Informacijos mokslai

Nuo šio šimtmečio pradžios socialinės atsakomybės tema yra viena jautriausių tiek komunikacijos, tiek verslo srityse: įmonių vadovai, politikai, ekonomistai, mokslininkai svarsto socialinės atsakomybės veiklos apibrėžtis, teikiamą naudą verslui ar visuomenei. Diskusijose galima pastebėti kelis socialinės atsakomybės veiklos svarstymo aspektus: mados (atsakomybė visuomet buvo viena iš verslo siekiamybių ir veiklos pagrindų, todėl jos išryškinimas gali būti siejamas su tam tikra mada), būtinybės (kuri gali kilti dėl kitų verslo organizacijų aktyvios socialinės atsakomybės veiklos arba dėl visuomenės diktuojamo atitinkamos veiklos poreikio), galimi ir kiti požiūriai. Socialinės atsakomybės svarstymuose dažnai iškyla klausimas apie socialinės atsakomybės naudą verslui, apie apskaičiuojamą galimą socialinės atsakomybės grąžą verslui, kuriamą teigiamą įvaizdį ar reputaciją. Verslo organizacijos, siekdamos komunikuoti vykdomą socialiai atsakingą veiklą, tam pasitelkia įvairius renginius, ataskaitas, o dažniausiai – interneto svetaines. Šiame straipsnyje aptarsime ne tik anksčiau įvardytus diskusinius socialinės atsakomybės veiklos aspektus, bet ir ištirsime bei nusakysime galimus verslo organizacijų socialinės atsakomybės komunikacijos aspektus, išryškindami esmines akcentuojamas socialinės atsakomybės sritis. Straipsniu siekiama ne tik paskatinti kritinę diskusiją apie socialinės atsakomybės naudą ir būtinybę verslo organizacijų veikloje ir komunikacijoje, bet ir pažiūrėti, kaip socialinės atsakomybės veikla atsispindi organizacijų interneto svetainėse, su kokiais verslo ar organizacijos veiklos aspektais siejamas socialiai atsakingų veiklų pristatymas. Straipsnio tikslas ir sprendžiama problema formuluojami remiantis 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atlikto Lietuvos organizacijų, priklausančių Baltosios bangos iniciatyvai „Už skaidrų verslą“, interneto svetainių turinio, atskleidžiančio organizacijų pristatomą socialinę atsakomybę, tyrimo ir straipsnio autorės 2013 m. kovą–balandį atlikto tyrimo, kuris papildė ir praplėtė ankstesnį tyrimą, duomenimis.
Reikšminiai žodžiai: socialinė atsakomybė, organizacijų komunikacijos procesas, organizacijų veiklos etika, interneto svetainės.

Communication of corporate social responsibility in Lithuanian organizations’ websites
Renata Matkevičienė

Summary
Since the beginning of this century, social responsi­bility has been one of the most sensitive topics in both communication and business areas, and business lead­ers as well as politicians, economists, scientists con­sider the social responsibility activities of the benefits for business or the public.
Business organizations communicate socially re­sponsible activities by using a variety of communica­tion events, reports, and mostly websites of business organizations. This article aims to discuss not only the aspects of social responsibility, but also to examine and describe the potential of social responsibility com­munication in business organizations, highlighting the key areas of social responsibility. The article is aimed not only to encourage a critical discussion about the benefits of social responsibility and the need for busi­ness organizations and communications, but also to see how the social responsibility of business is reflected in organizations’ websites and presented to stakeholders.
Business organizations’ social responsibility is generally associated with the activities of the organi­zation, which aims to act responsibly: in accordance with the law, creating comfortable working conditions for employees, ensuring profitability – in collabora­tion with colleagues and local community as well as providing services to clients. Socially responsible activities have been associated not only with respon­sible activities, but also with commitments harming the surrounding environment, taking into account that socially responsible activities are voluntary, i.e. based on an organization’s desire to be a responsible, honest, trustworthy member of society not because of business requirements, but also for the organization’s internal needs based on corporate culture. Social responsibil­ity of a business organization not only strengthens it because it involves employees and other groups of stakeholders in the organization’s activities, but it also provides an added value to the organization as a com­petitive advantage.
In the article, there were formulated several tasks for communicating organizations’ social responsibil­ity: to provide information, to impact the value or behavioural change. For the communication of social responsibility, organizations use controlled and as well non-controlled communication, and these forms of communication should be integrated to reach the aim of communication. Organizations’ websites are a con­trolled communication means, but they could be impor­tant for providing explicit information about the organi­zation’s socially responsible activities. For this reason, an investigation of communication in the websites of Lithuanian business organiations that have joined the initiative of transparent business was conducted.
Organizations communicate their social respon­sibility by presenting codes of ethics, standards, and other formal commitments which show that the orga­nization is a responsible member of society.
There were found differences in the communica­tion of social responsibility in Lithuanian (local) and in international organizations: international organizations provide not only statements on the social responsibil­ity of an organization, but also codes of ethics, CSR reports, presentations and videos of the projects, etc.
Organizations use one-sided communication for the presentation of social responsibility in their web­sites, and tools for two-sided communication were notes used in many of the websites for communicat­ing social responsibility. On the basis of this finding, the presupposition that organizations use other forms and means for communicating social responsibility was made, because the social responsibility activities carried out by an organization not only show the or­ganization’s responsibility, but also allow linking the organization with certain practices and values, create an added value by increasing the visibility of the or­ganization as a responsible member of the local com­munity, developing and enhancing the organization’s reputation and ensuring its competitive advantage.

