Informacijos mokslai

Saugumo sąvoka yra daugialypė ir nevienareikšmiškai apibrėžiama, saugumas gali būti suprantamas kaip būsena, kuri gali reikšti ir apsisaugojimą nuo pavojaus (objektyvus saugumas), ir saugumo jausmą (subjektyvus saugumas). Siekiant sumažinti neapibrėžtumą, aptariant saugumo sąvoką būtina įvardyti objektą, t. y. kas turi būti (tapti) saugu. Analizuojant informacijos saugumo mokslinių tyrimų problematiką, galima daryti prielaidą, kad pagrindinis objektas, kurį siekiama apsaugoti, yra informacija, tačiau neretai saugumo objektu virsta informacinės technologijos ar informacinės sistemos, kuriomis tvarkoma informacija. Darant esminę mokslinę prielaidą, kad svarbiausias informacijos saugumo objektas yra informacija, tikėtina, kad informacijos saugumas turėtų būti tiriamas kaip sudėtinė informacijos vadybos ir kitų gretutinių informacinių koncepcijų (informacijos išteklių vadybos, informacijos sistemų vadybos, informacijos įrašų vadybos) dalis. Straipsnyje aptariamas tyrimas, įrodantis keliamos mokslinės prielaidos pagrįstumą.
Pagrindiniai žodžiai: informacijos saugumas, informacijos saugumo valdymas, informacijos vadyba, informacijos saugumo valdymo modelis.

Integral Information Security Management Model
Saulius Jastiuginas

Summary
Analysis of the currently most widely applied means of information security management (methodologies, standards, models) allows finding a growing assimilation of media content, but the frequent information security problems (for example, information security incident growth), show that the existing measures do not provide sufficient information security management.
The analysis of information security research problems shows that the main object is to protect the information, but it often becomes the subject of security information technology or information systems that support information processing.
A substantial scientific assumption is that the primary object of information security is information, it is likely that information security should be studied as an integral part of information management and the other related concepts (information resource
management, information systems management, information, records management).
The analysis of the information management has shown that the security component of informa30
tion management is not developed. Scientific insight, emphasizing information as a critical resource organization, poor information management, focus on the resource security becomes a relevant scientific problem and do not provide scientific information security management problems that are apparent on the practical level.
The aim of the study was to create a scientific basis for the integral management of information security model that integrates information security management and information management components.
The paper deals with the basic information management tools and practices of information security management possibilities. The results of the analysis helped to reduce the gap in research and to develop a theoretical basis for the integral form of information security management model.
The proposed theoretical model and the integrated security information management component extend the possibilities of secure information management.
The aim of the article was to create a scientific basis for the integral model of information security management that integrates information security management and information management components.
The paper analyzes the main information management tools and opportunities to use them for information security management. The results of the analysis helped to reduce the gap in scientific research and to develop a theoretical basis for the integral information security management model.

