Informacijos mokslai

Straipsnyje analizuojama Seimo narių informacinė elgsena priimant sprendimus parlamentinėje veikloje. Remiantis 2011 metų sausio–vasario mėnesiais atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, atskleidžiami Seimo narių informacijos poreikiai, Seimo narių naudojamos informacijos ieškos strategijos, veiksniai, turintys įtakos jų informacijos ieškos elgsenai, informacijos naudojimo tikslai, Seimo narių požiūris į Seimo informacinį aprūpinimą, iškylančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus bei informacijos poveikį priimamiems sprendimams. Duomenys surinkti naudojant asmeninio pokalbio (interviu) metodą, o duomenų analizei pasirinktas kokybinės turinio (content) analizės metodas.
Reikšminiai žodžiai: sprendimų priėmimas, informacinė elgsena, informacijos ieška, informacijos poreikiai, informacinis aprūpinimas.

The information behaviour of the Seimas members in decision-making process
Renata Blagnienė

Summary
Decisions of the highest authorities condition the welfare of society. Therefore, the issue of the racio­nalisation of their decisions is very important. The need to reveal the grounds of the decisions of law­makers calls for investigating their information be­haviour, i.e. their behaviour in the process of infor­mation seeking, its optimization and application in the process of decision-making. The lack of research of information behaviour (from the point of view of lawmakers rather than of information providers), both in Lithuania and abroad, makes this paper inno­vative. In the plethora of research of information be­haviour, investigations of the effect on information behaviour of parliamentarians in decision-making process are scarce. In Lithuania, no comprehensive research of the effect of information behaviour of MPs on their decisions has been conducted, with the exception of several publications about the provision of information to MPs. The subject of the research is the lack of reliable information about the infor­ mation needs of individual members of the Seimas and their information seeking strategies and the ap­plication of information in decision-making process. Information provision in the Seimas is organized on the basis of the traditional universal and comprehen­sive information provision method. More attention is given to information handling, edification of the quality of products without going into the issue of the sufficient use of prepared information and its impact on decision-making and the quality of deci­sions. It is difficult to evaluate the effectiveness of information services, to ensure the optimal informa­tion provision and to plan changes on the basis of assumed (therefore, not necessarily existing) model of information behaviour of the Seimas members. Understanding the factors that influence the process of decision-making and revealing the information provision problems from the perspective of lawmak­ers rather than of a provider of information creates prerequisites for a better and more qualified infor­mation provision. The lack of empirical research on information behaviour of the Seimas members determines the investigative nature of the present research. Attempts were made to collect as much as possible information on information needs, its seek­ing and use of the MPs and to reveal the factors hav­ing the greatest impact on the information seeking behaviour of the MPs. The object of research was to reveal the information behaviour of the Seimas members in the process of decision-making in their parliamentary activities. The research is focused on three major elements of information behaviour: in­formation needs, information seeking, and informa­tion use. The aim of the research was to investigate the information behaviour of MPs, to reveal its main characteristics and to determine the variables that in­fluence such behaviour. To achieve the aim of the re­search, the methods of scientific literature analysis, personal interviews, and qualitative content analysis were used. Nine respondents were interviewed dur­ing partially structural interviews which lasted 25 to 45 minutes. Transcribed texts were analyzed using the method of content analysis. The results of the research revealed the following: years of service in the Parliament and information environment have the greatest effect on the selection of information seeking strategy of MPs; the dominating informa­tion needs are those associated with lawmaking; therefore, the use of information is most intensive in this field; information seeking is realized via inter­mediaries; the main problem associated with infor­mation seeking is the lack of time; other problems are associated with information management, the lack of computer skills, and work organization. The respondents positively assessed the information en­vironment of the Seimas, but certain critical remarks were expressed regarding information resources, in­formation expedition, the quality of information ser­vices, the competencies of the staff. They suggested certain solutions to the problems.

Seimo narių informacinė elgsena sprendimų priėmimo procese  839.99 KB

Jau parsisiuntė: 8

The interpretation of the category “intellectual capital” and approaches to determining the structure of intellectual capital have been considered in the study. The innovation capital, the use of which can increase the company’s competitiveness in the domestic and foreign markets, takes an important place in the structure of intellectual capital. The article contains analytical results of the innovation activity of Ukrainian enterprises. The prime factors limiting the innovation activity of Ukrainian enterprises have been defined. Consideration has been given to the features of financing innovation activities in Ukraine. The suggestions, the implementation of which at the state level shall promote the effectiveness of innovation activity of Ukrainian enterprises, have been put forward.
Key words: intellectual capital, innovation, innovation activity, enterprise

ИНТЕЛЛЕКТУАЛЬНЫЙ КАПИТАЛ ПРЕДПРИЯТИЯ: ИННОВАЦИОННЫЙ АСПЕКТ
Oльга Mирошниченко

Резюме
В статье рассмотрена трактовка категории «ин­теллектуальный капитал», подходы к опреде­лению структуры интеллектуального капитала. Важное место в структуре интеллектуального капитала занимает инновационный капитал, использование которого способно повысить конкурентоспособность предприятия на вну­треннем и внешнем рынках. Статья содержит результаты анализа инновационной активности украинских предприятий. Выделены основные факторы, ограничивающие инновационную ак­тивность предприятий Украины. Рассмотрены особенности финансирования инновационной деятельности в Украине. Внесены предложения, реализация которых на государственном уровне будет способствовать повышению эффективно­сти инновационной деятельности украинских предприятий.

