Lietuvos chirurgija

Dear colleagues,

It is my great privilege and pleasure to welcome you to the international conference “From bench to bed: challenges in cancer care” devoted to a very broad number of topics in oncology. It is of utmost importance to stress that during this event we are celebrating the 80th anniversary of the Lithuanian Society of Oncology – just to stress how deep and long are the traditions of oncology in our country. I am very pleased to note that this event attracted as many as 25 international speakers from Russia, Belarus, Ukraine, Poland, Italy, Belgium, Switzerland, Germany, the United Kingdom, Austria, France, Canada, the USA, Taiwan.
It has been quite a tradition that during the last years the Oncology Institute of Vilnius University has been organizing meetings dealing with many specialities and subspecialties in oncology, such as diagnostics, surgery, medical oncology, psychooncology, etc. This time, we decided to cover most of the important issues in this field, thus allowing a very large number of different medical professionals to benefit from this magnificient arrangement.
Needless to remind you that in recent years a very big step has been made in oncology worldwide: among a number of aspects, cancer diagnosis has been armed with new modalities we could only dream of several decades ago; minimally invasive surgical techniques, including robotics, became an unseperable part of surgical oncology; radiation therapy crossed the borders we ever though we had, and today’s cancer therapy enables us to approach cancer with different targeted drugs in the light of understanding the newly discovered mechanisms. However, there is so much yet to do: some oncological diseases are still as fatal as they were, modern treatments are a huge bondage to our societies due to dramatically increasing costs, stressing the further need of cancer prevention and early diagnosis.
I do hope that this unique place in our tiny Lithuania, called Druskininkai, in the light of the soft autumnal sun will help us to create a truly scientific atmosphere; the meeting itself will be a start for new ideas, new thoughts, and new steps in our research and practice. At the same time, the social program will offer us a true relax and a succesfull return to our daily activites next week.

Yours truly –

Prof. NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVICIUS
Director of the Institute of Oncology, Vilnius University

Įžanginis žodis dedikuotas tarptautinei konferencijai “From bench to bed: challenges in Cancer care“  433.75 KB

Jau parsisiuntė: 31

DEDICATED TO 80TH ANNIVERSARY OF LITHUANIAN SOCIETY OF ONCOLOGY
SEPTEMBER 20-21, 2013
DRUSKININKAI

INTERNATIONAL CONFERENCE „FROM BENCH TO BED: CHALLENGES IN CANCER CARE“ DEDICATED TO 80TH ANNIVERSARY OF LITHUANIAN SOCIETY OF ONCOLOGY SEPTEMBER 20-21, 2013 DRUSKININKAI - SCHEDULE  660.21 KB

Jau parsisiuntė: 43

Contents

Turinys  392.55 KB

Jau parsisiuntė: 38

Straipsnio tikslas yra apžvelgti kristaloidų ir koloidų savybes, šių preparatų pranašumus ir trūkumus bei derinimo ypatumus perioperacinėje skysčių terapijoje.
Racionali skysčių terapija gerina gydymo baigtį po didelių chirurginių intervencijų. Perioperacinei skysčių terapijai yra vartojami kristaloidų ir koloidų tirpalai bei jų deriniai. Nė viena iš tirpalų rūšių nėra pranašesnė už kitą, o nepageidaujamas poveikis labai priklauso nuo dozės. Trumpoje apžvalgoje aprašomos išskirtinės tirpalų savybės ir atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus apibūdinamos racionalaus jų dozavimo bei derinimo galimybės. Ypatingas dėmesys skiriamas naujų individualaus skysčių skyrimo metodų ir pusiau uždaros grandinės infuzinių sistemų naudojimo perspektyvoms.
Reikšminiai žodžiai: skysčių terapija, kristaloidai, koloidai, perioperacinis laikotarpis, gydymo baigtis

Crystalloids and colloids: aspects of their co-administration in perioperative fluid therapy

Kristaloidai ir koloidai perioperacinei skysčių terapijai: savybės ir dozavimo ypatumai  385.16 KB

Jau parsisiuntė: 53

Background/Aim
Esophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.
Materials and methods
This retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.
Results
The average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.
Conclusions
The esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.
Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factors

Ezofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijos

Įvadas
Ezofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,
darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.
Rezultatai
Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintos
randant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.
Išvados
Ezofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.
Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai

Risk factors of esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy  383.59 KB

