrindinius juos apibūdinančius elementus, juos skatinančius veiksnius ir apibrėžti efektyvias studentų savarankiško mokymosi strategijas.
Antrasis skyrius „Bendrojo ugdymo aktualijos“ skiriamas gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai ypatumams atskleisti bendrojo ugdymo požiūriu. Šiuo tikslu pateikiama gyvenimo įgūdžių ir ir ugdymo karjerai sampratos analizė, apibūdinamos karjeros kompetencijos, analizuojamos jų ugdymo teisinės normatyvinės prielaidos. Antra vertus, turint galvoje skirtingus individualius ugdytinių poreikius ir nepakankamas jų patenkinimo galimybes bendrojo ugdymo mokykloje, tikslinama alternatyvaus ugdymo samprata ir kriterijai, kaip galintys tapti postūmiu bendrojo ugdymo mokyklos kryptingai kaitai. Čia pat gvildenama ir Lietuvos bendrojo ugdymo turinio standartizavimo problema, nagrinėjama pagal tarptautinio švietimo eksperto P. Sahlbergo nurodytus standartizavimo etapus. Remiantis jais mėginama apibrėžti mokymo(si) pasiekimų standarto, kaip kokybės ir kontrolės matmens, ribas. Suvokiant didelį pedagogo vaidmenį visuose šiuose sudėtinguose bendrojo ugdymo kaitos procesuose, toliau nagrinėjami mokytojų profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, galintys sukelti mokytojų profesinį stresą. Siekiant išryškinti streso socialinį konstravimą ir jo atspindžius profesinėje spaudoje, pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą, interesus ir pan. Atskleidžiama, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, darančius esminį poveikį mokytojų darbiniam stresui pasireikšti.
Trečiasis skyrius „Profesinio rengimo problemos“ pradedamas universiteto studentų įsipareigojimo profesijai ir jo ryšių su asmenybės bruožais ir pasitenkinimu studijomis aptartimi. Analizuojant naujausius tyrimo rezultatus išryškinama, kad emocinis įsipareigojimas profesijai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu būsimu darbu ir šiais asmenybės bruožais: sąmoningumu, atvirumu ir sutarumu. Šiame skyriuje rašoma ir apie studentų profesinio tapatumo vystymosi ir curriculum struktūros komponentų įgyvendinimo universitete sąsajas. Fenomenografiniu tyrimu įrodoma, kad studentų profesinio tapatumo raidai išskirtinę reikšmę turi studijų krypties dalykų turinys, metodai, dėstytojo didaktinė ir pedagoginė kompetencija, autoritetas, studento asmenybės pažinimas. Taip pat pateikiama informacijos apie bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vaidmenį mokinių profesiniam apsi-
sprendimui kaip vienam iš esminių žmogaus ugdymo karjerai tikslų. Nagrinėjant esamą situaciją ir apibrėžiant pagrindines problemas dėmesys sutelkiamas į objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksnius, nulemiančius žmogaus profesinį apsisprendimą. Diskutuojama ir apie tai, kaip socialinio konstravimo procese per lyčių socializaciją, habituaciją ir nematomojo, paslėptojo ugdymo programą sukuriamos horizontalios profesinių sričių segregacijos prielaidos.
Kronikoje pasidalijama įspūdžiais, patirtais dalyvaujant tarptautinėse mokslinėse konferencijose, šiais metais įvykusiose Jerevane ir Floridoje.

Žurnalo vyr. redaktorė
Vanda Aramavičiūtė

Pratarmė  277.21 KB

Jau parsisiuntė: 19

Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Vilniaus universiteto Edukologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje analizuojama nacionalinė kultūra Europos kontekste ir tam tikri jos segmentai, kurie daro įtaką mokyklai per elgesio ritualus, standartizuotus reikalavimus, specifinį mokytojo žodyną. Mokyklos kultūra šiame straipsnyje suprantama platesniu mastu, t. y. kaip kultūra, nulemiama dabarties laiko ir erdvės (skirtingų teritorijų – Europos, šalies, vietos). Remiantis empiriniu tyrimu analizuojama, kaip pasikeitęs laiko ir erdvės santykis, nuo jo priklausantys mokytojo / mokinio santykiai ir mokytojų vartojamas žodynas gali tapti represuosančia aplinka, užuot būtų kūrybą skatinančia aplinka. Parodoma, kaip mokytojo, kūrėjo, vaidmuo transformuojasi į vartotojo vaidmenį, o mokinio, kaip vartotojo, vaidmuo panašėja į kūrėjo. Įvardijami galimi mokyklos kultūros pavojai, atskleidžamos kultūros ir švietimo politikos priemonės, kurios labiausiai stabdo mokyklos ir asmenybės autentišką ir kūrybišką gyvenimą.
Pagrindiniai žodžiai: kultūra, kūryba, mokykla, prievarta.