Įmonės intelektinis kapitalas: inovacinis aspektas (anglų k.)  897.03 KB

Jau parsisiuntė: 5

Straipsnio tikslas – pažvelgti į bibliotekų, kaip viešojo sektoriaus institucijų, veiklos vertinimą viešojo administravimo požiūriu. Keliama sėkmingo bibliotekų veiklos vertinimo užtikrinimo problema. Bibliotekos, patirdamos spaudimą šiuolaikinėje konkurencinėje aplinkoje, privalo įgyvendinti priemones, užtikrinančias kokybišką jų veiklos rezultatą. Straipsnyje analizuojamas bibliotekos veiklos vertinimas kaip svarbi institucijos vadybos dalis viešojo administravimo požiūriu. Pateikiama vertinimo samprata, aptariama viešojo sektoriaus institucijų veiklos vertinimo specifika, vertinimo svarba bibliotekų sėkmingai plėtrai ir veiklumui užtikrinti. Išsamiai supažindinama su vertinimo funkcijomis, bibliotekų veiklos vertinimo lygmenimis, atskleidžiamos viešojo administravimo galimybės organizuojant bibliotekų veiklos vertinimą.
Pagrindiniai žodžiai: veiklos vertinimas, viešasis administravimas, biblioteka.

Feasibility to organize performance evaluation at a library as a public sector institution: public administration approach
Jaroslav Dvorak, Jurgita Rudžionienė

Summary
The main issue of the article is the possibilities of per­formance evaluation in libraries as public sector insti­tutions. The main task is to analyse the issue from the point of view of public administration. Such evalua­tion is analyzed in comparison with other instruments of public management (performance / internal audit, activity management). The main evaluation functions (improvement of strategic planning, accountability, knowledge production, marketing, community con­solidation, enlightening and learning) are described. The present research emphasizes that evaluation users attempt to ensure several functions. The choice of the functions depends on the aim of the user of evaluation information, evaluation type or even the approaches of evaluation organization in the country.
For assessing library performance, the four-level approach comprising the infrastructure of a library, its innovativeness, human resources, the quality of the place is presented. Valuing information, the information services as well as the overall public sector performance and its results are still challeng­ing for libraries all over the world. Articulating and demonstrating the value and impact of information services in libraries as well as the whole library per­formance are still a major challenge for information management. It makes particular difficulties for de­veloping an adequate institutional management and library administration. A lot of efforts to find the best ways for creating and implementing evaluation cul­ture for information institutions, including libraries, are being made.
Key words: performance evaluation, public ad­ministration, library.

Bibliotekų kaip viešojo sektoriaus institucijų veiklos vertinimo organizavimo galimybė viešojo administravimo požiūriu  1.3 MB

Jau parsisiuntė: 9

Straipsnyje analizuojami kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę keliamo strateginio tikslo – užtikrinti aukštojo mokslo socialinio matmens plėtotę – informaciniai aspektai. Informacinių socialinio aukštojo mokslo matmens aspektų svarbą pabrėžia tai, kad ES švietimo ir mokslo politika grindžiama atvirojo koordinavimo metodu. Informaciniai socialinio aukštojo mokslo matmens aspektai analizuojami atliekant ES politinių strateginių dokumentų, Bolonijos proceso dokumentų ir Bolonijos proceso pažangos ataskaitų duomenų tyrimą. Analizė parodė, kad vis daugiau dėmesio skiriama informaciniams socialinio
aukštojo mokslo matmens aspektams, nepakanka informacijos apie socialinį aukštojo mokslo matmenį, stinga nacionalinių duomenų, kyla nepalyginamumo problemų. Analizuojant Bolonijos proceso ataskaitas pastebėta besiplečianti informacinė socialinio aukštojo mokslo matmens aprėptis.
Reikšminiai žodžiai: Europos aukštojo mokslo erdvė, Bolonijos procesas, socialinis aukštojo mokslo matmuo, socialinio aukštojo mokslo Europos aukštojo mokslo erdvėje matmens standartai, socialinio aukštojo mokslo Europos aukštojo mokslo erdvėje matmens rodikliai, socialinio aukštojo mokslo Europos
aukštojo mokslo erdvėje matmens rodiklių duomenys.

