University of Windsor
401 Sunset Ave, Windsor, ON N9B 3P4, Canada
E-mail:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Straipsnyje nagrinėjamos naujos knygos istorijos – tiek teorijos, tiek mokymo pedagogikos kryptys. Atsižvelgiant į tai, koks sudėtingas yra tarpdisciplininis mokymas apie knygas (Šiaurės Amerikoje ir Britanijoje vadinamas „book history“ arba „the history of the book“, Prancūzijoje – „l’histoire du livre“), jį studijuojantys asmenys sutrinka ir pasimeta pradėdami pažintį su šiuo dalyku. Jie visiškai teisėtai klausia, ko juos siekiama išmokyti ir kaip mokomasis dalykas bus pateikiamas. Tai ypač svarbu, nes naujoji karta išaugo kompiuterių ir skaitmeninių tekstų terpėje. Be to, reikia atsižvelgti į kultūrinio diskurso globalizaciją. Straipsnyje nagrinėjamos knygos istorijos mokymo bei mokymosi problemos dviem požiūriais, kurie per pastaruosius du tris dešimtmečius davė vaisingų tyrinėjimo rezultatų. Pirmuoju požiūriu kiekviena atskira knyga identifikuojama kaip komunikacijos ir kultūrinių mainų priemonė, o antruoju – į „knygą“ žvelgiama kaip į konceptualinę kategoriją platesnėje laiko ir erdvės veikiamoje istorinėje pasakojimo erdvėje. Nors abu požiūriai gali būti vertingi pristatant tokį takų dalyką, nė vienas iš jų neduoda visiškai patenkinamo atsakymo, kaip reikėtų konstruoti rišlų pasakojimą. Diskutuojama apie tarptautines knygos istorijos įžvalgas, kurios vertinamos palankiau negu labiau ribotos tautinės, tačiau tyrėjui kyla noras visa tai labiau kontekstualizuoti. Straipsnio pabaigoje aptariama skaitmeninės humanitarikos sąvoka ir būdai, kaip šiame naujame mokslinių tyrimų bare galėtų bendradarbiauti knygos istorijos
tyrėjai.
NEW DIRECTIONS FOR RESEARCH AND PEDAGOGY IN BOOK HISTORY
LESLIE HOWSAM
Abstract
This article addresses contemporary trends in the history of the book, focusing on both research and teaching. Given the great complexity of the interdisciplinary study of book science (called ‘book history’ or ‘the history of the book’ in North America and Britain, and l’histoire du livre in France), students may be confused or overwhelmed when the subject is introduced. They may legitimately ask what they can expect to learn, and how the subject will be organized. This is especially relevant because their generation has grown up with computers and with digital texts, and also with a cultural discourse of globalization. The article considers the challenges of teaching and learning the history of the book from two points of view, both of which have produced rich results in research over the past twenty to thirty years. The first identifies each individual book as a means of communication and cultural transfer; the second incorporates “the book” as a conceptual category in larger historical narratives working from the perspectives of time and space. While both perspectives can be of value for an introduction to this protean subject, neither offers a fully satisfactory response to the challenge of producing a coherent narrative. There is a discussion of transnational approaches to the history of the book; these are compared favourably to the more limited national approach, but the scholarly impulse to undertake the latter is contextualized. The article concludes with a discussion of Digital Humanities and demonstrates how this new field of study can work collaboratively with scholars in book history.
Key words: book science, book history, communication, literature, pedagogy, nation, transnational, digital humanities.
215.45 KB
22