Socialinės atsakomybės komunikacija Lietuvos organizacijų interneto svetainėse  847.63 KB

Jau parsisiuntė: 12

Straipsnyje nagrinėjama problematika yra reikšminga tiriamų medijų auditorijos transformacijos procesų dalis, nes medijų prisotinta aplinka generuoja naujus auditorijos dalyvių elgesio modelius. Keliama problema – šiuolaikiniuose kontekstuose mažėjantis nacionalinio identiteto reikšmingumas, kuris tampa lygiai tokiu pačiu ginčytinu simboliniu kapitalu, kaip ir visos kitos socialinio identiteto rūšys. Ieškoma atsakymų, kokie veiksniai formuoja šiuolaikinio medijų naudotojo tapatybę, kokios vertybės jam yra reikšmingos. Šiuolaikinėje visuomenėje identitetas yra suvokiamas kaip atviras savęs formavimo procesas ir simbolinis projektavimas. Globaliųjų socialinių tinklų plėtra ir tapimas reikšminga šiuolaikinių medijų naudotojų kasdienybės dalimi iliustruoja kintančius nacionalinio identiteto naratyvus šiuolaikinėje visuomenėje.
Reikšminiai žodžiai: nacionalinis identitetas, globalizacija, medijų naudotojai, socialiniai tinklai.

The forms of national identity in social networks
Daiva Siudikienė

Summury
When investigating the culture of virtuality, one of the main problems is the identity of the contempo­rary media users and the factors influencing the for­mation of their identities. In a traditional society, the identity was formatted by the traditional social insti­tutions such as family, church, nation, etc. The nation was defined as a culturally homogenized population living in a defined territory, distinguished by col­lective cultural identity, common values, traditions, worldview, the same language and history. Today, the individuals live in the environment enriched by the media, and their daily routines are closely related with the practices of media usage. Formation of the identity is now a more personal routine, meanwhile the influence of traditional social institutions and in­stitutional values decreases. In the globalised world the identity as a whole is no more an inherited thing; rather, it is based on the creativity of a person and his choices. Traditionally defined as fundamental, na­tional identity becomes a disputable symbolic capital like the other types of social identity.
This new emerging reality forms a multitude of issues. Significant problems are related to the relationship between the supra-national and the sub-national spheres. Is the national indentity still important for the young media users in the era of globalisation, mediatization, and individualization? How the young media users define themselves in the globalised media environment? How the young media users cohere the elements of both local and cosmopolitan culture? What new boundaries deve­lop among social, cultural, and ethnic groupings? The aim of this paper is to discuss the emerging new forms of national identity of the Lithuanian youth as a new media generation. Results of the investigation show that the national identity is under deep conside­ration among the young media users. It is clear that the national identity should gain more modern forms and be supported by new values in the contemporary dynamic world where the cosmopolitan values cor­respond to the lifestyles of the young media users much better than do traditional institutional values.

