Leidybos direkcija

The aim of this study was to analyze the conflicting situation faced by the public broadcasting service (PBS) companies in Germany. However, the paper points to a possible conflicting situation which fails to illustrate the situation that is unique to Germany. Rather, the situation in the online strategies of the public broadcaster is very similar in all European Union member states. The article stresses that the public management of public service broadcasters will have to prove that the online strategies contribute to creating the public value and that they are in compliance with the competition policy and state aid control of the European Union.
Key words: digital and Internet economics, media economics, public service broadcasting, European state aid control, public management.

Visuomeninio transliavimo paslaugų internetinės strategijos esant įtampai tarp ilgalaikių viešųjų paslaugų ir valstybės pagalbos kontrolės
Hardy Gundlach, Ulrich Hofmann

Santrauka
Straipsnio autoriai teigia, kad viešas visuomeninio transliavimo paslaugų valdymas atsidūrė prieštaringoje padėtyje. Toks scenarijus tinka viešųjų paslaugų įmonėms ne tik Vokietijoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Kai kurios visuomeninio transliavimo paslaugos iš tiesų skatina internetinės žiniasklaidos naujoves. Tačiau autoriai taip pat pabrėžia, kad visuomeninių transliuotojų vadovybė negali valdyti įmonės taip, lyg ji būtų privati, nes viešųjų paslaugų transliuotojai yra viešosios įstaigos, įsipareigojusios vykdyti konkrečią viešųjų paslaugų funkciją, finansuojamą valstybės lėšomis. Taigi, vadovybė turės pagrįsti, kad internetinės strategijos prisideda prie viešosios vertės kūrimo ir neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos politikai ir valstybės pagalbos kontrolei. Šiuo metu aktualus TV vaizdo peržiūros internete klausimas. Privatūs transliuotojai skundžiasi, kad visuomeninių transliuotojų transliuotų TV programų peržiūros paslaugos sutrukdys jiems plėtoti mokamų užsakomųjų vaizdo perdavimo paslaugų verslo modelį. Todėl Vokietijos žiniasklaidos politikoje įvestas nustatytas prieinamumo laikotarpis, atsižvelgiant į pasiūlymą ir jo turinį. Ši konkreti nuostata tapo politikos sutvirtinimo elementu.
Vis dėlto vadovybė privalo apsvarstyti, kaip visuomeninio transliavimo paslaugos galėtų išlikti tinkamos ateityje. Tai reiškia, kad paslaugos turėtų išlikti patrauklios jaunajai auditorijai. Taigi, svarbiausia yra patrauklios internetinės paslaugos ir ypač užsakomosios vaizdo perdavimo paslaugos.
Europos valstybės pagalbos kontrolė yra trečiasis veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti kuriant sėkmingą strategiją. Todėl naujai internetinei paslaugai įvesti reikia atlikti rinkos poveikio vertinimą. Bet pirmiausia išankstinio vertinimo procedūra turi išaiškinti, kokią viešąją vertę kuria naujoji visuomeninio transliavimo paslauga. Klausimas apie viešąją vertę gali būti atsakytas tik atlikus rinkos poveikio vertinimą. Rinkos tyrimas turėtų atsakyti į klausimą, kokį neigiamą poveikį rinkai turės (jei apskritai turės) naujoji visuomeninio transliavimo internete paslauga. Taikant specialų empirinį hipotetinio monopolisto testą kartu su jungtine (angl. conjoint) analize, galima apskaičiuoti vartotojų emigracijos ar imigracijos mastą dėl produkto požymio (pvz., kainos, kokybės ar kliento paslaugos) lygio pakitimo. Kalbant apie viešųjų paslaugų informacijos portalo atvejį, apskaičiuojamas vartotojų, kurie nesinaudoja internetine paslauga dėl pablogėjusios turinio kokybės, skaičiaus pokytis. Vis dėlto svarbiausia yra viešosios internetinės paslaugos ir jos kokybinio indėlio į redagavimo paslaugų konkurenciją ir visuomenės nuomonės formavimą viešoji vertė. Taigi, privaloma rasti kompromisinį sprendimą.