School culture as a context and as a violence
Lilija Duoblienė

Summary
This paper deals with the features of school culture, emphasizing time and space as the most important conditions for understanding contemporary educational problems.
The growing gap between the two contemporary generations (youth and their teachers, parents) depends on many different segments of nowadays’ society, the most important being the different perception of space and time by these generations, which in future may result in a different way of thinking and behaviour. This idea is implied by studying the cultural transmission in Lithuania (2010), the EU documents, the EU statistics of cultural values and the ideas of critical theory and critical pedagogy. The analysis shows that the new school culture creates a new type of relationships between the teacher and the students and changes their roles. The teachers become cultural consumers while students tend to be more innovative and creative, to perceive their personal role as that of a creator. Such a transformation of the relationship develops naturally in spite of school administrators’ efforts to ensure the old type of relationships and the growing school life control through rituals, teaching vocabulary and pedagogical code, described by Bernstein, McLaren, Foucault and others. The new way of learning depends on the new technologies helping a student “to be” at a huge distance and in different places in one moment, but this opportunity is not accounted for by school administrators and teachers. They limit this possibility through school structure, norms, standards, vocabulary, in other words, use the management of students’ time and space and thus increase students’ disappointment with school culture.
Key words: culture, school, creativeness, violence

Mokyklos kultūra kaip ugdomasis kontekstas ir kaip prievarta  633.22 KB

Jau parsisiuntė: 31

Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Vilniaus Viršuliškių vidurinė mokykla
Viršuliškių g. 7, tel. 240 05 84
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Profesorius socialinių mokslų (edukologijos)
habilituotas daktaras
Lietuvos edukologijos universitetas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Studentų g. 39, tel. 273 00 39
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje aptariama mokyklų vadovų požiūrio į svarbiausius švietimo kaitos aspektus dinamika. Pirmasis mokyklų vadovų požiūrio tyrimas buvo atliktas 1996 metais, vykstant pirmajam švietimo reformos etapui. Analogiškas požiūrio tyrimas pakartotas 2001 metais – antrojo švietimo reformos etapo pabaigoje ir 2009 metais, vykstant trečiajam švietimo reformos etapui. Gauti tyrimų rezultatai leidžia palyginti mokyklų vadovų požiūrio į švietimo reformos eigą kaitą daugiau nei dešimties metų laikotarpiu ir nustatyti, ar vadovų požiūris į švietimo pokyčius keičiasi ir koks šių pokyčių mastas.
Pagrindiniai žodžiai: mokyklų vadovai, švietimo reforma, švietimo pokyčiai.

SCHOOL PRINCIPALS’ ATTITUDE TO CHANGES IN THE SYSTEM OF EDUCATION
Ramutė Mečkauskienė, Rimantas Želvys

Summary
In most publications dedicated to the education change in Lithuania, three main periods in education reform practical implementation are usually defined. Lithuanian society differently accents the education reform as a whole and has a discrepant attitude towards the importance of implementing its changes. Some steps of the reform are estimated positively, while other steps are valued less. In 1996 (Želvys, 1996), 2001 (Želvys, et al., 2001) and 2009, (Mečkauskiene, 2009) surveys were conducted in order to find out the school principals’ attitude towards the educational system changes at the end of each period of the education reform in Lithuania. The results of the surveys allow to compare and evaluate the school principals’ attitude towards these changes and to reveal their attitude dynamics in the period of over ten years. A comparative analysis shows that the majority of respondents go on stating that the present educational system is better as compared to the Soviet system of education, and deny the sidelight view in society that educators are longing for the Soviet education system; they show a highly optimistic level of the attitude towards the future of the Lithuanian education system.
On the other hand, there has still remained a defensive wish of the majority of school principals to see a less centralized educational system. Moreover, they still go on stating that changes in the education system are being implemented more and more on the “top-down” principle showing the tendency of centralization in the decision-taking. A high stability is seen in the principals’ wish to have more rights in management authorization and the optimization of the school net.
The generalized results of 1996, 2001 and 2009 show the stability of school principals’ attitude towards three stages of the educational reform. There is a shift only concerning separate changes. The steady outlooks are usually influenced by the external factors and the changing attitudes to the internal factors.
Key words: school principals, education reform, educational changes

Mokyklų vadovų požiūrio į švietimo sisteminius pokyčius dinamika  1.46 MB

Jau parsisiuntė: 27

Socialinių mokslų (edukologija) doktorantė
Kauno technologijos universiteto Ugdymo sistemų katedra
K. Donelaičio g. 73, LT-44239 Kaunas
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje nagrinėjamas mokyklos vadovo lyderystės fenomenas, grindžiamas transformacinės lyderystės teorija. Remiantis mokslinės literatūros analize ir atliktu empiriniu tyrimu analizuojama, ar mokyklos vadovui yra būtina būti mokyklos bendruomenės lyderiu vykstančių švietimo pokyčių kontekste. Taip pat siekiama atskleisti, kaip, mokytojų nuomone, reiškiasi mokyklos vadovo transformacinė lyderystė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose: ar savo bendruomenėje mokyklos vadovas gali būti transformaciniu lyderiu ir kokios jo transformacinės lyderystės apraiškos pasireiškia stipriausiai.
Pagrindiniai žodžiai: mokyklos vadovas, transformacinė lyderystė, švietimo pokyčiai.

