Straipsnyje pateikiamas diachroninis kiekybinis Pirmosios (tarpukario; LR I ) ir Antrosios (dabartinės; LR II) Lietuvos Respublikų politinių režimų palyginimas, papildomas jų sinchroniniais palyginimais su gretimų šalių politiniais režimais. Palyginimui naudojamas suomių politologo Tatu Vanhaneno duomenų rinkinys ir demokratijos indeksas (literatūroje vadinamas Vanhaneno indeksu, VI), kurio reikšmę apibrėžia rinkėjų dalyvavimo rinkimuose ir konkurencijos rodiklių sandauga. T. Vanhaneno duomenys patikslinami, atskleidžiamos ir ištaisomos juose esančios faktinės klaidos, kritikuojamos skaičiavimuose naudojamos prielaidos. Skaičiuodamas VI reikšmes tarpukario Lietuvai, T. Vanhanenas naudoja netikslius 1920–1923 m. Lietuvos demografinės ir balsavimo statistikos duomenis, ignoruoja III Seimo rinkimus 1926 m. ir IV Seimo rinkimus 1936 m. Dėl to jo apskaičiuotos šio laikotarpio VI reikšmės yra per mažos. Skaičiuodamas VI reikšmes LR II, T. Vanhanenas naudoja netikslius duomenis apie 1990 m. rinkimų į Atkuriamąjį Seimą rezultatus ir padaro šiurkščią klaidą, laikydamas LR II parlamentine, o ne pusiau prezidentine respublika. T. Vanhaneno rezultatai papildomi konkurencijos ir dalyvavimo 2001–2009 m. laikotarpio rodiklių skaičiavimais. Patikslinus duomenis ir skaičiavimus aptinkama, kad VI reikšmės 1920–1925 m. laikotarpiu nebuvo mažesnės už VI reikšmes 1990–1995 m. ir kad 1926 m. VI reikšmės prilygsta didžiausiems LR II rodikliams. Dalyvavimo rodikliai visuose ketveriuose LR I vykusiuose laisvuose seimo rinkimuose buvo stabiliai dideli, o LR II nuosekliai mažėja. 1926 m. VI rodiklis Lietuvoje pasiekė kitų Baltijos šalių lygį. Skaičiuojant procentine balsavusių į sąrašus įrašytų rinkėjų dalimi, tais metais įvykusiuose rinkimuose į III Seimą buvo pasiektas absoliutus dalyvavimo rekordas visuose Lietuvoje vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose (balsavo 86,4 % rinkėjų; apie balsavimą 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimuose, kur dalyvavimas galėjo būti dar aktyvesnis, patikimų duomenų nėra). Šie ir kiti palyginimai padeda išsiaiškinti, kad Vanhaneno indeksas matuoja ne liberalios, bet rinkiminės demokratijos lygį. Liberalioji demokratija tarpukario Lietuvoje gyvavo tik penkis mėnesius 1926 m., kai buvo panaikinta nepaprastoji padėtis („karo stovis“), o LR II jau nuo 1996 m. konsolidavosi. Tačiau dideli dalyvavimo rodikliai visuose tarpukario rinkimuose (įskaitant nelaisvus ir nesąžiningus 1936 m. IV Seimo rinkimus) leidžia užginčyti įtakingą nuomonę, kad tarpukario Lietuvos visuomenė buvo visiškai nesubrendusi demokratijai. Nors galima abejoti jos branda liberaliajai demokratijai, ji priėmė ir vertino rinkiminę demokratiją. „Seimokratinio“ laikotarpio LR I rinkiminės demokratijos lygis iš esmės nesiskiria nuo LR II lygio ir net ji viršija, tačiau LR II pranoksta LR I liberalios demokratijos lygiu, kuriam išmatuoti Vanhaneno indeksas netinka. 1936–1939 m. laikotarpio matavimas Vanhaneno indeksu leidžia tuometiniame dekoratyviniame parlamentarizme išryškinti nefiktyvius rinkiminio režimo elementus, kurių išlikimą lėmė tarptautine sutartimi įteisinta Klaipėdos krašto autonomija.
When There Was More Democracy in Lithuania? A Comparison of the Political Regimes of the First and Second Republics of Lithuania
Zenonas Norkus
The article provides a diachronic quantitative comparison of the political regimes of the First (interwar, LR I) and Second (contemporary, LR II) Republics of Lithuania, which is supplemented by a synchronic comparison with neighbour countries. For this comparison, the data set and the Index of Democracy by the Finnish political scientist Tatu Vanhanen (known in the literature as the Vanhanen Index, VI) is used; its values are calculated by multiplying those of the indicators of public contestation and of the participation in elections. The Vanhanen data are corrected, extended, and some of his assumptions are criticised. Vanhanen’s index is not a valid tool for measuring liberal democracy. However, the application of Vanhanen’s index to the time of the 1926 coup helps to highlight in the decorative parliamentarism of the IV Seimas in 1936–1940 some non-fictive elements of the genuine electoral regime, which have survived because of the obstacles to the complete entrenchment of authoritarianism, set by the autonomy of the Klaipėda region under defense of international treaties.
745.54 KB
70