Information aspects of the social dimension of higher education in the European higher education area
Marija Stonkienė

Summary
This paper deals with the informational aspects of ensuring the social development of higher educa­tion – the strategic objective in creating the Euro­pean higher education area. The importance of the informational aspects of social dimension in higher education is indicated by the fact that the EU educa­tion and training policy is based on the open method of coordination.
Informational aspects of the social dimension of higher education are examined by performing an analysis of the EU documents on policy strategy, the Bologna Process documents, and the Bologna pro­cess progress report. The investigation has revealed a growing emphasis on the informational aspects of the social dimension of higher education, which is caused by the lack of respective information, the shortage of national data and non-comparability problems. In the analysis of the Bologna process report, the paper notes an expanding reach of the informational aspects of the social dimension of higher education.

Informaciniai Europos aukštojo mokslo erdvės socialinio aukštojo mokslo matmens plėtotės aspektai  1.5 MB

Jau parsisiuntė: 8

Straipsnyje analizuojami elektroninio mokymosi metodai, naudojami Vilniaus universitete nuo 2000 iki 2010 metų, ir apžvelgiamos tolesnio jų plėtojimo perspektyvos. Pagrindinė kryptis, pagal kurią buvo plėtojamas elektroninis mokymasis, buvo turinio kūrimas virtualiose mokymosi aplinkose (WebCT, Blacboard Vista WebCT, Moodle). Naudojami vaizdo konferencijų metodai neturi tiek išliekamosios vertės, kaip interaktyvūs mokymosi moduliai, esantys virtualiose mokymosi terpėse. Todėl ateityje tikslinga plėtoti e. mokymosi modulių kūrimą, sudarant dėstytojams palankias sąlygas kurti ir naudoti juos didinant mokymosi efektyvumą ir kokybę. Pateikiami tolesnės e. mokymosi sistemos plėtros siūlymai: tobulinti dėstytojų mokymo kurti e. mokymosi objektus ir e. modulius sistemą; pakeisti dėstytojų motyvavimo kurti ir naudoti e. modulius tvarką; naudojantis mokymosi objektų metaduomenų sistema atlikti turinio kūrimo procesų stebėseną; išanalizuoti galimybes kartu su kitomis aukštojo mokslo institucijomis kurti mokymosi objektų biblioteką.
Pagrindiniai žodžiai: e. mokymosi ištekliai, virtualios mokymosi terpės, Vilniaus universitetas, mokymosi objektai, e. mokymosi moduliai

Use of e-learning methods: the evolution and prospects in Vilnius University
Povilas Abarius

Summary
The paper analyzes use of e-learning methods in Vilnius University from 2000 to 2010 and an overview of the future prospects of their development. The main direction of e-learning content development was use the virtual learning environments (WebCT, WebCT Vista Blacboard, Moodle). Video conferencing techniques do not have as high resale value as interactive learning modules in virtual learning environments use. Therefore, it is appropriate to develop e. learning modules, facilitating teachers to create and use them to increase learning efficiency and quality. The proposed some recommendations:
•  development of training teachers how to develop e. learning objects and e. learning modules;
•  transform teachers’ motivation system;
•  using learning objects metadata information system to carry out e. curriculum development monitoring;
•  analyze opportunities with other institutions of higher education to create an e. learning object library.

Elektroninio mokymosi metodų naudojimo Vilniaus universitete raida ir perspektyvos  892.94 KB

Jau parsisiuntė: 9

Greita technologijų kaita pakeitė žmonijos įpročius iš informacijos kaupimo į informacijos keitimąsi ir socialinių tinklų kūrimą. Tačiau mokslinėje literatūroje pasigendama analizės, kokie veiksniai leidžia studentams pasinaudoti saityno 2.0 aplinkomis sėkmingoms studijoms universitete. Straipsnio tikslas – atskleisti, kokie universiteto studijų programos edukacinės aplinkos veiksniai padeda studentams kurti savo asmenines mokymosi aplinkas saityno 2.0 technologijų pagrindu. Analizuojami edukacinės ir studentų asmeninės mokymosi aplinkos formavimosi teoriniai aspektai, pateikiamos saityno 2.0 naudojimo universiteto edukacinėse aplinkose galimybės ir veiksniai.
Reikšminiai žodžiai: edukacinė aplinka, asmeninė mokymosi aplinka, potenciali mokymosi aplinka, saitynas 2.0.