Integralus informacijos saugumo valdymo modelis  1.12 MB

Jau parsisiuntė: 69

Pirmieji informacijos saugumą reglamentuojantys dokumentai Lietuvoje patvirtinti prieš 15 metų. Pirmasis informacijos saugumo strateginis dokumentas taip pat jau pradėjo skaičiuoti antrą dešimtmetį. Nuolat kintantis informacijos saugumo praktinis problematikos laukas lėmė ne vieną šių dokumentų atnaujinimo iteraciją bei nemažai informacijos saugumo stiprinimo veiklų. Dauguma šių veiklų apsiribojo techninių ir administracinių priemonių taikymo nustatymu bei formalizavo atsakomybes, susijusias su informacijos saugumu, užtikrinimą.
Vertinant tiek globalų, tiek Lietuvos informacijos saugumo valdymo mokslinių tyrimų kontekstą galima pastebėti, kad šalia ilgą laiką vyravusios technologinių sprendinių taikymo problematikos ryškėja aktualūs žmogiškieji, ekonominiai ir kiti klausimai, kyla platesnio vadybinio požiūrio poreikis ir tampa akivaizdu, kad esamos praktinės informacijos saugumo valdymo priemonės nebėra pakankamos informacijos saugumui valdyti. Sprendžiant šią problemą, kaip nauja priemonė galėtų būti pagalbus teorinis integralus informacijos saugumo valdymo modelis, sujungiantis informacijos saugumo valdymo ir informacijos vadybos dedamąsias.
Šio straipsnio tikslas – aptarti atliktą teorinio integralaus informacijos saugumo valdymo modelio praktinio pritaikomumo tyrimą. Praktinio pritaikomumo tyrimas atliekamas vertinat informacijos saugumo valdymą Lietuvos valstybės institucijose. Straipsnyje aptariamam tyrimui buvo keliami šie uždaviniai: suformuoti informacijos saugumo valdymo Lietuvos valstybės institucijose vertinimo prieigą; atlikti atvejo analizę – dokumentų turinio analizės metodu išnagrinėti teisės aktų bazėse ir Lietuvos valstybės institucijų svetainėse skelbiamus norminius dokumentus, reglamentuojančius informacijos saugumo valdymą; gautus analizės rezultatus pagrįsti kokybiniu tyrimu – ekspertų apklausa.
Straipsnyje pateikti tyrimų rezultatai leido patvirtinti integralaus informacijos saugumo valdymo modelio pagrįstumą, įvertinti informacijos saugumo valdymą Lietuvos valstybės institucijose, identifikuoti trūkumus, pateikti praktinio problemų sprendimo siūlymus ir sukurti prielaidas tolesniems moksliniams tyrimams.
Straipsnis parengtas remiantis dokumentų turinio analizės, lyginamosios analizės, dokumentiniu atvejo tyrimo, kokybinio tyrimo (ekspertų apklausos) ir apibendrinimo metodais.
Pagrindiniai žodžiai: informacijos saugumo valdymas, integralus informacijos saugumo valdymo modelis, Lietuvos valstybės institucijos.

Integral information security management model for Lithuanian state institutions
Saulius Jastiuginas

Summary
The information security management research analysis shows that for a long time the technological solutions of research problems have dominated, but lately more relevant have become the human, economic and other issues, and there is a need for a more managerial approach. It is obvious that the current practice of information security management tools is no longer adequate for information security management. As a new instrument to address this problem, a theoretical integral information security governance model could be used. It combines the information security management and information management tools.
The article aims to discuss empirical study as a theoretical integral information security management model that could be applied in practice. The practical applicability of the model was checked in in the Lithuanian state institutions. The paper discusses the study which has the following objectives: development of information security management in the Lithuanian state institutions evaluation approach, analysis of a case – the content analysis method to examine the legislative databases published in normative documents concerning information security management and proving the results through qualitative research (expert interview).
The paper presents the research results which confirm the validity of the integral theoretical information security management model and allows to assess information security management in the Lithuanian state institutions, to identify the shortcomings, to make suggestions for practical problem-solving and create conditions for the further research.

Integralaus informacijos saugumo valdymo modelio taikymas Lietuvos valstybės institucijoms  1.11 MB

Jau parsisiuntė: 45

The current economic conditions, together with the highly developed information and communication technologies, provide business entities with a variety of opportunities to work with consumers. The article relates the experience in revealing the level of readiness of educational services consumers – students – to a meaningful and productive interaction with a higher education institution in an information economy. The author proposes a way of estimating such willingness and the aspiration to an independent search and analysis of information, basing on the results of the consumers’ questioning. Visualization of data, splitting the respondents into groups were applied in the study, as well as tools of the geometric mean and the Mann–Whitney U non-parametric statistical hypothesis test were used.
Keywords: willingness to consume, information economy, management, competitive advantages.