Nacionalinio identiteto raiškos socialiniuose tinkluose  619.26 KB

Jau parsisiuntė: 12

Informacinės visuomenės plėtotės kontekste visuminis požiūris į informacijos valdymą dažniausiai remiasi informacijos kaip ištekliaus, turinčio vertę ir naudą, apibrėžtimis. Tai leidžia suvokti informacijos išteklius ir jų valdymą kaip priemonę institucijos, organizacijos strateginėms pozicijoms stiprinti bei pasitelkiant modernias informacines technologijas užtikrinti efektyvų vartotojų informacinį aprūpinimą. Viešasis sektorius, kuris apima įvairias valstybės ir savivaldybių išlaikomas institucijas, veiklos procese apdoroja įvairaus pobūdžio informaciją, kuri turi užtikrinti ne tik efektyvią institucijų veiklą, bet ir informacijos sklaidą. Prieigos prie viešosios informacijos didinimas turi reikšmingų ekonominių ir socialinių pasekmių, kai viešojo sektoriaus informacija padeda sukurti pridėtinę vertę ir atneša papildomų pajamų ir pelno verslo subjektui. Šio tyrimo tikslas – apibrėžti teorines informacijos valdymo paradigmas, išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos ministerijų informacinę veiklą.
Reikšminiai žodžiai: informacijos valdymas, viešasis sektorius, ministerijos, informacijos ištekliai, informacinės sistemos, informacinės veiklos planavimas, informacijos sklaida, informacinės veiklos kontrolė

Information management in the public sector: Lithuanian ministries case
Zenona Atkočiūnienė, Erika Janiūnienė

Summary
In the information society context, the holistic ap­proach to information management often refers to in­formation as a resource. This attitude allows to under­stand the information resources management as a tool to strengthen the institution’s and organization’s strate­gic positions and to ensure customers of the effective information supply using modern technologies. The public sector processes different types of information to maintain the effective functioning of the state and municipal institutions. Access to public information increases the economic and social effects by offering additional revenues and profits to a business entity. The aim of the study was to define the theoretical informa­tion management paradigms, to analyze and evaluate information processes in Lithuanian ministries.
The qualitative analysis (experts’ interviews in Lithuanian ministries) indicated that there are no co­herent information resources management policies and strategies; information management and coor­dination responsibilities aren’t concentrated in one institution; Lithuanian ministries use different in­formation systems which create the interoperability problem and cannot provide an effective information dissemination among the ministries; public relations departments or the appropriate professionals are responsible for information services and products (reviews, analytical reference materials, reports); control of information processes is concentrated in information technology operations and its safety and archival documents’ management audit.

Informacijos valdymas viešajame sektoriuje: Lietuvos ministerijų atvejis  860.24 KB

Jau parsisiuntė: 17

Siekiant padidinti skaitmeninimo veiklų valdymo efektyvumą, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijoje (2009–2013) buvo numatyta sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą ir nuolat vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio stebėseną
bei vertinimą. Straipsnyje supažindinama su skaitmeninimo stebėsenos sistemos koncepciniu modeliu, grindžiamu pagrindiniais sistemų teorijos principais bei sisteminiu požiūriu paremta vertinimo teorija. Koncepcinis modelis integruoja skaitmeninimo stebėsenos sistemos apibrėžties ir jos paskirties aprašymą, modelio kūrimo principus ir metodologiją, stebėsenos rodiklių pasirinkimą bei jų aprobavimo rezultatus.
Pagrindiniai žodžiai: koncepcinis modelis, metodologija, stebėsenos rodikliai, skaitmeninimas, skaitmeninimo stebėsenos sistema.

A conceptual model of the digitization monitoring system: the Lithuanian experience
Regina Varnienė-Janssen, Jonas Juškys, Neringa Račkauskaitė

Summary
The article presents a conceptual model for a digi­tization monitoring system, which will be used as the basis for implementing a digitization monitor­ing system in Lithuania. The conceptual model, which is based on the systems theory and evalu­ation theory principles, involves the description of the digitization monitoring system and its scope, principles for the creation of the model, and the choice of the monitoring indicators and their ap­probation results.
The key factor influencing the creation of such a system is digitization performed by numerous independent institutions subordinate to different ministries. The creation of a system for monitoring the digitization of cultural heritage objects aims at preventing the duplication of digitization activities, ensuring an effective use of technical equipment and software for performing the digitization of cul­tural heritage objects, applying the best practice of coordinated digitization activities and appropriate standards and formats, as well as a convenient and prompt access to information and statistical data on the results of the activities being performed.
The digitization monitoring system is created in line with recommendations of the Feasibility Study for the Creation of a Digitization Monitoring Sys­tem, prepared on demand of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and requirements of the Specification for the Creation of Software for a Digitization Monitoring System in which, as one of its main requirements, was the creation of a manual of digitization monitoring. The article builds on the above-mentioned feasibility study.
The rationale for the creation of a digitization monitoring system conforms with this system’s the­ory principles which require that the modelling of a system activities should involve an analysis of the input, process, and output, as well as feedback evalu­ation. The conceptual model of digitization monitor­ing is based on the following principles:

• the system’s activity is shaped and organized by a holistic evaluation of the existing ap­proaches to the creation of such systems; real­ization that a system aggregates multiple ele­ments (interacting institutions and their units) which interact among themselves and with the environment; and abstraction of all elements and their interactions and merging them into a conceptual model.