Visuomeninio transliavimo paslaugų internetinės strategijos esant įtampai tarp ilgalaikių viešųjų paslaugų ir valstybės pagalbos kontrolės  1.6 MB

Jau parsisiuntė: 2

Šį tyrimą inicijavo poreikis parinkti taikomąją programinę įrangą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentų mokymui. Straipsnyje pagrindžiama standartinių verslo valdymo sistemų (VVS) ir jų naudojimo mokymo procese svarba, aprašomi esminiai mokymo tikslams skirtos programinės įrangos atrankos kriterijai. Pagrindinis dėmesys skiriamas „Microsoft Dynamics“ verslo valdymo sistemų ir jų funkcinės galios analizei bei jos palyginimui su kitų plačiausiai pasaulyje naudojamų analogiškų sistemų charakteristikomis. Aprašyto tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2010 metų spalį Londone įvykusioje konferencijoje „Microsoft Dynamics Academic Preconference Europe”.
Reikšminiai žodžiai: verslo valdymo sistemos, VVS, VVS atrankos kriterijai, VVS moduliai, VVS funkcinė galia, VVS mokymo priemonės.

 Research of the Microsoft Dynamics Business Management Software Suitability for Student Training
Česlovas Ratkevičius, Donatas Ratkevičius

Summary
The demand for trained enterprise resource planning (ER P) system professionals has motivated to incorporate these systems into university curriculum. This paper analyzes the Microsoft Dynamics business software suitability for student training.
A full statistical functional power comparison analysis of more than 130 top accounting and business management solutions was performed using the Accounting Library and other decision support systems. The Microsoft Dynamics business management software was determined to be among the top-ranked solutions that meet the typical requirements of a broad range of business.
As a result of the analysis of functionality, users’ opinion, global and local market share, consulting partners’ network, implementation methodology, availability of training materials and certification, the Microsoft Dynamics CRM and Microsoft Dynamics NAV systems have been selected for student training at the Faculty of Economics of Vilnius University.

„Microsoft Dynamics“ verslo valdymo sistemų tinkamumo studentų mokymui tyrimas  943.06 KB

Jau parsisiuntė: 2

Per pastaruosius keletą metų „debesų“ technologijos (angl. Cloud Computing) tapo realybe – kompanijos, siūlančios paslaugas internete, pradėjusios nuo bandomųjų paslaugų, jau gali džiaugtis sulaukusios vis didesnio realaus verslininkų susidomėjimo visame pasaulyje. Šalia tradicinių paslaugų atsiranda ir nauja – komunikacija kaip paslauga. Straipsnio tikslas – aptarti vieningos komunuikacijos paradigmą debesyje ir įvertinti naujos kartos komunikacijos (Komunikacija 2.0) požymius. Tam tikslui pasirinkta Lync 2010 komunikavimo platforma (integruota į „Microsoft Office 365“ „debesį“) analizuojama teoriniu ir praktiniu aspektais. Straipsnyje aptariami „Lync 2010“ ekspertų Lietuvoje apklausos rezultatai bei analizuojamos „Lync“ forumo bendruomenės internete aktyvumo tendencijos. Teorinės įžvalgos ir praktiniai „Lync 2010“ komunikacijos vertinimai patvirtina, kad ši komunikavimo platforma yra efektyvi, užtikrina greitą ir paprastą komunikaciją vieningoje interaktyvioje aplinkoje, prie kurios dinamiškai galima prisijungti naudojant įvairius ryšio kanalus. Gauti analizės rezultatai patvirtina, kad „Lync 2010“ komunikavimo platforma turi Komunikacijos 2.0 bruožų, kurie praktikoje iš esmės padidina komunikacijos ir bendradarbiavimo efektyvumą, suteikia patogumą komunikuojantiems. Aptariami ir probleminiai „Lync 2010“ aspektai. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad versle panaudojamos ne visos vienodai intensyviai „Lync 2010“ siūlomos komunikavimo galimybės (pvz., ekspertinė veikla). Aiškinamos priežastys.
Reikšminiai žodžiai: „debesų“ technologijos, vieninga komunikacija, naujos kartos komunikacija, Komunikacija 2.0, Lync 2010 komunikavimo platforma, prisistatymas, ekspertinė veikla.