Vartotojų pasirengimo informacinei ekonomikai atskleidimas
Volha Kandratsenka

Santrauka
Šiuolaikinės ekonomikos sąlygos kartu su aukštu komunikacijos ir informacijos technologijų lygiu suteikia verslo subjektams įvairių darbo su vartotojais galimybių. Straipsnyje apibrėžtas švietimo paslaugų vartotojų – studentų – pasirengimo lygis prasmingai ir efektyviai sąveikauti su aukščiausią išsilavinimą teikiančia institucija informacinės ekonomikos sąlygomis. Autorė pateikia tokio pasirengimo vertinimo būdą, taip pat identifikuoja siekį savarankiškai ieškoti ir analizuoti informaciją, atsižvelgiant į poreikių anketavimo rezultatus. Tyrimui buvo taikoma duomenų vizualizacija, respondentų grupavimas, panaudotas geometrinio vidurkio instrumentas ir neparametrinis statistinis Mann–Whitney U kriterijus.

Revealing Willingness of Consumers to the Information Economy  835.23 KB

Jau parsisiuntė: 34

Reputacijos tema buvo kalbama jau Antikos laikais, kai asmens, šeimos padėtis, visuomeninis gyvenimas, verslo sėkmė buvo siejami su gera reputacija. Prarasti gerą vardą ir pasitikėjimą reiškė socialinę mirtį. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje rinkos ekonomikos šalims įžengus į poindustrinę vystymosi fazę, į pirmą vietą iškilo nematerialūs organizacijų aktyvai, kurių vienas pagrindinių – organizacijos ir joje dirbančių vadovų nepriekaištinga reputacija. Gera vadovų reputacija suteikia papildomą psichologinę vertę organizacijos produktams, tai svarbi priemonė pritraukiant investuotojus ir partnerius, išlaikant aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Galima teigti, kad reputacijos tema nėra nauja, tačiau vadovo reputacija pasaulyje buvo pradėta nagrinėti palyginti neseniai, o Lietuvoje yra itin mažai tyrinėta ir beveik neaprašyta moksliniuose ar populiariuosiuose leidiniuose. Taigi, šio straipsnio tikslas yra atskleisti vadovų reputacijos esmę, jos elementus ir pasitelkiant empirinį tyrimą aptarti, kaip jų svarbą suvokia Lietuvoje veikiančios organizacijos vadovai ir kaip tai atsispindi vieninteliame Lietuvoje verslo naujienų dienraštyje.
Reikšminiai žodžiai: vadovo reputacija, vadovo reputacijos struktūra, reputacijos elementai, turinio analizė.

Manager's Reputation: Nature and Main Elements
Violeta Kavaliauskienė, Greta Drūteikienė

Summary
The topic of reputation has been discussed since ancient times when the personal and family status, social life and business success were associated with a good reputation. Losing good name and trust meant social death. Furthermore, late in the 20th and in the beginning of 21st century, when countries pursuing market economics moved through the post-industrial development phase, intangible assets were given the highest priority; among them, there was the impeccable reputation of an organization and its managers. Reputation provides an additional physiological value to the organization’s products and becomes an important means of attracting investors and partners, sustaining highly qualified employees.
The concept of reputation and the elements of manager’s reputation are discussed in this article. The authors also discuss the manager’s reputation factors and classify them into main categories. The results of a surrvey (24 managers of different levels in IT company were the respondents) and the content analysis (past five years, 2007–2011) presented by one of the Lithuania’s daily newspapers are also discussed in this article.
Conclusively, it is apparent that an excellent reputation is a feature of a competent manager, supreme leader with a long-term successful carrier, who can lead the organization to success. The result of a good reputation is prestige, trust, support and positive recommendations.