SCHOOL HEAD’S LEADERSHIP IN THE CONTEXT OF EDUCATIONAL CHANGE
Jolanta Navickaitė

Summary
The article deals with the phenomenon of school head’s leadership, based on the transformational leadership theory. Based on scientific literature analysis and empirical research, it examines whether a school head should be a school community leader in the context of ongoing changes in the education system and how teachers express the school head’s transformational leadership in Lithuanian general education schools. The three parts of the article address the research problem: the introduction offers the characteristics of a school head’s transformational leadership, based on scientific literature analysis; the second part describes the empirical research methodology; the third part presents the empirical research results, revealing three transformational leadership characteristics.
According to the survey results:
• school head leadership is a necessary prerequisite for the effective management of a modern school;
• in the context of ongoing education reforms, a school leader can act as a transformational leader by setting the direction of school activities, engaging the school community and sharing their leadership;
• the head of the school as a transformational leader, by setting the direction of school activities, expresses the belief in the importance of school vision, but in the development of the school’s vision not always involves others members of the school community or accepts the diversity of opinions;
• the head of the school as a transformational leader, by enabling the school community, personally strives for success in school, but lacks the capacity to mobilize the school community in the overall planning and co-operation;
• the head of the school as a transformational leader, by sharing leadership, encourages the professional development of the school community, but shares leadership very timidly with others and does not always pay attention to growing new leaders in the school.
Key words: school head, transformational leadership, changes in education

Mokyklos vadovo lyderystė vykstančių švietimo pokyčių kontekste  1.67 MB

Jau parsisiuntė: 25

El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje bandoma aptarti savimokos ir savarankiško mokymosi sąsają aukštojo mokslo kontekste. Aptariant šių dviejų konceptų skirtybes ir ryšį, išryškinami pagrindiniai juos apibūdinantys elementai (motyvai, gebėjimai) ir situacijos, kuriomis jie reiškiasi. Taip pat diskutuojama, ar išskirti savimokos ir savarankiško mokymosi bruožai leidžia juos sutapatinti ir vartoti kaip tapačius konceptus, ar vis dėlto išlieka tam tikri skirtingi šių reiškinių aspektai. Kritiškai vertinant Lietuvos ir užsienio tyrėjų aprašomas savimokos ir savarankiško mokymosi sampratas, taip pat atsižvelgiant į šios srities tyrimus, bandoma nustatyti, į kokius veiksnius nepakankamai atsižvelgiama skatinant studentų savimoką ir savarankišką mokymąsi aukštosiose mokyklose. Taip pat aptariamos efektyviausios savarankiško mokymosi strategijos ir dėstytojo vaidmuo, ugdant studentų mokymosi savarankiškumą.
Pagrindiniai žodžiai: savimoka, savarankiškas mokymasis, mokymosi autonomija.

SELF-DIRECTED AND INDEPENDENT LEARNING IN HIGHER EDUCATION: CRITICAL DISCOURSE ANALYSIS
Margarita Teresevičienė, Lina Kaminskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Genutė Gedvilienė

Summary
The authors tryes to clarify the concepts of independent and self-directed learning by finding their relations, differences and similarities in the context of higher education institutions. While discussing these two concepts, their main characterising features and elements are identified (motives, abilities, situations, contexts, etc.). The authors argue whether these features and elements allow identifying independent and self-directed learning as synonyms and using them in parallel, or there still exist some significant differences which enable talking about different aspects of these phenomena.
Critically evaluating the described concepts of independent and self-directed learning in the research works of Lithuanian and foreign researchers, as well as taking into consideration the variety of available quantitative and qualitative studies, the authors investigate important factors in higher education, which should help teachers and students to develop their independent and self-directed learning skills. The authors try to indentify the didactic approaches and learning strategies (including teachers’ role) that are most effective in higher education as promoting independent and self-directed learning.
Key words: independent learning, self-directed learning, autonomous learning

Savimoka ir savarankiškas mokymasis aukštojoje mokykloje: kritinė diskurso analizė  992.67 KB

Jau parsisiuntė: 26

Profesorė daktarė, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto
Socialinio darbo katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tel. (8 5) 271 4716
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Daktarė, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto
Socialinio darbo katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tel. (8 5) 271 4716
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje analizuojama gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai sąsaja bendrojo lavinimo mokyklos kontekste. Analizė atliekama remiantis ugdymo realybės nagrinėjimo principais ir ugdymo lygmenų teorija bei jos taikymu konkrečių ugdymo reiškinių analizei. Straipsnyje pateikiama gyvenimo įgūdžių ir ugdymo karjerai sampratos analizė, apibūdinamos karjeros kompetencijos, analizuojama gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai sąsajos ypatumai ir ugdymo prielaidos bendrojo lavinimo mokyklose.
Pagrindiniai žodžiai: gyvenimo įgūdžiai, karjeros kompetencijos, ugdymas karjerai, bendrojo lavinimo mokykla.