Unified Communications Paradigm in the cloud computing: Analysis of Microsoft Lync 2010 Communications Platform for Theoretical and Practical Aspects
Angelė Pečeliūnaitė

Summary
Over the past few years, cloud computing has become a reality: the company that offers services on the internet, which started from the pilot services, can now enjoy increasing interest in the real business around the world. In addition to traditional and new services, there is Communication as a service. The aim of the article is to discuss the paradigm of unified communications in the cloud computing and to evaluate the features of the next generation of communications (Communications 2.0). Purposefully, the Lync 2010 communications platform (integrated into the Microsoft Office 365 cloud) was selected, and an analysis of its theoretical and practical aspects was made. This paper discusses the survey of Lync 2010 results in the Lithuania and analyses the activity trends of the Lync forum community.
Theoretical observations and practical assessments of Lync 2010 confirm that the Communications platform is efficient, providing fast and simple interactive communications within a single environment which can be accessed dynamically using various communication channels. The obtained results confirm that the Communications 2.0 features of the Lync 2010 communications platform considerably increase the efficiency of communications and cooperations in practice and provide comfort for communicating people. Also, the problematic aspects of Lync 2010 are discussed. The results show that not all Lync 2010 communication tools are used equally intensively (for example, expert activities). The reasons are also discussed.
Keywords: Cloud Computing, Unified Communications, Next Generation of Communications, Communication 2.0, Lync 2010, Presence, Skill Search.

Vieningos komunikacijos paradigma „debesų“ technologijose: „Microsoft Lync 2010“ komunikacijos platformos analizė teoriniu ir praktiniu aspektais  1.88 MB

Jau parsisiuntė: 2

Šiuolaikinis požiūris į personalių žinių valdymą apima tiek individui svarbių žinių organizavimo, informacijos prasmės suvokimo, naujų idėjų kūrimo procesus, tiek socialinių tinklų kūrimo ir palaikymo, bendradarbiavimo, dalijimosi ir sąveikos veiklas. Personalinis žinių valdymas svarbus kiekvieno individo gyvenime, nes akcentuoja gebėjimą mokytis, efektyviai dirbti ir dalyvauti socialinėje veikloje. Svarbus personalinių žinių valdymo aspektas – leisti individams geriau valdyti savo asmeninių žinių procesus, sąveiką, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Saityno 2.0 (angl. web 2.0) technologijos suteikia įrankius ir naujas galimybes personalinėms žinioms valdyti. Interaktyvūs įrankiai leidžia individams kurti, sisteminti, tvarkyti ir dalytis žiniomis, suteikia platesnes galimybes ir efektyvesnes socializacijos, bendravimo, bendradarbiavimo priemones. Personalinių žinių valdymas svarbus ne tik individo ir organizacijos žinių valdymo procesams tobulinti, bet ir siekiant sukurti studijoms universitete palankią aplinką. Straipsnyje aptariamas tyrimas, atskleidžiantis studentų naudojimosi saityno 2.0 technologijomis ypatumus.
Pagrindiniai žodžiai: žinių valdymas, personalinių žinių valdymas, saitynas 2.0, komunikacija, bendravimas, bendradarbiavimas, mokymasis, studentai, universitetas.

 Students’ personal knowledge management using web 2.0 technologies
Gintarė Tautkevičienė

Summary
Modern approach to personal knowledge management involves a range of competences that individual use to acquire knowledge, make sense of information, negotiate meaning, create new ideas, organize their knowledge processes as well as share, extend personal networks, collaborate among the knowledge. Personal knowledge management is important for everybody because it focuses on the individual ability to learn, work efficiently and socialise. An important aspect of personal knowledge management is to allow the individual better manage their personal knowledge processes, interaction, collaboration and knowledge sharing with others. Web 2.0 technologies provides the tools and new opportunities for individual to create, organize, manage and share knowledge, as well as provides opportunities and means for a wider and more effective socialisation, communication, collaboration. Web 2.0 technologies provide tools for students that allow more efficient personal knowledge management processes as well as enable spaces to extend their personal learning environments.

