Archeologia Lituana

Šiame ,,Archaeologia Lituana“ tome spausdinami straipsniai atspindi gana platų ir įvairų archeologijos mokslinių tyrimų ratą. Dalis straipsnių skirta tam tikrų technologijų ar chronologijos metodų taikymui.

Nuo paleolito iki Viduramžių  334.19 KB

Jau parsisiuntė: 28

Tikslus vizualus trimačio pasaulio fiksavimas mokslo tyrimams visuomet buvo iššūkis. Plėtojantis skaitmeninėms ir lazerinėms technologijoms, atsirado naujų trimačių tikrovės modelių kūrimo priemonių. Šio straipsnio objektas yra trimatės technologijos (3D) taikymas Lietuvos archeologijoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti trimatės technologijos sampratą, taikomąsias galimybes bei problemas informacijos gyvavimo ciklo požiūriu ir pateikti praktinį šios technologijos taikymo pavyzdį Lietuvoje, moksliniame projekte „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“. Taikomojoje straipsnio dalyje pristatomas 3D nuskaitymo taikymas Jutonių (Dubingių) pilkapyje (Švenčionių r. sav.) 2011 metais.
...

SPACE CONQUEST: POTENTIALITY AND PROBLEMS OF THE 3D TECHNOLOGY APPLICATION IN ARCHAEOLOGY OF LITHUANIA
Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas Augustinavičius

Summary
It has always been a challenge to “lock” the three-dimensional world view in scientific research. The development of the digital and laser technologies allowed establishing new modes of reality restoration. The object of this article is the application of the three-dimensional technologies (3D) in the archaeology of Lithuania. The aim of the article is to develop the concept of the three-dimensional technology and to introduce the practical model of its application in Lithuanian scientific project under the title The origins of Lithuanian state based on the research data in Dubingiai micro-region. In the practical part of the article the 3D scanning applied in Jutoniai (Dubingiai) barrow in 2011 will be presented.
...

Erdvės užkariavimas: 3D technologijos taikymo galimybės ir problemos Lietuvos archeologijoje  3.19 MB

Jau parsisiuntė: 37

Uolienų apdirbimas yra ankstyviausia ir ilgiausiai kada nors taikyta technologija, kurios raidą jau daug metų bando analizuoti visų šalių archeologai, taip pat ir Lietuvos akmens amžiaus tyrėjai. Deja, mūsų šalies finalinio paleolito–mezolito laikotarpiai rekonstruojami remiantis vien titnago uolienos apdirbimo technologijų nagrinėjimu. Kitos uolienos tampa tyrimų objektu tik analizuojant neolitą ar vėlesnius laikus.
...

NON-FLINT RAW MATERIAL MANUFACTURE TECHNOLOGIES AND TOOL MAKING TECHNOLOGIES IN FINAL PALAEOLITHIC–MESOLITHIC LITHUANIA
Gabrielė Rimkutė

Summary
The investigation of non-flint raw material artefacts of Final Palaeolithic–Mesolithic period was a topic that Lithuanian archaeologists did not pay a lot of attention to. For many years this group of finds was ignored or hardly recognised during the excavations. The lack of information published and an obscure number of raw material artefacts in the museum collections of Lithuania has led to collect all the probable raw material artefacts altogether and to obtain as much information as these finds could actually provide. All types of artefacts were analyzed, meaning raw material knapping assemblage and the definite implements.
After a careful research of the collections of finds in the museums and newest data of recent excavations, more than 1 500 artefacts were chosen up, added to the database, and were examined on different aspects. The types of raw material used were determined with a help of geologists from Vilnius University. Each artefact was described according to its general size measurements and a possible shaping work done on it.
...

Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite–mezolite Lietuvoje  23.66 MB

Jau parsisiuntė: 25

Pastaraisiais dešimtmečiais Pietų Lietuva (Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonai) garsėja miško gėrybėmis (grybais, uogomis) ir ekologija (švariais pušynais bei grynu oru). Tačiau žiloje senovėje – akmens amžiuje – šios vietos buvo garsios kitkuo. Titnago žaliavos gausa – štai kas traukė akmens amžiaus gyventojus visus 12 tūkstančių metų. Iš titnago buvo gaminama dauguma medžioklės, buities ir darbo įrankių, jo trūkumas ar perteklius skatino užmegzti mainus su kitomis bendruomenėmis, kartais net gana tolimomis. Tad kas gi nulėmė šio mineralo gausumą Pietų Lietuvoje?
...

