Teisė 2008 66 (1) tomas
Kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas – Lenkijos bausmių vykdymo politikos problema
A ldona NawójStraipsnyje nurodoma, kad pagal dabar galiojančių teisės aktų nuostatas Lenkijoje vienam kaliniui ar laikinai sulaikytam ar suimtam asmeniui yra skiriami trys kvadratiniai metrai ploto patalpos, kurioje asmuo yra laikomas – Lenkija yra viena iš Europos valstybių, kuriose šis plotas yra mažiausias; nuo 2000 m. šis skaičius nuolat mažėja ir dėl nuolatinio kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos didėjimo. Pateikiami kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo tendenciją rodantys statistikos duomenys. Pabrėžiama, kad kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį; nėra tinkamai vykdoma asmenų, atliekančių bausmę tokiomis sąlygomis, resocializacija, kalinimo sąlygos lemia negatyvios kalėjimo subkultūros didėjimą ir mažina pozityvių kalinių interakcijų galimybes, pažeidžia žmogaus teises ir sukelia didesnę infekcinių ligų grėsmę, be to, didina įtampą ir fizinės jėgos vartojimo tarp kalinių bei tarp kalinių ir juos prižiūrinčio personalo atvejų.
Straipsnyje kritikuojama Lenkijos viešoji pozicija dėl pasirinktų problemos sprendimo būdų neveiksmingumo ir didelių išlaidų (kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemai spręsti siūloma gausinti šių institucijų skaičių, apriboti lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės pirma laiko taikymo galimybes). Autorė nurodo, kad padėtį Lenkijos penitencinėse institucijose apsunkina ir tai, kad šiuo metu apie 55,419 nuteistųjų realiai neatlieka laisvės atėmimo bausmės, nors ji yra jiems paskirta – šie asmenys sukuria potencialų kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų populiacijos padidėjimą. Autorė nurodo, kad kalinimo sąlygų gerinimas, įkalinimo alternatyvų paieška, racionalios Lenkijos baudžiamosios politikos formavimas būtų tinkamas būdas spręsti kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymo problemą.
In dem polnischen Strafvollzugssystem haben Verurteilter und der vorübergehend Inhaftierter ein Anrecht auf eine minimale Normwohnzellegröße die 3m² beträgt und somit gehört Polen zu den Staaten, wo die Normgröße am niedrigsten in Europa ist.
Zur punikativer Charakter des polnischen Strafsystems hat verursacht Überbelegung in den Strafvollzugsanstalten. Die wachsende Überbelegung führte zur drastischer Senkung der Wohnzellfläche zufallender auf einen Insassen in den polnischen Strafvollzugsanstalten. Es ist bekannt, dass Überbelegung viele negative Erscheinungen hervorruft. Trotzt den Lösungsversuchen der Regierung, Probleme der Überbelegung in den polnischen Strafvollzugsanstalten zu begegnen, benötigt wird hauptsächlich eine Änderung der Kriminalpolitik des Staates.
 Kalėjimų ir kitų pataisos įstaigų perpildymas – Lenkijos bausmių vykdymo politikos problema 702.08 KB |
|
100Baudžiamoji atsakomybė už neveikiant padarytas nusikalstamas veikas – specialiojo nusikalstamos veikos subjekto pareigos veikti šaltiniai
Katarzyna KaszewskaStraipsnyje apžvelgiamos Lenkijos Respublikos baudžiamosios teisės mokslininkų pozicijos dėl neveikimo sąvokos ir esmės, nurodoma neveikimo samprata, remiantis kauzaline, socialine, finaline veikos teorijomis, taip pat neveikimo sampratos, atskaitos tašku laikant teisinio draudimo charakteristikas, be to, neveikimą analizuojant pagal jo lingvistinę analizę.
Autorė straipsnyje analizuoja 1997 m. priimto Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už neveikimu padarytas nusikalstamas veikas, taip pat pateikia specialiojo nusikalstamos veikos subjekto teisinius požymius, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Straipsnyje daug dėmesio skiriama ir specialiojo subjekto pareigą veikti reglamentuojantiems šaltiniams: įstatymams, sutartims, ankstesniam asmens veikimui. Autorė daro išvadą, kad pirmieji du šaltiniai, atsisakant trečiojo, nors teismų praktikoje ir pripažįstamo, labiausiai užtikrintų nullum crimen sine lege principo įgyvendinimą.