Studentų personalinių žinių valdymas naudojant saityno 2.0 technologijas  1.73 MB

Jau parsisiuntė: 2

Straipsnyje aprašomi trijų pjūvių, atliktų ikikriziniu (2007 m.) ir krizės (2009 m., 2011 m.) laikotarpiais, rezultatai siekiant išsiaiškinti, kokia televizijos reklama yra efektyvi krizės metu. Analizuojami ir lyginami tiek bendrieji, tiek skirtingų kartų̃ (paauglių, tėvų ir senelių) duomenys – tikrinama, ar ekonominės krizės sąlygomis kinta auditorijos požiūris į atskirus televizijos reklamos elementus (humorą, dalykiškumą, įvairias prekių kategorijas, reklamavimo aplinką, veikėjus), nuostatos pirkti reklamuojamas prekes, taip pat materialinės padėties pajautos bei gyvensenos vertinimo tendencijos Lietuvoje.
Reikšminiai žodžiai: ekonominė krizė, reklama, TV auditorija, kartos, Lietuva.

The Tendencies of TV Advertisement Elements Evaluation and Advertised Items Purchase in Lithuania in Conditions of Economic Crisis
Vytautas V. Sirtautas, Daiva Sirtautienė

Summary
The article discusses results of three studies conducted in the pre-crisis period (2007) and during crisis (2009, 2011). Both general and segmented data on three generations (teenagers, parents, grandparents) are analyzed and compared. The aim of this research was to ascertain the alterations in the evaluation of TV advertisements and in the attitude towards purchasing the advertised items under the circumstances of economic crisis in Lithuania. It has been analyzed whether in conditions of crisis the audience’s attitude towards separate advertisement elements (humor, efficiency, various item categories, advertising environment, characters) changes, as well as the current material state and lifestyle estimation tendencies in Lithuania.
Research hypotheses: under the circumstances of crisis, the audience’s attitude towards different advertisement elements does not change significantly (H1); the tendencies of advertised items purchase are influenced negatively (H2).
The first hypothesis (H1) was not confirmed. The data revealed an opposite result: from 2007 till 2011, several tendencies of advertisements’ element evaluation changes were established, the most pronounced being the decreasing audience that prioritize items advertised with humor, and the increasing preference of the businesslike style; the number of people preferring businesslike and not recreational advertisements; also, when the main character is a specialist in the field and not a celebrity; the environment of the item testing laboratory and industrial advertising are more and more valued.
The facts that confirm the second hypothesis (H2) were identified. Although consumers’ attitude towards purchasing hardly changed, the number of consumers with the attitude to buy an advertised item decreased and with the attitude not to buy the item increased.
Keywords: economic crisis, advertising, TV audience, generations, Lithuania.

Televizijos reklamos elementų vertinimo ir reklamuojamų prekių pirkimo tendencijos Lietuvoje krizės sąlygomis  1.77 MB

Jau parsisiuntė: 2

Vis platesnis globalaus tinklo – interneto – naudojimas leido tikėtis, kad bus sukurtas naujas standartizuotas komunikacijos būdas nepaisant kultūros, socialinių ir asmeninių skirtumų. Tačiau empiriniai tyrimai ir elektroninę komerciją vykdančių įmonių praktika parodė, kad populiarėjant elektroninei komunikacijai klientai teigiamai reaguoja į nestandartizuotus rinkodaros veiksmus, kurie yra pritaikyti jų kultūriniams ypatumams. Straipsnyje pripažįstama, kad siekiant atitikti klientų lūkesčius būtina pažinti esminius rinkodaros veiksmų suvokimo skirtumus įvairiose kultūrose, parodoma, kokius būdus verslo veikėjai, norintys plėsti verslą elektroninėje erdvėje globaliu mastu, galėtų pasitelkti, kad suderintų elektroninių sistemų teikiamas automatizavimo galimybes ir individualaus bendravimo su kiekvienu klientu pranašumus. Be to, pasiūlytas elektroninės parduotuvės, kaip verslo komunikacijos instrumento, pritaikymo tikslinei kultūrai metodas, grindžiamas kultūros dimensijomis ir interneto svetainių analizės modeliu VPTCS ir numatantis integruoti kultūros veiksnius į elektroninės parduotuvės plėtros projektą.
Reikšminiai žodžiai: elektroninė komercija, lokalizavimas, kultūra, personalizavimas.

Adaptation of Communication in Electronic Commerce to the Cultural Particularities of the Target Market
Natalija Guseva

Summary
The wider usage of the global Internet network has generated an illusion that the new standardized means of communication can be created, which could ignore the cultural, social or personal differences of customers. However, empirical findings and e-commerce experience show that clients are more positive about the marketing actions tailored to their cultural and personal peculiarities. It is essential to be aware of the differences in the perception of marketing by various cultures. This paper shows the methods to be invoked by business actors with the aim to expand commercial activities on the electronic market, taking into consideration the cultural differences of potential clients and using the possibilities provided by automated client-relation systems. Finally, the method integrating the cultural dimensions into an e-shop creation and developing project is proposed.

