Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius
Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, Lietuva
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Straipsnyje remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais gilinamasi į prof. Vaclovo Biržiškos ir jo buvusio studento Povilo Lukošiūno abipusius ryšius, kartu siekiama atskleisti profesoriaus rankraščių likimą iki jam 1944 m. vasarą pasitraukiant iš Lietuvos į Vakarus ir jau pasitraukus. Prieita prie išvadų, kad V. Biržiška dalį savo rankraščių, sukrautų į lagaminus, išsivežė. Tarp jų tikrai buvęs „Aleksandyno“ rankraštis, nors, paties V. Biržiškos žodžiais tariant, ne visas. Sudėtingą šio rankraščio išlikimo istoriją liudija straipsnio priede pateikto P. Lukošiūno laiško V. Biržiškai turinys. Dalį rankraščių V. Biržiška prieš išvykdamas iš Lietuvos patikėjęs saugoti Viekšniuose tėvų namuose gyvenusiai savo buvusiai auklei Onai Butkaitei bei kitiems artimiems bičiuliams, tarp jų Vytautui Steponaičiui. Auklės rankose atsidūrusiems rankraščiams likimas buvo negailestingas: nors keletą kartų jiems pavykę išvengti karo ugnies, visgi jų lemtis buvo paženklinta ugnies – juos prieš savo mirtį sudegino pati auklė. Dalimi savo rankraščių V. Biržiška pasirūpino dar 1941 m., jų pagrindu vėliau tuometinėje Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje pradėtas formuoti atskiras fondas. Į kitas bibliotekas profesoriaus rankraštinis palikimas pateko per Juozą Rimantą ir Kostą Korsaką. Reikšminiai žodžiai: Vaclovas Biržiška, Povilas Lukošiūnas, išeivija, karo pabėgėliai, rankraščiai, „Aleksandrynas“, „Lietuvių rašytojų kalendorius“, „Lietuvių bibliografija“.
FATE OF VACLOVAS BIRŽIŠKA’S ALEKSANDRYNAS AND OTHER MANUSCRIPTS AFTER THE END OF THE SECOND WORLD WAR
INGA LIEPAITĖ, NIJOLĖ ŠULGIENĖ
Abstract
The article deals with the relations between Prof. V. Biržiška and his former student P. Lukošiūnas. It is based on archival and published sources and, with regard to provided options, tries to disclose the fate of Professor’s manuscripts prior to and after his retreat from Lithuania to the West in the summer of 1944. The conclusion was made that V. Biržiška had brought away part of his manuscripts piled up in trunks. Actually, the manuscript of Aleksandrynas had to be among those manuscripts, although V. Biržiška assumed that it could have been not complete. The complicated fate of the survival of the latter manuscript is confirmed by the content of the letter of P. Lukošiūnas to V. Biržiška, provided in the annex to the article. Before his departure from Lithuania, V. Biržiška had entrusted part of his manuscripts to his former nurse O. Butkaitė who was still living in Viekšniai in his parents’ house, and to his other close friends, among them, for example, to V. Steponaitis. As shown by the accumulated memoir literature, the fate was unsparing to the manuscripts that were safeguarded by the nurse: several times they avoided the fires of the war, but their end was still marked by fire: they were burnt by the nurse herself before her death. Part of his manuscripts V. Biržiška had secured as far back as in 1941, and on the basis of these documents later, in the then Library of the Lithuanian Academy of Sciences, the formation of a separate collection was started. Part of Professor’s manuscript heritage appeared in other libraries due to the efforts of J. Rimantas and K. Korsakas.
 Vaclovo Biržiškos Aleksandryno ir kitų rankraščių likimas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 875.35 KB |
|
11