FLINT MINING SITES AND WORKSHOPS AT LAKE TITNAS
Egidijus Šatavičius

Summary
The Lake Titnas (Citnas) flint mining sites and workshops are at the E end of the Lake Titnas tunnel valley in South Lithuania (Varėna District) and on both sides of the Varėna–Rudnia gravel road and Žvirgždynė stream. In respect to geomorphology, the object is in the contact zone of landscapes with two different origins, i.e. at the juncture of the hilly relief of the ice marginal zone affected by the periglacial processes of the second to last (Medininkai/Warthe) glaciation and the glaciolacustrine plain created by the melting of the last (Nemunas/Weichsel) glacier. Thus the site’s W edge is a sandy plain while the central and E parts are significantly hilly and scored by various ravines (Fig. 1). The flint mining sites and workshops are situated on two of the tunnel valley’s upper terrace treads but isolated finds can also be found at lower sites. During earlier glaciations (probably the Warthe) gigantic cretaceous blocks with abundant flint raw material boulders were transported here and buried. Many places were severely eroded by meltwater during the retreat of the last (Nemunas/Weichsel) glacier, thereby exposing a large number of flint boulders in the neighbouring area. The name, Lake Titnas (dialectically Citnas) probably comes from the abundant surface flint yields. According to the author’s data, only several place/water names in Lithuania are connected with the word, ‘flint’ (Lith. titnagas).
...

Titnago kasimo ir apdirbimo dirbtuvės prie Titno ežero  23.93 MB

Jau parsisiuntė: 26

Šiame straipsnyje bus kalbama apie korespondencinę analizę (angl. correspondent analyses) – archeologijos moksle taikomą tyrimą, kuris yra pagrįstas seriacijos metodu. Pažodinis termino „correspondent analyses“ vertimas į lietuvių kalbą būtų „atitikties tyrimas“, tačiau, nesant nusistovėjusios lietuviškos terminijos, ir siekdama aiškumo pasirinkau terminą, kuris asocijuojasi su angliškuoju.
...

USE OF THE CORRESPONDENCE ANALYSIS IN ARCHEOLOGY
Rūta Kačkutė

Summary
Abstract. This article aims at introducing correspondence analysis, the technique applied in the science of archaeology, and at showing how it can be used in chronological research. Correspondence analysis rests upon the seriation method that has been in use by the archaeological scientists since the late 19th century. The seriation method basically draws upon the theoretical statement that the development of material culture is of a continuous character and guided by fashion and/or functionally-determined mechanisms that make the repetition of the elements follow a double-lens-shaped road over time (Madsen, 1989 a, p. 10). There are several ways of doing seriation. Correspondence analysis is one of the techniques successfully applied in archaeological research. The technique was developed in France and broadly recognised by Scandinavian archaeologists, but still not very much in use by archaeologist in the Baltic States. The article illustrates the use of correspondence analysis for detecting chronology of Early Roman Iron Age graveyard ceramics. The correspondence analysis performed rests on KVARK, the software developed by T. Madsen. The article explains how this program works and how convenient it is for chronological and social studies.
...

Korespondencinė analizė kaip chronologinis metodas  679.52 KB

Jau parsisiuntė: 36

Berklainių (Barklainių) vienkiemis yra apie 1,5–1,6 km į pietryčius 130° kryptimi nuo Daujėnų miestelio (Pasvalio r.), kairėje vieškelio Daujėnai–Mikėnai pusėje, apie 300 m į pietus nuo kairiojo Orijos upelio kranto.
Tik XX a. septintajame dešimtmetyje buvo sužinota apie Berklainiuose esančius archeologijos paminklus. Čia 1969 m. lankėsi tuometinio Mokslų akademijos Istorijos instituto žvalgomoji archeologinė ekspedicija, vadovaujama dr. Adolfo Tautavičiaus. Buvo pastebėta, kad šalia Berklainių senkapio – vėlyvojo kapinyno vienkiemyje yra išlikęs pilkapis su akmenų vainiku.
...

HÜGELGRAB IN BERKLAINIAI
Mykolas Michelbertas

Zusammenfassung
Das Einzelgehöft Berklainiai liegt etwa 1,5 km südlich in 130o Richtung von dem Städtchen Daujėnai (Rayon Pasvalys) entfernt, auf der linken Seite der Feldstraβe Daujėnai–Mikėnai, etwa 300 m südlich vom linken Ufer des Flüssleins Orija.
In Berklainiai befinden sich ein jüngeres Gräberfeld – Dorffriedhof und ein Hügelgrab (Abb. 1). Dieses Hügelgrab lag im Bauernhof von Juozas Straževičius (Abb. 2). Das Hügelgrab hat im Jahre 1970 die archäologische Expedition des damaligen Pädagogischen Instituts von Vilnius untersucht. Der Leiter der Expedition war M. Michelbertas.
...