Elektroninėje komercijoje vykdomos komunikacijos pritaikymas tikslinės rinkos kultūriniams ypatumams  1.4 MB

Jau parsisiuntė: 2

Straipsnyje susipažindinama su 2011 m. atlikto paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimo situacijos Lietuvoje tyrimo svarbiausiais rezultatais: apžvelgiamos, palyginamos esamos sistemos ir skaitmeninančos institucijos; aptariami skaitmeninimą lemiantys aplinkos veiksniai, ištekliai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos svarbiausios esamos problemos, diskutuojami jų sprendimo būdai. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, kartu su UAB „IO Projects“ vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimo fazė“.
Reikšminiai žodžiai: paveldas, lituanistiniai mokslo duomenys, skaitmeninimas Lietuvoje.

Digitization of cultural heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania: the 2011 situation
Rimvydas Laužikas, Ingrida Vosyliūtė 

Summary
The article presents the main data on the situation with the digitization of heritage and Lithuanian studies scientific data in Lithuania in 2011. The study was carried out at the Faculty of Communication of Vilnius University when implementing the project Development of the National Network of Infrastructure of Lithuanian Studies Scientific Research and Heritage: the Design Phase financed by the Research Council of Lithuania.
The digitization of cultural heritage and Lithuanian studies scientific data has been going on in Lithuania for already more than 15 years. During that time, near 100 different information infrastructures have been developed. Most of scientific data are digitized by the Institute of the Lithuanian Language, Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Vilnius University, Vytautas Magnus University and Kaunas University of Technology. From the quantitative point of view, the number of IS controlled by a memory institution is less, but this is determined by a higher concentration and level of strategic management in this sector, which is supervised by the Ministry of Culture.
The environmental analysis has shown that the strategic priority given to the scientific research of Lithuanian studies, digitization of their scientific data, heritage data and the legal, political, financial, technological, institutional environment in Lithuania are favourable. There is no factor or reason to be singled out for its strongest influence on the development of infrastructures in Lithuania, because their development is determined by the totality of interrelated factors. When assessing systematically, it was established that the creation and development of the network of Lithuanian studies infrastructure would be most greatly influenced by institutional, technological and function distribution factors; legal and administrative factors would influence them less, while the influence of economic and social factors would be the least.
An important source of problems in the digitization of heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania is the fact that these sciences, scientific institutions and their infrastructures are supervised by the Ministry of Culture and Science, whereas the memory institutions and information infrastructures of the most important sources (heritage) are in the competence of the Ministry of Culture. Therefore, the creation of specialized information systems and databases in research and memory institutions is almost non-coordinated, and the interoperability of created infrastructures is not ensured.
In the existing infrastructures of Lithuanian studies scientific research and heritage, the accumulated digital and digitized content has a great social and cultural significance, but it could be accessed and used much more efficiently upon merging the resources stored in different infrastructures into one single network and upon implementing the strategic management tools in the sphere of digitization of scientific data and creation of research infrastructures.
Based on the study results, the following prospects for infrastructure development should be singled out: the further development of the created infrastructures in the technological sense as well as in the sense of contents; creation of inter-institutional infrastructures by optimising the resources and avoiding the duplication of activities; promotion of cooperation and networking by decreasing decentralization and the use of general standards.

Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija  1.74 MB

Jau parsisiuntė: 3

Straipsnyje siūlomas būdas, kaip viešosios erdvės sampratą pritaikyti sovietinės Lietuvos laikotarpiui ir kaip jos funkcionavimą rekonstruoti per vieną iš dėmenų – bibliotekas. Teigiama, kad nors viešoji komunikacija neatitiko laisvo žodžio, atvirumo ir polilogiškumo kriterijų, tačiau analizei galima pasitelkti viešąją erdvę ne normatyvine prasme, o tik kaip komunikacinę struktūrą, taip pat įvertinti ją per „pasaulio atvėrimo“ koncepciją. Šiai komunikacinei struktūrai priklaususių bibliotekų veikla analizuojama trimis lygmenimis – politiniu, ideologiniu ir administraciniu, kurie leidžia į bibliotekas pažiūrėti kaip į tam tikras informacines piramides, kuriose informacija (spaudiniai) pateikiama pagal hierarchijos principus. Kiekvienu iš šių lygmenų atsiveria skirtingi informacinės hierarchijos aspektai: politiniu lygmeniu reikia kalbėti apie atkirtimą nuo konteksto ir tradicijos; administraciniu lygmeniu išryškėja infrastruktūrinės reformos reikšmė; ideologiniu lygmeniu iškyla dirbtinis prioritetų sudarymas pagal ideologinius principus.
Pagrindiniai žodžiai: viešoji erdvė, komunikacinė struktūra, biblioteka, sovietų Lietuva, vėlyvasis sovietmetis, ideologija.

 The Hierarchy of Information in the Late Soviet Period: the Case of Library
Tomas Vaiseta

Summary
The article deals with the situation of libraries in the late soviet period (1964–1988) as an element of soviet public sphere. The soviet public sphere is interpreted not in a normative sense (as a contribution to a normative political theory of democracy), but only as a structure of communication, and it is compared with the concept of the public sphere as a place of “world-disclosing”, proposed by Craig Calhoun. It is suggested that a typical metaphor of pyramid is valid to understand the hierarchy of information in libraries, but it is necessary to analyse this pyramid on three levels – political, administrative, and ideological. Each of these levels shows that we should approach the soviet libraries not as a place of “world-disclosing”, but as a place of “world-closing”.

Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis  1.99 MB

Jau parsisiuntė: 2

Kasmet vis daugėja mokslininkų, tyrinėjančių akademinių bibliotekų transformacijas ir vaidmens pokyčius, susijusius su informacinėmis technologijomis, aukštojo mokslo kaita, mokslinės komunikacijos proceso naujovėmis ir kitais svarbiais procesais. Vaidmens sąvoka įvairiose publikacijose vartojama sinonimiškai funkcijai, vietai nusakyti, plačiau apima ir prasmės ar vertės reikšmes. Šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, kad vaidmuo yra tam tikrų lūkesčių, kuriuos turi objekto išorinės aplinkos veikėjai, pildymas, arba tam tikras daugeliui veikėjų priimtinas bei savaime suprantamas scenarijus. Straipsnyje siekiama atspindėti keletą požiūrio taškų: atskleisti, kokius vaidmenis akademinėms bibliotekoms priskiria tos akademinės grupės, kurios daro tiesioginį poveikį šių bibliotekų strategijos ir politikos formavimui: universiteto administracija ir universiteto mokslininkai bei dėstytojai, ir kaip savo vaidmenį traktuoja pati akademinė biblioteka. Straipsnis paremtas pastarųjų metų tarptautiniuose žurnaluose paskelbtų mokslinių tyrimų sinteze.
Pagrindiniai žodžiai: akademinė biblioteka, vaidmuo, universiteto bendruomenė, strateginė partnerystė, mokslinė komunikacija.

Different Academic Groups’ Approach to the Role of Academic Libraries: Synthesis of Researches
Simona Petraitytė

Summary
he aim of the study was to reveal the roles attached to academic libraries by the academic groups that have a direct impact on academic libraries’ strategy and politicy formation, i. e. university administration and faculty, and how academic libraries themselves view their role in their parental institutions.
The synthesis of researches published in international journals in the latter years helped to reveal that an academic library positions itself as a valuable coworker, as a leader of the scholarly communication process, as a publisher and curator of scholarly data. However, one can clearly see that the academic community’s attitude towards the role of an academic library doesn’t always conform with the role the library seems to communicate. The library is still very important for scholars, teachers and administrators; nevertheless, they give priority to a slightly different role of the library.
In summary, some assumptions about the role of academic libraries emerge. An academic library shifts more from traditional to new role, but this shift is difficult, because the traditional role is strongly fixed and taken for granted, whereas the new roles need legitimation. One of the ways a library constructs its role is through establishing new positions and expert knowledge. In this way, the new role gets a stable institutionalized basis which in the course of time becomes taken for granted and unquestionable.

Skirtingų akademinių grupių požiūris į akademinių bibliotekų vaidmenis: mokslinių tyrimų sintezė  2.15 MB

Jau parsisiuntė: 2