University educational environment and student personal learning environment interaction using Web 2.0
Gintare Valinevičienė

Summary
Scholars widely discuss the Web 2.0 usage in higher education. This study aims to reveal what university study programme educational environment factors empower Web 2.0-based students’ personal learning environment formation. As a conclusion, five main factors are shown: 1) students’ abilities (student’s ability to use Web 2.0 technology, self-directed learning ability, material conditions), 2) teacher’s abilities (teacher’ skills to use Web 2.0 technology, ability to empower students’ learning); 3) institutional conditions (“student-centred” orientation, material conditions); 4) psychological climate (cooperation, tolerance), 5) educational environment organization (setting learning objectives, attractive curriculum, stimulating activities, accessibility of information resources).

Universiteto edukacinės aplinkos ir studento asmeninės mokymosi aplinkos sąveikos veiksniai naudojant saityną 2.0  2.1 MB

Jau parsisiuntė: 10

Straipsnyje analizuojama sovietinio laikotarpio Lietuvos televizija. Pateikiamas Vakarų ir Rytų Europos audiovizualinės masinės komunikacijos istorinės raidos kontekstas, visuomeninių ir valstybinių transliuotojų funkcijų lyginamoji analizė. Pasitelkus sovietmečio dokumentus, televizijos laidų tekstus, televizijos darbuotojų prisiminimus, atskleidžiama audiovizualinės masinės komunikacijos priemonių vieta sovietinėje sistemoje, pateikiamos svarbiausios ideologinės klišės, analizuojamas cenzūros ir asmeninės cenzūros veikimas, televizijos darbuotojų santykio su sistema problema.
Reikšminiai žodžiai: audiovizualinė masinė komunikacija, televizija, sovietinės Lietuvos televizija, ideologinės klišės, cenzūra, pranešimo stilistika.

Multiplicity of Soviet television discourse: formality and sincerity drama
Žygintas Pečiulis

Summary
Information dosage during the Soviet period was based on noble purposes. Closed borders and infor­mation control were the ways to keep the system and persuade society.
Peculiarities of society, such as the official doc­trine and its treatment on the personal daily level or adaptation and rebellion dilemma determined the formation of multiple television discourses.
The documents, memories, scripts of the time al­low to reveal the television discourse multiplicity in soviet Lithuania and the intentions of the originators of such discourses. Modern media fall into stagna­tion, in a strictly regulated environment. However, the pomp of communism coincides with the dyna­mism and innovation of television.
Television was used to promote the principal ide­ological postulates: internationalism, socialism, the cult of the proletariat and communism, the failure of capitalism, depreciation of independent Lithuania, atheism.
The language was pompous, characterized by a combination of belletristic and bureaucratic styles, at­tention to the correctness. There were plenty of phras­es reminiscent of fairy tale and myth phraseology.
Key words: audio-visual mass communication, television, the soviet Lithuanian television, ideologi­cal clichés, censorship, communication style.

Sovietinės televizijos diskurso daugialypumas: oficialumo ir nuoširdumo drama  1.55 MB

Jau parsisiuntė: 9

Straipsnyje nagrinėjama valstybės paramos žiniasklaidos subjektams politikos raida 1991–2012 m. Remiantis priimtais teisės aktais nustatoma, kokia parama ir kokiais laikotarpiais per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir mokesčių subsidijų būdu buvo teikiama žiniasklaidai Lietuvoje. Analizuojama
spaudos ir su ja susijusių paslaugų neapmokestinimo ir apmokestinimo bendrojo akcizo, pridėtinės vertės mokesčiu bei lengvatų taikymo problematika.
Straipsnyje teigiama, kad palyginti dažni teisės aktų, susijusių su spaudos apmokestinimu pridėtinės vertės mokesčiu, keitimai ir kasmet skiriamos paramos žiniasklaidai iš valstybės biudžeto dydžio priklausymas nuo politinės daugumos valios parlamente rodo, kad išlaidų ir mokesčių subsidijų politika žiniasklaidos subjektų atžvilgiu 1991–2012 m. nebuvo tinkamai formuojama ir įgyvendinama.
Pagrindiniai žodžiai: valstybė, politika, žiniasklaida, mokesčiai, parama, subsidijos, lengvatos.

The media support policy in Lithuania
Deimantas Jastramskis

Summary
The article analyzes the development of state support policy for media organizations in Lithuania in 1991–2012. There are examined direct subsidies from the state budget and indirect subsidies such as value added tax exemption. The value added tax on press sales has changed several times. The exemption of the value added tax for periodicals was removed in 2009–2012. Media organizations receive state budget subsidies through the public body of the Press, Radio and Television Support Fund. The total amount of subsidies from the state budget changes every year. It depends on the political will of the Lithuanian Parliament. The article claims that the media support policy in Lithuania has not been consistent and effective.

Žiniasklaidos paramos politika Lietuvoje  1.42 MB

Jau parsisiuntė: 8

Apžvalga

Organizacijų korporatyvinės komunikacijos interneto svetainėse tyrimo „Organizacijos tinklavietė: ką joje komunikuojame?“ ataskaita  1.65 MB

Jau parsisiuntė: 9