Vadovo reputacija: esmė ir pagrindiniai elementai  771.05 KB

Jau parsisiuntė: 42

Žinių visuomenės keliami iššūkiai – nuolatinis žinių gilinimas, gebėjimas jas pritaikyti konkrečioje situacijoje, kelia naujus reikalavimus mokymo(si) procesui, kurio metu besimokantis asmuo (studentas) turi ne tik pasyviu būdu gauti informaciją, bet ir lavinti gebėjimus spręsti realias problemas individualiai ieškant informacijos. Savarankiškos studijos įvairiuose šaltiniuose ieškant atsakymų į probleminius klausimus suteikia mokymosi procesui prasmingumo ir naudingumo. Orientacija į savarankišką mokymąsi pagrįsta aktyvia informacijos ieška, kokybiškos informacijos apdorojimu bei gebėjimu ją pritaikyti sprendžiant užduotį. Neabejotina, kad informacinė elgsena tampa mokymosi proceso dalimi, kai identifikuojamos turimos žinios ir rasta informacija užpildomos žinių spragos.
Siekiant aktyvinti studentų informacinę elgseną, kuri padeda gilinti dalykines žinias, aktyviai ieškant, apdorojant ir interpretuojant informaciją, ir tas žinias integruoti į jau esamą žinojimą, svarbu identifikuoti esminius informacinę elgseną motyvuojančius elementus.
Šio mokslinio straipsnio tikslas – mokslinės literatūros analizės metodu nustatyti veiksnius, darančius įtaką studentų informacinei elgsenai. Straipsnyje kompleksiškai derinami aprašomieji ir analitiniai sociologinių tyrimų metodai. Teoriniai nagrinėjamos problemos aspektai deklaruoti naudojant kritinio mąstymo principus, mokslinės argumentacijos metodus.
Pagrindiniai žodžiai: informacinė elgsena, informacinės elgsenos modeliai, studentų informacinė elgsena, informacinės elgsenos motyvavimas, bendradarbiaujanti informacinė elgsena.

The motivating factors of student information behavior
Erika Janiūnienė

Summary
The ability to apply knowledge in a particular situation raises new requirements for the learning process. Problem-based learning promotes students to independently seek information. The information behavior becomes part of the learning process, during which the identification of existing knowledge and retrieval of information help students to complete the knowledge gaps. In order to activate students’ information behavior, it is important to identify the essential elements that motivate information behavior.
The article presents results of a theoretical analysis of the basic factors influencing information behavior. This analysis has shown that there are three groups of motivating dimensions: cognitive (information literacy and initial knowledge), situational (work task), and emotional (individual motivation).

Studentų informacinę elgseną motyvuojantys veiksniai  601.13 KB

Jau parsisiuntė: 39

Evoliucionuojant medijoms požiūriai į auditorijas nuolat kito. Auditorijos kaip kolektyvinės medijų pranešimų gavėjos savo esme yra itin dinamiškos ir kintančios struktūros. Kiekviena naujai atsirandanti medija darė įtaką auditorijų kaitos procesams ir skatino mokslininkus iš naujo įvertinti auditorijas formuojančius veiksnius bei persvarstyti jų sampratos aktualumą.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip kito auditorijų samprata per visą studijų laikotarpį, ir klausiama, kokios auditorijos koncepcijos gyvuoja šiandien, kai iškyla medijų auditorijos, veikiančios daugiakanalėje daugialypės terpės erdvėje.
Reikšminiai žodžiai: publikos, minia, masės, auditorijos, masinė auditorija, naujosios medijos, konvergencija, medijų naudotojai, medijų auditorijos.