THE INTERFACE BETWEEN LIFE SKILLS AND CAREER EDUCATION: THE ASPECT OF SECONDARY EDUCATION
Vida Gudžinskienė, Asta Railienė

Summary
One of the key objectives of the Lithuanian education system is to help the individuals and society to respond to the current major challenges and to facilitate the use of multiple opportunities. In a knowledge society, everybody should be equipped with the knowledge how to adapt to market changes and choose a professional career matching individual and public needs. Educational institutions are implementing the programmes for the development of everyday life skills. The aim of these programmes is to help learners find their place in society, behave positively and manage everyday life needs and problems. Career competences are a system of knowledge, skills and attitudes which serve as the basis for the enhancement of self-cognition and career opportunities of an individual, including career development and career realisation (in coordination with other spheres of life). The development of career competences and life skills is not possible without the involvement of relevant institutions: family, general education schools, and non-formal education institutions.
The object of the study was the interface between the development of life skills and career competences. The aim was to reveal this interface in the context of secondary education. The analysis of the interface between life skills and career education vas based on the theoretical principles of investigating educational reality and the theory of education levels. The article summarizes that there are created legal presumptions for developing life skills and career competences in Lithuania. Life skills and career education are an integral part of the curriculum, which depend on the educational environment, educational standards, educators. The education of life skills directly interacts with the development of career competences: certain life skills lead to some career competences.
Key words: life skills, career competences, career education, secondary education

Gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai sąsaja: bendrojo lavinimo kontekstas  1.06 MB

Jau parsisiuntė: 33

Edukologijos doktorantė
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje siekiama pateikti tikslesnę alternatyvaus ugdymo sampratą, nes ji gali būti labai įvairi ir priklausyti nuo alternatyvios mokyklos keliamų tikslų ir aplinkos, kurioje ji veikia. Kiekviena alternatyvaus ugdymo samprata savitai išryškina alternatyvaus ugdymo kriterijus, kuriais remiantis gali būti modeliuojama alternatyvi mokykla ir jos ugdymo sistema, atliepianti pačius įvairiausius besimokančiojo ugdymo(si) poreikius bendrojo ugdymo mokykloje, taip pat tuos alternatyvaus ugdymo kriterijus, kurie galėtų tapti postūmiu bendrojo ugdymo mokyklų kaitai. Alternatyvus ugdymas, kurio mokymo(si) priemonių (ir metodų) įvairovė suteikia galimybę prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualių poreikių, sudaro galimybes įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą tiems, kuriems keblu tai padaryti tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje.
Pagrindiniai žodžiai: alternatyvus ugdymas, tradicinis ugdymas, alternatyvi mokykla, alternatyvaus ugdymo kriterijai, bendrojo ugdymo mokykla.

THE CONCEPT OF ALTERNATIVE EDUCATION AND THE FRAMEWORK OF ITS CRITERIA
Nomeda Černiauskaitė

Summary
The article presents a specified concept of alternative education, since it may represent a wide variety of aspects and depend on the goals set up by an alternative school as well as on the environment where this school functions. Each concept of alternative education reveals the criteria of alternative education in its specific way. These criteria may serve as a basis for modelling an alternative school together with the system of education applied in it, which is able to satisfy most varied learners’ teaching/learning needs in a school of general education, or they may generate an impulse for changes in general education schools. Currently, the demand for an alternative (self-)education emerges: a particular variety of teaching/learning methods allows adapting to individual needs of each learner and provides a possibility of gaining basic or secondary education for individuals who are unable to do it in schools of traditional education.
Generalising the concept of alternative education, an emphasis is laid on the meaning of the term “alternative”, i.e. a possibility of free choice. Therefore, alternative education may be referred to as an aggregate of its characteristic features (philosophy of education, methodological approach, principles of organising work, additional services provided, and others), which embodies a paradigm of free education. The most essential criteria of alternative school include specific aims of education, school students from target groups, the content of education, which integrates school students’ personal experience, and various additional services. These criteria have an influence on the motivation of learning/teaching among school students of an alternative school, on the quality of (self-)education; also, they address the requirements imposed by contemporary society. A variety of alternative education criteria results in availability of a broad range of types of alternative schools; therefore, the definition of alterative school is hardly possible without determining its criteria. A specific alternative school may be defined through several essential criteria characteristic of all alternative schools, supplementing this list by features typical only of this particular education institution.
Key words: alternative education, traditional education, alternative school, criteria of alternative education, general education school