• indicators within a digitization monitoring system are determined through defining the existing state and problems of digitization ac­tivities, investigating the monitoring demands and requirements for such systems, and evalu­ating the conceptual model of this system, based on the results of a discussion.

• The main criteria for selecting the indicators of digitization monitoring are clarity, rel­evance, efficiency, and possibility to monitor.
A conceptual model based on the holistic appro­ach allows designing a system able to monitor digiti­zation activity results, standards and formats of me­tadata and access, identification and distribution of tasks, and tracking implementation of goals. It also enables institutions performing digitization activities to acquire information on digitization initiatives and current and (or) intended projects, on resources held by other institutions and the characteristics of these resources, on trainings, conferences or other events related to digitization that are on the agenda, also, it enables to successfully monitor and keep under re­view the realization of initiatives, programmes, and strategies, to facilitate a quality evaluation and per­formance improvement, to assess the risks, to im­prove supervision activities, efficiency, and manage­ment processes, to prepare accounts, to substantiate resources and expenses, to increase performance im­pact, and to monitor digitization initiatives as well as current and (or) intended projects.

Skaitmeninimo stebėsenos sistemos koncepcinis modelis: Lietuvos patirtis  2.13 MB

Jau parsisiuntė: 21

Nuolat besikeičiančioje dinamiškoje aplinkoje žinios ir jų nuolatinė paieška bei kūrimas yra viena iš modernizacijos ir konkurencinio pranašumo sąlygų, produktų tobulinimo priemonė ir pagrindinis inovacijų šaltinis. Žinių valdymo tematika nuolat gvildenama mokslinėse publikacijose bei taikoma praktikoje. Pastaraisiais metais ši mokslinė disciplina yra glaudžiai siejama su inovacijų kūrimu. Teorinės įžvalgos bei empiriniai tyrimai įrodo, kad žinių pritaikomumas galimas tik tikslingai jas valdant. Pažymėtina, kad organizacijos inovatyvumui turi įtakos įvairūs organizaciniai veiksniai, ypač žinių vadyba, kurie moksliniuose šaltiniuose nėra vienareikšmiškai atskiriami. Straipsnyje pateikiama žinių vadybos sąsajumo su inovacijomis organizacijose teorinė analizė, nagrinėjami organizaciniai veiksniai, darantys įtaką inovacijų kūrimui.
Pagrindiniai žodžiai: žinios, žinių vadyba, inovacijos, žinių vadybos ir inovacijų sąsajos, organizaciniai veiksniai.

Interaction of knowledge management and innovation: conceptual approches
Ingrida Girnienė

Summary
In the knowledge era, in the changing dynamic en­vironment, knowledge and innovation are the domi­nant resources. The complexity of innovation has been increased by growth in the amount of knowl­edge available to organizations as a basis for innova­tion (du Plessis, 2007). An analysis of basic research fields (knowledge, knowledge management, innova­tion and their interaction) has confirmed that knowl­edge management and innovation are analyzed in the number of studies (Swa et al., 1999; Quintane et al., 2011; Darroch, McNaughton, 2002; Darroch, 2005; Xu et al., 2010; Delgado-Verde et al., 2011; Akram et al., 2011; Koch, 2011), but no clear inter­action among all organizational factors that influence innovations are identified. However, it could be as­sumed that the efficient management of productive knowledge stimulates innovation development in organizations (Darroch, 2005). It should be noted that the organizational factors which could affect the innovative activities are not clearly indicated in the literature. This paper presents a theoretical analysis of knowledge management and innovation interac­tion, and the organizational factors that influence the development of innovations in an organization.