Shifts of the audience’s paradigms
Daiva Siudikienė

Summary
This paper reveals the main theoretical approaches which influence the construction and shifts of the audience’s paradigms. The audience studies developed eventually under the influence of contradictory theoretical perspectives. It was stated that the significant processes had started long before the academic discipline formation, but intellectual discussions on the reflections of the massification processes were significant for developing the theoretical background for further audience studies. Contemplations on such concepts as public, crowd, mass, mass society, mass audience are closely related to the traditions of political theory, social philosophy and cultural history of the late 19th and the 20th centuries. Development of the communication sciences measures more than one hundred years, but the audience as an equivalent participator of the communication process had been recognized only at the end of the 20th century. For a long time, the audiences had been approached as unqualified and unable to evaluate the media production properly. Therefore, the conception of audience as the market dominated throught a couple of decades and formed the research traditions of the audience as a quantitatively measured object. The extent remains the most significant indicator in this research area, but the audience studies have generated much more concepts. Side by side with the citizens audience, there emerged the notions of the interpretive communities and lifestyle audiences. The recognition of the fact that the audience members differ in their socio-cultural and national characteristics, knowledge, experience in the use of media and other aspects, clarification of this notion remain a complicated matter. The most important facet should be the point that the individuals realize their role differently as an audience, but all together they are in the process of creating the cognitive schemes and the collective ideals as a certain united community. The rise of the new media has generated unprecedented processes in the post-modern societies and new notions applied for media users. It was stated that, despite the media explosion and the audience fragmentation, this term remains relevant. The new media environment is recasting the notion of audience for covering a wide range and multifaceted activities of media users. Therefore, the new roles of media users are under consideration. According to the author of this paper, as the most meaningful concepts should be recognized those that indicate the creative potential of the audience.

Auditorijos sampratos paradigmų kaita  545.33 KB

Jau parsisiuntė: 51

This paper is aimed to develop a model of the sign as homomorphism (i.e. similarity of form) as the initial part of a strict and fundamental theory of sign. Many various signs—photographs, pictures, sculptures, diagrams, surface maps, etc.—might be viewed in terms of homomorphism. The proposed model of sign as a homomorphism is derived using Aristotle’s theory of being. Two principles of Aristotle’s theory—form and matter—are used as elementary ideas in the model of sign. The main peculiarity of the undertaken approach to semiotics is treating a sign and a signified object as derivative ideas; they are constructed as compounds of form and matter. To achieve more strictness, the model of sign is treated in terms of the system of Cartesian coordinates modified for the articulation of being. Intentionality is viewed as the key idea in the model of sign. The approach to the definition of sign presented in this paper can be viewed as an ontological alternative to Peirce’s one.
Keywords: sign as homomorphism, Aristotle, hylomorphism, Cartesian coordinate system, ontology.

Aristotelio esaties teorijos semiotinės įžvalgos
Algirdas Budrevičius

Santrauka
Pagrindinis šio straipsnio tyrimo dalykas yra ženklas kaip žymimojo objekto homomorfizmas – tai yra ženklas kaip formos panašumas. Pagrindinis tikslas – sukurti ženklo kaip homomorfizmo modelį, kuris būtų griežtos, pamatinės ženklo teorijos pradinė dalis. Daug įvairių ženklų gali būti nagrinėjami kaip homomorfizmai: fotografijos, paveikslai, skulptūros, diagramos, žemėlapiai ir kt. Pasiūlytas homomorfinio ženklo modelis išvestas naudojant Aristotelio esaties teoriją. Kaip elementariosios sąvokos jame naudojami du Aristotelio esaties teorijos principai – forma ir materija (medžiaga). Dėstomo požiūrio ypatumas semiotikos atžvilgiu yra tas, kad ženklas ir žymimasis objektas traktuojami kaip išvestinės sąvokos; jos konstruojamos kaip formos ir materijos junginiai. Siekiant, kad modelis būtų griežtesnis, jam sudaryti naudojama Dekarto koordinačių sistema, pritaikyta esaties artikuliavimui. Homomorfinio ženklo apibrėžimo kertine laikoma intencionalumo sąvoka. Straipsnyje pateiktas požiūris į ženklo apibrėžimą gali būti laikomas ontologine alternatyva Peirce’o požiūriui.