Alternatyvi mokykla: samprata ir kriterijai  996.62 KB

Jau parsisiuntė: 34

Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantė
Vilniaus universiteto Edukologijos katedra
Universiteto g. 1/9, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lietuvoje išsilavinimo standartai oficialiai pradėti įgyvendinti nuo 2002 m., o projektiniai jų variantai atsirado dar anksčiau (1997 m.). Nors patvirtinus naujausias bendrąsias programas (2008, 2011) išsilavinimo standartai pavadinti mokymo(si) pasiekimais, tačiau išlieka standartais grįstas ugdymo turinys. Straipsnyje aptariama mokymo(si) pasiekimų standarto paskirtis Lietuvos bendrojo ugdymo turiniui pagal tarptautinio švietimo eksperto P. Sahlbergo nurodytus keturis standartizavimo etapus. Remiantis jais bandoma apibrėžti mokymo(si) pasiekimų standarto, kaip kokybės ir kontrolės matmens, ribas.
Pagrindiniai žodžiai: standartas, ugdymo turinys, vertinimas, švietimo kokybė, kontrolė

STANDARDIZATION OF THE CURRICULUM CONTENT IN THE GENERAL EDUCATION OF LITHUANIA: QUALITY VS CONTROL
Šarūnė Nagrockaitė

Summary
In the paper, the purpose of a standard for achievements in teaching/learning in general education of Lithuania according to four stages of standardization specified by P. Sahlberg is discussed. While analyzing the standardization of education in Western states, the theorist of education proposes to spotlight the following standardization stages of the curriculum content: 1) setting a standard for achievements in teaching/learning in general education programs; 2) centralization of assessment by unifying the assessment of achievements in teaching/learning; 3) assessment of teachers and schools according to the achievements in teaching/learning; 4) introduction of penalties or rewards for the achieved level of progress. On the basis of these stages, an attempt is made to define a standard for achievements in teaching/learning as the limits for the quality and the control dimension. The paper is mostly based on the analysis of primary sources (Lithuanian education policy documents) and a qualitative analysis of the interview data of the empirical research (interviewing the experts).
Taking into consideration the stages of standardization of the curriculum content, proposed by P. Sahlberg, it may be stated that the process of standardization is implemented in the upper secondary education program, because only its centralized assessment provides conditions for making various comparative assessments on the national scale. An analysis of the Lithuanian education policy documents has shown that the first three stages of standardization of the curriculum content are more related to the quality assurance than to the process of control. However, a qualitative analysis of the interview data has shown the education experts to think that there is an indirect impact of education control, performed through penalties and rewards and also by using public ratings of schools and through the regulation of admission of students to higher education studies. Using this strategy, the public opinion on the quality of schools is formed. In addition, it predetermines the decisions of students and teachers concerning changes of the contents of education, for example, shortening the curriculum content and changing it in accordance with the requirements of the school final (state) examination. In this way, the teaching/learning process is aimed at the preparation for the final (state) examination, but not at the curriculum content.
Key words: standard, curriculum content, assessment, quality of education, control

Lietuvos bendrojo ugdymo turinio standartizavimas: kokybė vs kontrolė  1.29 MB

Jau parsisiuntė: 21

Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Šiaulių universiteto Edukologijos katedra
P. Višinskio g. 25, Šiauliai. Tel. 8 41 595 718
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Profesorius socialinių mokslų(edukologijos) habilituotas daktaras
Kauno technologijos universitetoSociologijos katedra
K. Donelaičio g. 20, Kaunas. Tel. 8 37 300 144
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie pedagogų stresą, jo veiksnius ir raiškos kontekstus. Visuomenės nuomonę apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą ir pan. formuoja žiniasklaidoje atspindimi įvairių veikėjų (žurnalistų, mokytojų, švietimo ir mokslo atstovų, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, tėvų, mokyklų vadovų) politiniai ir socialiniai interesai. Nagrinėjami profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą. Tyrimo metu išryškėjo siužetinės linijos, atspindinčios pedagogų stresui turinčius įtakos veiksnius makro-, organizaciniu ir mikrolygmenimis. Atskleista, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, kurie turi esminį poveikį mokytojų darbinio streso raiškai.
Pagrindiniai žodžiai: pedagogų stresas, visuomenės suvokimas, diskursas

SOCIAL CONSTRUCTION OF TEACHER STRESS AND ITS REFLECTIONS IN OCCUPATIONAL PRESS
Daiva Bubelienė, Gediminas Merkys