Žinių vadybos procesas kokybės gerinimo programoms įgyvendinti  1.2 MB

Jau parsisiuntė: 11

Nors žinių visuomenė kuriama jau daugiau nei kelis dešimtmečius, tačiau pripažįstama, kad dažnai nėra atitikties tarp žinių ekonomikos keliamų konkurencingumo, produktyvumo, profesionalumo reikalavimų ir jos dalyvių esminių kompetencijų. Nepakankamą Europos konkurencingumą ir elektroninę atskirtį lėmė menkas valstybinio sektoriaus ir verslo institucijų bendradarbiavimas, lėtas informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūrų integravimas į žinių ekonomiką bei žinių organizavimo specialistų trūkumas. Globaliai ir strategiškai mąstanti besimokanti organizacija žinių visuomenės požiūriu strateginius tikslus įgyvendina per nuoseklų kompetencijų kūrimą, pasitikėjimą ir atsakomybę. Straipsnyje analizuojamos informacijos ir komunikacijos specialistų strateginės lyderystės kompetencijų formavimo tendencijų įžvalgos žinių visuomenėje, supažindinama su atlikto empirinio tyrimo rezultatais ir pateikiama jų interpretacija.
Reikšminiai žodžiai: skaitmeninė kompetencija, informacijos ir komunikacijos specialistai (IKS), IKS strateginės lyderystės kompetencijos, „tamsioji“ kompetencijos pusė, metakompetencija, intelektinis kapitalas, rizika, tinklaveika, žinių visuomenė, informacijos ir ryšių technologijos (IRT)

Development of information and communication specialists’ strategic leadership competence trends in knowledge society
Saulė Jokūbauskienė

Summary

Even though knowledge society has been estab­lished several decades ago, it is still recognized that there is often a gap among the requirements of knowledge society and its participants. These requirements, such as competitiveness, efficiency, and professionalism, and knowledge society par­ticipants’ core competencies do not correspond to each other. The insufficient competitiveness of Europe and e-exclusion are determined by a poor collaboration of state institutions and business or­ganisations, a slow ICT infrastructure integration into knowledge economy processes, as well as the deficiency of knowledge organisation specialists. The global organization of strategic thinking im­plements its strategic goals regarding the creation of consistent competencies, trust, and responsibil­ity. In the article, the development of information trends and communication strategic leadership competencies in knowledge society are analysed, the results of an empirical qualitative research are presented and a brief interpretation of experts’ in­sights is given.

Informacijos ir komunikacijos specialistų strateginės lyderystės kompetencijų formavimo tendencijos žinių visuomenėje  2.96 MB

Jau parsisiuntė: 14

Straipsnyje aktualinamos šiuolaikinių bibliotekų elektroninės informacijos paslaugos. Siekiant jų efektyvumo ir kuo geriau tenkinti išaugusius informacijos vartotojų poreikius, siūlomi alternatyvūs projektinei veiklai būdai – „debesų“ technologijos. Šie technologiniai sprendimai turėtų palengvinti bibliotekų išgyvenimo problemas ir suteiktų galimybių siūlyti naujas elektronines paslaugas – virtualias elektronines skaityklas.
Aptariami pasikeitę skaitytojų informacijos poreikiai, identifikuojamos bibliotekų problemos ir iššūkiai, kuriuos jos turi įveikti, kad maksimaliai patenkintų vartotojų poreikius. Kaip vykdomos bibliotekų projektinės veiklos alternatyvą autorė parodo kitas galimybes. Paaiškinus „debesų“ technologijų esmę, analizuojamos „debesų“ technologijų paslaugos, kurios padėtų sukurti virtualią biblioteką „debesyje“. Perkeliant skaitmeninius bibliotekos fondus į „debesį“, dalį bibliotekos problemų išspręstų „debesų“ paslaugos teikėjas. Straipsnio autorė siūlo virtualios bibliotekos „debesyje“ struktūrinę schemą, pagal kurią sumodeliuota biblioteka ne tik teiktų tradicines informacijos paslaugas, bet ir galėtų tapti trečiąja vieta internete. Įvardijama naujos kartos bibliotekos paslauga – virtuali elektroninė skaitykla, apibrėžiamos funkcinės jos galimybės. Šios įžvalgos yra grindžiamos mokslinių straipsnių ir ekspertų apibendrinimų analize, pasaulio mokslininkų ir praktikų atliktais bandymais.
Pagrindiniai žodžiai: šiuolaikinė biblioteka, „debesų“ technologijos, „debesų“ paslaugos (SaaS, IaaS, PaaS, LaaS), „debesų“ modeliai, skaitmeninė biblioteka, skaitmeninės informacijos valdymas, virtuali biblioteka „debesyje“, virtuali elektroninė skaitykla.