Berklainių pilkapis  16.96 MB

Jau parsisiuntė: 24

Грунтовой могильник Kleine Kaup, открытый в 1865 г. в 3 км к югу от совр. Зеленоградска (Зеленоградский район, Калининградская обл.), уникален для прусской археологии не только чертами обрядности (Кулаков, 2011, с. 87–89), зафиксированными во вскрытых на памятнике погребениях, но и целым рядом находок. Среди них – редчайшая для юго-восточной Балтии находка железного кнутовища, сделанная в полевом сезоне 2011 г.
...

KLEINE KAUP KAPINYNO GELEŽINIS BOTKOTIS IR BOTAGŲ VAIDMUO X–XI AMŽIAUS RYTŲ EUROPOS SENIENOSE
Vladimir Kulakov

Santrauka
2011 m. plokštiniame kapinyne Kleine Kaup (Zelenogradsko r., Kaliningrado sr.) aptiktas unikalus radinys. Kapo K36 viršutinėje dalyje tarp daugybės daiktų rastas geležinis botkotis su kabučiais (Kirpičnikovo I tipo ,,vytinė“). Naudojantis priimtu šio tipo botkočių datavimu ir Kirpičnikovo I ir 1 tipo pentinais, aptiktais kape K36, kompleksas datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XI a. pradžia.
Kirpičnikovo I tipo botkočių daugiausiai rasta Rytų Europoje. Svarbu tai, kad šie daiktai aptikti didžiųjų vikingų epochos prekybos kelių pradžioje – Volgos aukštupyje (Volgos kelias) ir Dniepro aukštupyje (kelias ,,iš variagų į graikus ir atgal...“). Pietų Lietuvos teritorijoje taip pat aptikta keletas Kirpičnikovo I tipo botkočių. Jie datuojami X–XI a. pirmąja puse.
Kirpičnikovo I tipo botkočius galima laikyti kulto ir socialinio vaidmens daiktais. Iš ankstyvesnių ,,barškalų“ geležiniuose botkočiuose liko barškantys ir dvigubos S raidės pakabučiai. Kirpičnikovo I tipo botkočių radaviečių paplitimą Rytų Europoje ir Baltijos kraštuose prekybos kelių pradžioje galima paaiškinti šių regionų artumu Pietų Skandinavijai, kur buvo paplitę geležinių botkočių su barškančiais pakabučiais prototipai. Kaip šamanų kulto atributai šie prototipai atsirado Rytų Europos šiaurės vakaruose, kur buvo paplitę finougrų šamanų kultai ir tradiciški skandinaviški tikėjimai. Iš šio arealo kartu su skandinavų pirkliais ir kariais šiaurinių kultų atributai pateko į kitus Baltijos kraštus ir Rytų Europą. Jų radiniai rodo aktyvų šiauriečių vaidmenį formuojant Rytų Europos tranzitinius prekybos kelius, tapusius svarbiu veiksniu kuriantis Rusios ir Lietuvos daugianacionalinėms valstybėms.

Железное кнутовище из могильника Kleine Kaup и роль статусных бичей в восточноевропейских древностях X–XI вв.  9.59 MB

Jau parsisiuntė: 30

Šyšos kaimas (vokiškai Schieß, Sziesze) yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Šyša yra 5 km į PV nuo Šilutės ir 3 km į Š nuo Rusnės. Tai senas Rytų Prūsijos kaimas, kuriame 1540 m. minima buvus 16 sodybų ir 2 samdiniai. Šyša priklausė Rusnės parapijai (Safronovas, 2009). Reikia nepamiršti, kad tik šiais laikais mums upės be tiltų yra kliūtis. Tai liudija ir šiuolaikinis Šyšos kaimo administracinis suskirstymas: kairioji pusė priklauso Šilutės seniūnijai, o dešinioji – Kintų. Ilgus šimtmečius Šyšos upė, skirianti du kaimo krantus, atliko jungiamąją, gatvės ir kelio, funkciją. Šyšos kaimo istorija, matyt, ne mažiau sena nei Rusnės.
...