Summary
The article presents an analysis of the discourse of teacher occupational periodicals on teacher stress, its effects and contexts of expression. Public opinion about the prestige of the teaching profession, workload, teacher’s health, school microclimate, etc. is formed by the political and social interests of different actors represented in the media. A piece of the scientific information obtained during a research project on occupational stress in Lithuanian teachers has been employed in the study (Bubelienė, 2010; Bubelienė, Merkys, 2010; Merkys, Bubelienė, 2009). The analysis of the professional press discourse is aimed at revealing how various actors introduce socially constructed worldviews, values, ideas, attitudes, and opinions, and give a sense to situations, social roles, identities, and interpersonal relationships in the process of discourse. Occupational factors, contexts and sources of risk leading to an increased occupational stress in teachers are examined. The article presents the results of the research and the emerged thematic plot lines that reflect the determinants of the teacher stress at macro, organizational, and micro levels. The analysis of the teacher professional press discourse has shown that the topic of the teacher stress in the Lithuanian public discourse and public opinion occupies a position of a comparatively high relevance in terms of numerous stress determinants and contexts. It has been revealed that the discourse on occupational stress in teachers mainly reflects the social factors on the macro level, which have a substantial effect on the expression of occupational stress in teachers.
Key words: teacher stress, public perception, discourse

Pedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje  1.09 MB

Jau parsisiuntė: 25

Docentė socialinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Docentė socialinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Docentas socialinių mokslų daktaras
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Efektyvioms studijoms yra svarbi studentų ir kognityvinė, ir psichosocialinė, ir karjeros raida. Studentų pasirengimas tapti sėkmingais jų pasirinktoje profesijoje – vienas iš svarbiausių universitetui keliamų tikslų ne tik įgyvendinant akademinius uždavinius, bet ir formuojant įsipareigojimą savo profesijai. Mūsų atliktų tyrimų duomenys parodė, kad studentų pasitenkinimas studijomis yra pakankamai aukštas ir jis teigiamai susijęs su emociniu įsipareigojimu profesijai. Rezultatai taip pat atskleidė, kad, neatsižvelgiant į studijų programą ir kursą, emocinis įsipareigojimas profesijai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu būsimu darbu ir tokiais asmenybės bruožais, kaip antai: sąmoningumas, atvirumas ir sutarumas. Tęstinis įsipareigojimas profesijai neturi reikšmingų sąsajų su pasitenkinimu studijomis, bet reikšmingai koreliuoja su neurotiškumu.
Pagrindiniai žodžiai: įsipareigojimas profesijai, asmenybės bruožai, sąmoningumas, atvirumas, ekstravertiškumas, neurotiškumas, sutarumas.

COMMITMENT TO PROFESSION IN UNIVERSITY STUDENTS: RELATIONS TO PERSONALITY TRAITS AND SATISFACTION WITH STUDIES
Birutė Pociūtė, Laima Bulotaitė, Remigijus Bliumas

Summary
The cognitive, psychosocial and career development is important for an efficient education. Students’ readiness to become successful in their profession is one of the most important goals for the universities not only in the realization of academic goals, but also in making the commitment to their profession. The aim of this investigation was to reveal features of commitment to profession and its relations to the satisfaction with studies and to personality traits in university students. The results show that satisfaction with studies is high enough in students, and it is positively related to their emotional commitment to the profession. Also, independently of the study program and course, there are significant relations between emotional commitment to the profession, job satisfaction and personality traits, such as conscientiousness, openness, and agreeableness. Continuing commitment to the profession is not significantly related to satisfaction with studies, but significantly correlates with neuroticism.
Key words: commitment to profession, university students, personality traits, satisfaction with studies, relations

Universiteto studentų įsipareigojimas profesijai: sąsajos su asmenybės bruožais ir pasitenkinimu studijomis  1.29 MB

Jau parsisiuntė: 29

Profesorė, vyriausia mokslo darbuotoja, socialinių mokslų daktarė (HP)
Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo ir studijų centras ir Edukologijos katedra
K. Donelaičio g. 52, 304 k. LT-44001 Kaunas
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Jaunesnioji mokslo darbuotoja ir asistentė, socialinių mokslų daktarė
Kauno technologijos universiteto Ugdymo sistemų katedra
K. Donelaičio g. 20, 402 k. LT-44239 Kaunas
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje apibūdinama studentų patirtis, kuri atskleidžia jų profesinio tapatumo vystymosi ir curriculum struktūros komponentų įgyvendinimo universitete sąsajas. Profesinis tapatumas diskutuojamas kaip ugdymui (-si) paveikus procesas. Atliktame fenomenografiniame tyrime integravus dalyvio ir socialinio konstravimo žinių pozicijas gauti empiriniai įrodymai, jog universiteto studentų profesiniam tapatumui vystytis yra aktuali studijų krypties pažinimą skatinanti curriculum struktūra. Tyrimo dalyviai išskirtinį dėmesį skiria studijų krypties dalykų turiniui, didaktikai ir metodams, studijų praktikai organizuoti, studento giliam savo asmenybės pažinimui, dėstytojo didaktinei ir pedagoginei kompetencijai bei autoritetui.
Pagrindiniai žodžiai: curriculum, fenomenografija, profesinis tapatumas, universitetas.