Cloud computing in modern library. Digital reading room
Angelė Pečeliūnaitė

Summary
The article actualizes electronic information services provided by a library. In order to better meet the in­creased needs of the readers, we propose to use the Cloud Computing technologies. These technological solutions facilitate the libraries’ “survival” issues and make it possible to offer the next-generation e-services – virtual digital reading rooms.
The paper discusses changes of the readers’ in­formation needs, the identified problems and chal­lenges of libraries. The author models the flowchart of the modern library in the Community Cloud by applying the IaaS and SaaS Cloud Computing ser­vices. The proposed library structure provides a vir­tual space as desktop, which is identified as a virtual digital reading room whose features and options for users are discussed. Lent control of digital editions is offered by the 3M Cloud Library program which is tested in the world practice. According to the pro­posed scheme, the modeled virtual Cloud Library ef­fectively meets consumers’ needs and has become a library as a third place online.

„Debesų“ technologijos šiuolaikinėje bibliotekoje. Elektroninės skaityklos  2.06 MB

Jau parsisiuntė: 12

Straipsnyje supažindinama su naudotojų dalyvavimą trimačiuose virtualiuosiuose pasauliuose motyvuojančių veiksnių modeliais. Analizuojami virtualiųjų objektų pateikimo ir įgyvendinimo principai. Remiantis literatūros analizėje išskirtais kriterijais, sudaromi trimačių virtualiųjų pasaulių motyvavimo modeliai: psichologinis, virtualiosios nuosavybės, prisitaikymo prie aplinkos bei žaidimių. Pateikiama abstrakti motyvavimo modelių realizacija, apibrėžianti reikalavimus motyvuojančiam trimačio virtualiojo pasaulio objektui ar scenai, t. y. susijusiam objektų rinkiniui.
Reikšminiai žodžiai: virtualusis pasaulis, motyvacija, modelis, interaktyvus mokymosi objektas

Motivation in three-dimensional worlds
Paulius Valintėlis, Kristina Lapin

Summ ary
The paper analyzes the three-dimensional virtual worlds in the aspect of motivation. It provides a brief overview of virtual objects and their implementation principles. A literature review is presented. The mod­els (psychological, virtual property, adaptation to the environment and game-oriented) of virtual world mo­tivation are proposed. The principle of model choice, the reasoning patterns to be distinguished are ex­plained. Abstract reasoning models are implemented to clarify the requirements for motivating a three-di­mensional virtual world object or scene (involving a set of objects). The model implementation is shown.

Motyvacija trimačiuose virtualiuosiuose pasauliuose  1.74 MB

Jau parsisiuntė: 11

The success of a company hinges on identifying and responding to competitive pressures. The main objective of online business intelligence is to collect valuable information from many Web sources to support decision making and thus gain competitive advantage. However, the online business intelligence presents non-trivial challenges to Web data extraction systems that must deal with technologically sophisticated modern Web pages where traditional manual programming approaches often fail. In this paper, we review commercially available state-of-the-art Web data extraction systems and their technological advances in the context of online business intelligence.
Keywords: online business intelligence, Web data extraction, Web scraping

Šiuolaikinės iš tinklalapių duomenis renkančios ir verslo analitikai tinkamos sistemos (anglų k.)
Tomas Grigalis, Antanas Čenys

Santrauka
Šiuolaikinės verslo organizacijos sėkmė priklauso nuo sugebėjimo atitinkamai reaguoti į nuolat besi­keičiančią konkurencinę aplinką. Internete veikian­čios verslo analitinės sistemos pagrindinis tikslas yra rinkti vertingą informaciją iš daugybės skirtingų internetinių šaltinių ir tokiu būdu padėti verslo orga­nizacijai priimti tinkamus sprendimus ir įgyti kon­kurencinį pranašumą. Tačiau informacijos rinkimas iš internetinių šaltinių yra sudėtinga problema, kai informaciją renkančios sistemos turi gerai veikti su itin technologiškai sudėtingais tinklalapiais. Šiame straipsnyje verslo analitikos kontekste apžvelgiamos pažangiausios internetinių duomenų rinkimo siste­mos. Taip pat pristatomi konkretūs scenarijai, kai duomenų rinkimo sistemos gali padėti verslo anali­tikai. Straipsnio pabaigoje autoriai aptaria pastarųjų metų technologinius pasiekimus, kurie turi potencia­lą tapti visiškai automatinėmis internetinių duomenų rinkimo sistemomis ir dar labiau patobulinti verslo analitiką bei gerokai sumažinti jos išlaidas.

Šiuolaikinės iš tinklalapių duomenis renkančios ir verslo analitikai tinkamos sistemos (anglų k.)  1.78 MB

Jau parsisiuntė: 11