Jau parsisiuntė: 33

Įvadas / tikslas
Profilaktinis milrinono skyrimas gerina širdies veiklą, sumažina pooperacinės intraaortinės balioninės kontrapulsacijos (IABK) poreikį. Keletas atliktų tyrimų patvirtino priešoperacinės IABK naudą išgyvenamumui. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo palyginti IABK arba milrinono skyrimo didelės rizikos pacientams, kuriems atliekamos miokardo revaskuliarizacijos operacijos, įtaką hemodinamikos rodikliams ir pooperaciniam sergamumui.
Ligoniai ir metodai
Tai retrospektyvioji 29-ių didelės rizikos pacientų, kuriems atliktos miokardo revaskuliarizacijos operacijos per vienerius metus tame pačiame centre, duomenų analizė. Pacientai, kurie operuoti be dirbtinės kraujo apytakos, į tyrimą neįtraukti. Milrinonu gydyta 14 pacientų, intraaortine balionine kontrapulsacija – 15 pacientų. Abiejų grupių pacientų hemodinamika stebėta įkišus Swan-Ganz kateterį. Buvo vertinami priešoperaciniai rizikos veiksniai, operaciniai duomenys, pooperacinis sergamumas ir hemodinamikos rodikliai.
Rezultatai
Palyginus grupes prieš operaciją, jos statistiškai patikimai nesiskyrė pagal amžių (64 ± 10 vs 66 ± 9), lyčių pasiskirstymą (vyrai/moterys, 12/3 vs 11/3) ar operacinę riziką, vertinamą Euroscore balais (5,5 ± 3,8 vs 4,9 ± 2, p=0,69). Kairiojo skilvelio išvaromoji frakcija buvo mažesnė pacientų, gydytų taikant intraaortinę kontrapulsaciją (35 ± 5 proc. vs 39 ± 5 proc., p=0,03). Palygintas operacinis ir pooperacinis minutinis širdies tūris. Milrinonu gydytiems pacientams reikėjo didesnių dozių norepinefrino pirmosiomis pooperacinėmis valandomis (0 val. 0,07 ± 0,06 vs 0,01 ± 0,02 μg/kg/min., p=0,01, ir po 4 val. 0,08 ± 0,05 vs 0,03 ± 0,02 μg/kg/min., p=0,01). Pooperacinės komplikacijos tarp grupių statistiškai patikimai nesiskyrė: širdies nepakankamumas (29 proc. vs 33 proc.), insultas (7 proc. vs 7 proc.), inkstų funkcijos sutrikimas (7 proc. vs 13 proc.), delyras (22 proc. vs 13 proc.). Gydymo trukmė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvo panaši (6 ± 7 vs 4 ± 2 dienos). Keturiems (29 proc.) milrinono grupės pacientams prireikė IABK širdies nepakankamumui gydyti pooperaciniu laikotarpiu.
Išvados
Profilaktinė IABK dažniau skirta pacientams, kurių kairiojo skilvelio išvaromoji frakcija mažesnė. Priešoperacinis milrinono ar IABK skyrimas turėjo panašią įtaką pacientų širdies veiklos gerinimui. Abiejų grupių ligonių pooperacinis sergamumas nesiskyrė. Tačiau 29 proc. milrinonu gydytų pacientų prireikė intraaortinės kontrapulsacijos pooperaciniu laikotarpiu.
Reikšminiai žodžiai: miokardo revaskuliarizavimas, intraaortinė balioninė kontrapulsacija, milrinonas

Preemptive milrinone versus intraaortic balloon pump in high risk coronary artery bypass grafting surgery

Background / objective
Pre-emptive milrinone infusion improves cardiac performance. The decrease of postoperative IABP insertions was possibly related with the increased use of phosphodiesterase inhibitors. The survival benefit of preoperative treatment with IABP was shown in several studies. The aim of our study was to compare the impact of the prophylactic administration of milrinone or IABP on haemodynamics and postoperative morbidity in high-risk patients undergoing on-pump CABG surgery.
Patients and methods
The retrospective analysis involved 29 elective high-risk CABG patients operated on during one year period in a single institution. Patients operated off-pump were excluded from the study. Pretreatment with milrinone was performed in 14 patients while prophylactic IABP was used in 15 cases. A Swan–Ganz catheter was inserted for haemodynamic monitoring in all cases. Preoperative risk factors, intraoperative variables, postoperative morbidity and haemodynamics were compared between the groups.
Results
Preoperative patient profile was comparable between the groups. There were no difference in patient age (64 ± 10 vs 66 ± 9), male / female ratio (12/3 vs 11/3) or preoperative Euroscore (5.5 ± 3.8 vs 4.9 ± 2, p = 0.69). However, the left ventricle ejection fraction was lower in the IABP-treated patient group (35 ± 5 perc. vs 39 ± 5 perc., p = 0.03). Inrtaoperative and postoperative cardiac output was comparable between the groups. Milrinone-treated patients had higher requirement of norepinephrine on ICU arrival (0.07 ± 0.06 vs 0.01 ± 0.02 μg/kg/min, p = 0.01) and 4 hours following surgery (0.08 ± 0.05 vs 0.03 ± 0.02 μg/kg/min, p = 0.01). No differences were found in the rate of heart failure (29 perc. vs 33 perc.), stroke (7 perc. vs 7 perc.), renal failure (7 perc. vs 13 perc.), postoperative delyrium (22 perc. vs 13 perc.) or ICU stay duration ( 6 ± 7 vs 4 ± 2 days). Four of 14 (29 perc.) patients needed IABP insertion in the postoperative period due to heart failure progression.
Conclusions
Prophylactic treatment with IABP was used in patients with a lower left ventricle ejection fraction. Pre-emptive milrinone infusion and IABP insertion before surgery had a similar impact on the improvement of cardiac performance during on-pump CABG surgery. No difference in postoperative morbidity was found between the groups of patients. However, almost 29 perc. of patients treated with milrinone needed IABP insertion in the postoperative period.
Key words: coronary revascularization, intraaortic balloon counterpulsation, milrinone

Milrinono ir intraaortinės baliolinės kontrapulsacijos įtaka didelės rizikos miokardo revaskuliarizavimo operacijų rezultatams  733.33 KB

Jau parsisiuntė: 29

International Society of University Colon and Rectal Surgeons (ISUCRS)
Interim meeting in Vilnius 2013

World Colorectal C O N F E R E N C E

May 31 – June 1, 2013
Vilnius, Lithuania

Tezės 1. World Colorectal C O N F E R EN C E  955.91 KB

Jau parsisiuntė: 38

Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas
2013 m. gegužės 24–25 d.

Tezės 2. Lietuvos chirurgijos aktualijos  606.66 KB

Jau parsisiuntė: 42