Semiotic Insights into Aristotle’s Theory of Being: Definition and Model of Sign  847.35 KB

Jau parsisiuntė: 97

Verslo valdymo sistemų (VVS), automatizuojančių įmonių verslo procesus, įsigijimui ir jų priežiūrai šiuolaikinės įmonės skiria didžiules lėšas, kurios sudaro nemažą viso jų IT biudžeto dalį. Deja, kaip rodo praktiniai tyrimai, šios lėšos ne visada naudojamos efektyviai, nes išnaudojama tik nedidelė įdiegtų VVS funkcinių galimybių dalis. Laikui bėgant turimų sistemų naudojamų funkcijų kiekis kartais net mažėja. Todėl ypač svarbu periodiškai vertinti šių sistemų panaudojimo efektyvumą. Tam reikalingos VVS funkcinių galimybių panaudojimo vertinimo priemonės. Straipsnio autoriai, sukaupę kelerių metų „The Accounting Library“ (TAL) sprendimų paramos sistemos naudojimo VVS atrankos projektuose patirtį, siūlo praplėsti šios sistemos galimybes pritaikant ją VVS standartinio funkcionalumo naudojimui vertinti.
Pagrindiniai žodžiai: verslo valdymo sistemos, VVS, VVS funkcinių galimybių naudojimas, programų erozija, sprendimų paramos sistemos, The Accounting Library SPS.

Evaluation of Enterprice Planning Systems' Functionality Usage
Česlovas Ratkevičius, Donatas Ratkevičius

Summary
Modern companies spend huge amounts of money on the acquisition and maintenance of the Enterprise Resource Planning (ERERP) systems which automate their business processes. This expenditure composes a significant part of their whole IT budget. Unfortunately, according to practical researches, these investments are not always used efficiently, because companies use only a small part of the implemented ER P systems’ functionality. Moreover, usually through time they use less and less systems’ functions. Therefore, it is very important to periodically evaluate the ER P systems’ usage efficiency. It is necessary to have tools for such evaluation. The authors of the article have accumulated a several years’ experience in using “The Accounting Library” (TAL) decision support system in ERERP software selection projects. They suggest to expand this system by adapting it for performing evaluations of ERERP functionality usage. The described methods could be used also for developing specialized IT audit tools.

Verslo valdymo sistemų funkcionalumo panaudojimo vertinimas  862.59 KB

Jau parsisiuntė: 36

Besikeičianti ir sudėtinga ekonominė aplinka verčia verslo organizacijas sparčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir ieškoti naujų galimybių, o tam reikalinga kokybiška ir operatyvia informacija grindžiami sprendimai. Didelė organizacijų saugomų duomenų apimtis ir įvairialypės informacijos šaltinių kiekis lemia, kad organizacijos privalo taikyti analitine programine įranga palaikomą verslo analitiką. Kita vertus, šio tipo priemonės tampa sprendimų priėmimo aplinka, kuri pateikia paprastą, interaktyvią ir intuityviai suvokiamą analitiką. Analitinės programinės įrangos rinkos plėtra ir funkcinių galimybių tobulėjimas liudija jos paklausą organizacijų vadyboje, o į tai turi reaguoti akademinės įstaigos, rengiančios vadybos specialistus. Šiame straipsnyje analizuojamos analitinės programinės įrangos taikymo mokymo procese prielaidos, problemos ir galimi įgyvendinimo metodai.
Reikšminiai žodžiai: analitinė programinė įranga, verslo analitika, intelektualus analitinis duomenų apdorojimas.

Research on the Implementation of Business Intelligence Software into Study Process
Laima Zalieckaitė, Rimvydas Skyrius

Summary
The dynamic and complicated economic environment is driving businesses to respond swiftly to market changes and look for new opportunities; this drive requires decisions based on reliable and timely information. To handle huge volumes of accumulated data and a variety of information sources, companies have to apply business intelligence approaches. The set of business intelligence tools serves as a decision support environment providing simple, interactive and intuitive analytical functions. The growth of the business intelligence software market and functionality indicates its growing demand for business management; this growth has to be considered by academic institutions engaged in management studies. This paper examines the possible ways of using the business intelligence software in the study process, the possible problems and implementation modes.

Analitinės programinės įrangos diegimo į mokymo procesą tyrimas  960.09 KB

Jau parsisiuntė: 38