DEVELOPMENT OF PROFESSIONAL IDENTITY AND IMPLEMENTATION OF CURRICULUM STRUCTURE COMPONENTS AT UNIVERSITY: EXPERIENCE OF STUDENTS
Vilma Žydžiūnaitė, Simona Crisafulli

Summary
In the article, there are described experiences of students, which highlight relationships between the development of professional identity and the implementation of curriculum structure components at a university. Professional identity is discussed as the educationally suggestible process. This phenomeno-
graphic research integrates participant and social construction knowledge positions, and its results show that the curriculum structure, which stipulates the recognition of the study area, influences the development of professional identity among students. The research question is as follows: Which curriculum structure components are relevant to professional identity development among university students? The research object is the interaction between the development of professional identity and the components of curriculum structure. The aim was to reveal an interface between the components of curriculum structure and the development of professional identity among university students. The sample consisted of 42 BA students (3rd and 4th years) involved into the study programmes of social sciences (sociology, education, psychology, social work, law, policy). For data collection, semi-structured interviews were applied, and for data analysis phenomenography was used. The participants were exceptionally focused on the content of the study subjects, their didactics and teaching methods, organisation of study practice, deep self-cognition didactic and pedagogic competencies of lecturers as well as their personal and professional authority. The findings have highlighted the professional identification of a student to depend on the factors that later determine the results of this process, i.e. the development and formation of the student’s individualized basis of professional knowledge, which is flexible and depends on external (contextual) conditions; internalization of professional values, attitudes, standards and other elements of professional culture; the fundamental and empowering competence of a student, which allows one to construct the conscious life, both private and professional; the structure of the competence should include the autonomy of a student (from private and professional points of view), professional self-determination and the well-developed professional indentity.
Key words: curriculum structure, professional identity, experience of students, phenomenography

Profesinio tapatumo vystymasis ir curriculum struktūros komponentų įgyvendinimas universitete: studentų patirtis  1.18 MB

Jau parsisiuntė: 31

Edukologijos doktorantė
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
Karaliaus Mindaugo pr. 11, LT-44287 Kaunas. Tel. (8 37)22 17 23
El. paštas: www.kaupa.lt

Profesorė socialinių mokslų daktarė
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedra
 K. Donelaičio g. 52-401/402, LT-44244 Kaunas. Tel. (8 37) 327 827
 http://edukologija.vdu.lt

Straipsnyje pabrėžiama, kad reikia naujo požiūrio į profesinį apsisprendimą, kaip vieną iš esminių žmogaus ugdymo karjerai tikslų. Šio požiūrio esmė – dėmesio sutelkimas į objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksnius, lemiančius žmogaus profesinį apsisprendimą. Šiomis konceptualiomis nuostatomis grindžiant profesinio apsisprendimo sampratą, svarbus uždavinys tenka žmogaus ugdymo institucijoms – sukurti tokią ugdymo karjerai sistemą, kuri sudarytų prielaidas jaunam žmogui pirmiausia pažinti save kaip asmenybę. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad bendrojo ugdymo mokyklose, palyginti su profesinio mokymo įstaigomis, daugiau dėmesio skiriama profesinio apsisprendimo problematikai. Profesinio informavimo taškų vaidmuo mokyklose dar nėra reikšmingas, nes mažai dėmesio skiriama individualiam darbui su mokiniais, jų profesiniam kryptingumui nustatyti, tolesnei karjerai projektuoti. Mokyklose dirbančių psichologų, socialinių darbuotojų ir profesijos konsultantų veikla ugdymo karjerai procese yra nepakankama.
Pagrindiniai žodžiai: profesinis apsisprendimas, bendrojo ugdymo mokykla, profesinio mokymo įstaiga, ugdymas karjerai.

THE ROLE OF SECONDARY EDUCATION SCHOOLS AND VOCATIONAL TRAINING INSTITUTIONS IN STUDENTS' PROFESSIONAL SELF-DETERMINATION: THE CURRENT SITUATION AND MAIN PROBLEMS
Aistė Antanaitienė, Laima Sajienė

