Psichologija

„Psichologijos“ redakcija priima įvairios tematikos empirinius, analitinius apžvalginius ir teorinius mokslinius straipsnius, parašytus lietuvių arba anglų kalba.
Žurnalas turi rubriką „Psichologija – praktikai“, su kuria skelbiami darbai, apžvelgiantys kurios nors specialios srities mokslo laimėjimus ir taikymą įvairioms praktinės veiklos rūšims. Ši rubrika gali būti pakeista reikšmingų psichologijos veikalų recenzijomis. Todėl redaktorių kolegija skatina autorius pateikti ir tokių rašinių.
Straipsniai, kuriuose pristatomi empiriniai tyrimai, turi būti parašyti laikantis nustatytos schemos: įvadas, kuriame suformuluojama tyrimo problema, tikslai, hipotezės; metodika susideda iš: a) dalyvių, b) užduočių arba įvertinimo būdų, c) tyrimo eigos aprašymo; tyrimo rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Visos straipsnio dalys, išskyrus įvadą, pavadinamos ir rašomos atskirai; sudedamųjų metodikos dalių pavadinimai neišskiriami atskira eilute, literatūros sąrašas vadinamas „Literatūra“.
Analitiniai apžvalginiai ir teoriniai straipsniai turi argumentuotai nagrinėti tam tikros psichologijos srities būvį (padėtį). Juose turi būti analizuojami ir vertinami kitų autorių atliktų tyrimų rezultatai, išskiriamos pagrindinės problemos, pagrindžiama jų svarba ir naujumas, aptariamos atitinkamos psichologijos srities raidos tendencijos, šiuo metu aktualios ir naujos tyrimų kryptys, formuluojami būsimų empirinių tyrimų tikslai ir hipotezės, siūlomos naujos sąvokos ir kt.
Prie lietuvių kalba spausdinamo straipsnio būtina pridėti ne trumpesnę kaip 600 spaudos ženklų santrauką lietuvių kalba ir ne trumpesnę kaip 2200 spaudos ženklų santrauką anglų kalba. Prie anglų kalba spausdinamo straipsnio būtina pridėti ne trumpesnę kaip 600 spaudos ženklų santrauką anglų kalba.
Paveikslai ir lentelės (sunumeruoti ir pavadinti) pateikiami atskiruose lapuose, o tekste nurodoma tik apytikrė jų įterpimo vieta.
Visi straipsnyje minimi šaltiniai turi atsispindėti literatūros sąraše, į šį sąrašą įtraukiami tik tekste paminėti autoriai. Šaltinių sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka, jis neturi būti daugiau kaip 50 pozicijų. Šaltiniai literatūros sąraše pateikiami tokia tvarka nurodant: a) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, straipsnio pavadinimą, visą žurnalo pavadinimą, leidimo metus, tomą ir puslapius; b) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, knygos pavadinimą, leidimo vietą, leidyklą ir leidimo metus; c) autoriaus (autorių) pavardę, inicialus, straipsnio pavadinimą, knygos, kurioje išspausdintas straipsnis, pavadinimą, knygos redaktoriaus (redaktorių) inicialus ir pavardę, leidimo vietą, leidyklą, leidimo metus ir straipsnio puslapius. Nuorodos į šaltinius tekste rašomos skliausteliuose, nurodoma autoriaus pavardė (originalo kalba) ir publikacijos metai (Jonaitis, 2003). Kai autorių yra trys arba daugiau, pateikiant nuorodą, nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė ir priduriama „ir kt.“ (originalo kalba) (pvz., Jonaitis ir kt., 2003). Jei šaltinio autorius yra organizacija arba šaltinis – be autoriaus, pateikiant nuorodą minimas tik organizacijos arba šaltinio pavadinimas ir metai (pvz., Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Jei tekste minimi autoriai, kurių pavardės yra vienodos, būtina pateikti jų inicialus. Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai skiriami kabliataškiu (pvz., Jonaitis, 2003; Petraitis, 2000). Kalbant apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas reikėtų atskirti pridedamomis raidėmis a, b, c ir t. t. po publikacijos metų (pvz., Jonaitis, 2003 a, 2003 b). Pateikiant tikslią kito autoriaus darbo citatą, reikėtų nurodyti šaltinio puslapį (pvz., Jonaitis, 2003, p. 22).
Straipsnio apimtis neturėtų būti didesnė kaip 40 tūkst. spaudos ženklų (su tarpais, įskaitant santraukas, lenteles, literatūros sąrašą ir kt.) (Microsoft Winword-12). Rankraštis turi būti išspausdintas 1,5 intervalu vienoje A4 formato lapo pusėje, iš visų kraštų paliekamas ne siauresnis kaip 25 mm laukelis. Minėtų reikalavimų neatitinkantys straipsniai nebus svarstomi ir recenzuojami.
Visų autorių prašoma atskirame lape pateikti šiuos duomenis apie save: vardą, pavardę, mokslo laipsnį ir vardą, darbovietės pavadinimą ir adresą, telefono ar fakso numerį, el. pašto adresą.
Redaktorių kolegijai rankraštis turi būti pateiktas elektroniniu paštu, taip pat turi būti pristatomi du straipsnio egzemplioriai, išspausdinti popieriuje (autoriaus duomenys nenurodomi). Autorius turi pažymėti straipsnio įteikimo datą.
Kiekvieną straipsnį vertina du redaktorių kolegijos paskirti recenzentai, kuriems straipsniai įteikiami be autorių pavardžių. Autoriai supažindinami su recenzijomis (vertintojų pavardės neatskleidžiamos) ir, jei išvada dėl tinkamumo skelbti yra teigiama, prašoma pataisyti nurodytus trūkumus ir raštu atsakyti, kaip atsižvelgta į pastabas. Redaktorių kolegija, gavusi pataisytus straipsnius ir atsakymus raštu į recenzentų pastabas, prireikus gali dar kartą prašyti recenzentų įvertinti autorių taisymus bei atsakymus ir tada priima galutinį sprendimą dėl straipsnio tinkamumo spausdinti.
Netinkamai parengti rankraščiai negrąžinami, o jų autoriai apie tai informuojami raštu arba elektroniniu paštu.