ŠYŠA AND RUSNĖ FINDS – AN INTRODUCTION TO LOCAL HISTORY RESEARCH
Rasa Banytė-Rowell, Darius Barasa

Summary
This article publishes for the first time from a cemetery known as Švedkapiai (Swedish Graves) or Maro kapeliai (Plague graves) from the village of Šyša (Šilutė District, former Heydekrug) in the Nemunas Delta (Fig. 1, 2). The cemetery site is a small elongated hill which once (1972–1984) was protected as an archaeological site of local significance. In 1929 the Šilutė medical student H. Bratkus sent a letter to the Prussia Museum in Konigsberg with a sketch of finds from the cemetery, namely a six-leafed brooch dating to the 15–16 cent. and a composite metal belt (Fig. 3).
...

Šyšos švedkapių radiniai – įvadas į lokalinės istorijos tyrimus  10.94 MB

Jau parsisiuntė: 34

Kiekvienas naujas Lietuvoje surastas rašytinis ar ikonografinis šaltinis netrukus būna pastebėtas įvairių sričių tyrėjų. Jis patenka į mokslinę apyvartą, tampa publikacijų ir įvairių didesnės apimties darbų tyrimų objektu. Nauji surasti ir restauruoti vaizduojamojo meno objektai – sienų tapyba monumentaliuose kultūros paminkluose – yra neįkainojamos vertės mokslinio pažinimo šaltinis. Jis tiesiogiai liudija apie čia dirbusius amatininkus, konkretaus laikotarpio žmonių mentalitetą, estetinį ir pasaulio suvokimą. Šie objektai tiriami ir daug žemiškesniais aspektais: analizuojamos piešimo technologijos ir technikos, pigmentai, pagal poreikį atliekami kiti medžiagotyriniai darbai. Taigi sienų freskos yra puikus senųjų laikų įvairiapusio pažinimo objektas.
...

SHOES IN THE WALL PAINTING AT THE VILNIUS BERNARDINE CHURCH
Arūnas Puškorius

Summary
The interior wall-painting on the northern wall at the Vilnius St. Franciscus and St. Bernardine Church (Bernardine Church) is very valuable and is the only example of a well preserved subject-painting of the Gothic period in Lithuania. The interior of the Bernardine Church is considered to have been painted after the reconstruction early in the 16th century (not later than 1521). Its common stylistics is highly influenced by the German graphics. Without any doubt, a lot of figures have been transferred from the illustrated book “Prayers and Morals” composed by Stephan Fridolino, an Observant German Franciscan priest. The book was published in 1491 by Anton Koberger in Nuremberg. Nevertheless, the decoration program on the wall of the Bernardine Church is specific. The purpose of this study was to discuss and identify the shoes that are painted in this wall-painting in the context of the different social strata of first half of the 16th century, and to compare these painted shoes with the Vilnius archaeological finds and other analogues in Europe.
...

Avalynė Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskose  8.64 MB

Jau parsisiuntė: 38

Recenzija

Rec: Nowakiewicz T. (red.). Archeologiczne dziedzictwo Prus Wschodnich w archiwum Feliksa Jakobsona. Aestiorum Hereditas II . Warszawa, 2011. 639 l., iliustr, DVD. ISBN 978-83-62622-14-6.

2011 m. Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija išleido antrąjį projekto Ostbalticum1 leidinį knygų serijoje skambiu Aisčių paveldo (Aestiorum Hereditas)2 pavadinimu. Knygos redaktorius – Tomaszas Nowakiewiczius, redaktorių kolegijos nariai – Anna Bitner-Wróblewska ir Aleksandra Rzeszotarska-Nowakiewicz.
...

Latvijos archeologo archyvas – unikalus Rytprūsių archeologijos šaltinis  996.31 KB

Jau parsisiuntė: 36

Mūsų jubiliatai

Andriui Caunei – 75
Andrim Caunem – 75

Viduramžių miestų ir pilių tyrinėtojas  785.03 KB

Jau parsisiuntė: 39

Mokslinio gyvenimo kronika

Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga  361.57 KB

Jau parsisiuntė: 33

Renaldas Augustinavičius
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Rasa Banytė-Rowell
Lietuvos istorijos institutas
Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Darius Barasa
Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Rūta Kačkutė
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vladimir Kulakov
Institut archeologii Rossijskoj AN
ul. Dm. Uljanova 19, 117036 Moskva
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Albinas Kuncevičius
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Rimvydas Laužikas
Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas
Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mykolas Michelbertas
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Arūnas Puškorius
Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas, Muzeologijos katedra
Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gabrielė Rimkutė
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Egidijus Šatavičius
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Ramūnas Šmigelskas
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Linas Tamulynas
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Violeta Vasiliauskienė
Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.