Summary
Vocational choice as one of the key goals in personal career development requires a new approach. The essence of this approach is focusing on the objective and subjective factors that influence professional self-determination. These concepts being the basis of professional self-determination, educational institutions play an important role in human development. The first step of professional self-determination takes place in secondary schools, but equally important is the role of initial training institutions.
The aim of the research was to identify the current situation and problems of career education in secondary schools and vocational training institutions as an essential factor of vocational self-determination.
The research methodology: scholastic literature analysis, questionnaire-based survey, statistical analysis of survey results. The research included 584 general education students from middle school and high school forms as well as 616 pupils from initial vocational training institutions. The distribution of the respondents by the type of educational institution is proportional.
Results. More attention to the problems of professional self-determination is paid in general education schools than in vocational training institutions, as the factor analysis has shown that in secondary schools students are more often than in vocational training schools advised by a specialist (58.2% of secondary school students agree compared to 41.4% of students from vocational training schools, χ2 = 40,914, p < 0.05); however, vocational training institutions students are more likely to be advised by a class tutor or deputy director (43.3% of secondary school students agree as compared to 57.3% of vocational training school students, χ2 = 15.85, p < 0.05).
Conclusions:
• The role of career information points in schools is not significant, because most students do not know about them and have no information about their services.
• The activity of career information points is still often limited to the organization of events and dissemination of information about occupations, but little attention is given to individual work with students in setting their professional direction and highlighting the further career opportunities.
• Students are advised and informed about career opportunities most often by teachers, form tutors, visiting professional advisors.
• The efforts of school psychologists, social workers and professional advisors in the process of career education is insufficient.
Key words: vocational training, secondary school, vocational training institutions, career education

Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vaidmuo mokinių profesiniam apsisprendimui: situacija ir pagrindinės problemos  1.54 MB

Jau parsisiuntė: 30

Profesorė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedra
K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas. Tel. +370 37 327 967
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Sociologijos doktorantė
Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra
K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Straipsnyje diskutuojama, kaip socialinio konstravimo procese per lyčių socializaciją, habituaciją ir nematomojo, paslėptojo ugdymo programą sukuriamos horizontalios profesinių sričių segregacijos prielaidos: moterys dominuoja pagal skaičių švietimo sistemoje, socialinio darbo, slaugos, paslaugų srityje; vyrai – pramonės, technologijų, vadovavimo srityse. Aptariamas socialinių darbuotojų vyrų, dirbančių tradiciškai moteriška laikomoje socialinio darbo srityje, edukacinės patirties ir profesinio identiteto formavimosi atvejis. Biografinio tyrimo metodu atskleidžiama asmeninių naratyvų ir socialinių struktūrų kuriamų dominuojančių diskursų sąveika.
Pagrindiniai žodžiai: darbo pasidalijimas pagal lytį, vertikali ir horizontali darbo rinkos segregacija, habitus, lyčių socializacija, habituacija, biografinis metodas, hegemoninis vyriškumas.

DETRADICIONALIZATION OF GENDER ROLES IN BIOGRAPHICAL TRAJECTORIES OF MALE SOCIAL WORKERS
Natalija Mažeikienė, Agnė Dorelaitienė

Summary
Formation of the new economy in post-industrial society and neoliberal restructurization in labour market transforms the traditional gender division of labour and partly softens the extreme form of the division, i.e. segregation, in education, social work, nursing, and care. Social work continues to be treated as a feminized area of professional activity and shows a profound professional segregation into female and male professions. The study on professional identity of male social workers, presented in this article, has revealed that the process of becoming a social worker among males is a sequence of complex decisions and experiences accompanied by critical incidents and changes in their life trajectories. Such a complexity is caused by the ideal norms of hegemonic masculinity that frame the actual social structures and are introduced into the processes of socialization, formal and hidden curriculum and habituation with the aim to form the masculine habitus. The feminine and masculine habitus is formed through a symbolic and practical construction, upbringing, socialization as girls and boys adopt feminine and masculine constructs of thinking and behaviour, which are reinforced in the process of habituation. It establishes and legitimizes normative masculine and feminine biography, normative educational and career trajectories. The empirical research presented in the article has demonstrated that the masculine habitus manifests itself as the striving and attempt of male participants of the research to find their professional identity without crossing the limits of masculine normative identity. Nevertheless, the trajectories of educational experience and life events of the research participants have revealed the choice in favour of a non-traditional occupation as a defeat of the traditional gender division of labour by opposing to “normality” – by undergoing and overcoming the crisis. Professional biographies of male social workers have disclosed the balancing of the males between the normative trajectory of masculine behaviour and striving to find the real “self”. At this point, the biographical narrative of male social workers has revealed itself as a reflexive project which discloses a painful tension between the subjective reality of the inner world, life events and social structures, dominating discourses. The results of the study prompt the further development of research and the creation of a new educational reality, change of the habitus and content of the curriculum in order to create the prerequisites for strengthening the gender roles and detraditionalization of the labour market by adapting to the changes in the labour market that appear in postmodern society and post-industrial economy.
Key words: gender division of labour, vertical and horizontal proffessional segregation, habitus, gender socialization, habituation, biographical method, hegemonic masculinity

Darbo rinkos segregacija pagal lytį ar lyčių vaidmenų detradicionalizacija?  1.9 MB

Jau parsisiuntė: 37

Lilija Duoblienė. Luckmannas gyvai: Jerevano konferenciją „Žmonių komunikacijos pokyčiai ir rizikos“ aptariant

Vilija Targamadzė. Multidisciplininių sąsajų beieškant: 6-oji tarptautinė PISTA konferencija Floridoje

Konferencijos  359.63 KB

Jau parsisiuntė: 20