The following article discuss question of penal liability for omissive offences and concentrates on the subject of a status of a guarantor of not-occurrence the result. In the first part of the article it brings closer an overview of opinions of polish penal law researchers on the nature and definition of an omission. Than the article presents polish regulation of penal liability for omissive offences enclosed in article 2 of Penal Code. After that it describes status of a guarantor in polish penal law. In the end the following paper indicates and describes sources of guarantor’s duty to act, and problems connected with that catalogue.
82Lobizmas ir papirkimas – problemos analizė, remiantis Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis
M aria ŁukomskaStraipsnyje pristatomi įvairių institucijų 2004 m. atlikti korupcijos lygio Lenkijoje tyrimų rezultatai, atskleidžiamas lobizmo, kaip demokratinėje visuomenėje teigiamai vertintino proceso, ir papirkimo – nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 paragrafe, santykis, pateikiant pagrindinius nusikalstamos veikos – papirkimo – sudėties požymius bei skirtingas Lenkijos teisininkų mokslininkų pozicijas dėl lobizmo esmės.
Straipsnyje kritikuojamas Lenkijos lobizmo procesus reguliuojantis įstatymas pirmiausia dėl nustatytos per siauros lobizmo sampratos (lobizmas siejamas tik su tam tikrų socialinių grupių įtaka įstatymų leidybai), pavyzdiniu pripažįstamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lobizmo reglamentavimo apibrėžimas. Lenkijos lobizmo įstatymas kritikuojamas ir dėl to, kad jame expresis verbis nenurodomi veiksmai, nors ir formaliai atitinkantys lobizmo sampratą, tačiau nelaikytini lobizmu (remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos teisinio reglamentavimo pavyzdžiais, nurodoma, kad tai yra visuomenės informavimo priemonių savininkų, mokslininkų etc. veikla). Taip pat pažymima, kad Lenkijos lobizmą reglamentuojantis įstatymas nenurodo lobistų teisių ir pareigų, taip pat asmenų, negalinčių būti lobistais, sąrašo; pabrėžiama ir tai, kad nustatytos pernelyg švelnios sankcijos už neteisėtą lobizmo veiklą.
This publication is focused on functioning and legal regulation of lobbying in Poland and covers negative and positive aspects of the phenomenon in question. Particular attention will also be paid to studying the corruptive nature of lobbying and requirements provided for by the legal regulations which may be used for the control purposes or in order to make a hidden lobbying revealed.
81
Straipsnyje nurodomos išplėstinės teisinio reguliavimo, sietino su darbuotojų teisių pažeidimu, priėmus 1997 m. Lenkijos baudžiamąjį kodeksą, ribos. Analizuojama Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafe reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties subjekto problematika, darbuotojo teisės, kylančios iš darbo ir socialinės apsaugos teisinių santykių, kaip kodifikuoto ir nekodifikuoto teisinio reguliavimo išraiška. Straipsnyje nurodoma, kad dauguma Lenkijos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų darbuotojų teisių – konstituciniai principai, taip pat principai, kylantys iš tarptautinių sutarčių; socialinės apsaugos teisės aktai yra nekodifikuoti. Taip pat analizuojama, ar darbuotojų šeimos nariai įgyja teisinę apsaugą, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 1 paragrafe.
Lyginant ankstesnį ir dabartinį teisinį reguliavimą nurodoma, kad nusikalstamos veikos, reglamentuotos BK218 straipsnio 1 paragrafe, subjektas yra nebe asmuo, atsakingas už įdarbinimą įmonėje, bet asmuo, kuris atlieka konkrečius darbo ir socialinės apsaugos teisės srities veiksmus; autorė straipsnyje neigiamai vertina Lenkijos baudžiamojo įstatymo numatytą darbuotojų teisinės apsaugos reguliavimą, nes jame nėra reglamentuota kompensacija už žalą, padarytą kaltais asmenų, padariusių Lenkijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 218 straipsnio 1 paragrafo dispozicijoje nurodytą veiką, veiksmais.
The present article focuses on the issue of mischievous or persistent infringing upon the employee’s rights, resulting from labour relations or from the social insurance, on the ground of the Penal Code of 1997. As the range of the analyses conducted is limited, special attention was put to the subject – matters of protection and the subject of infringing upon the employee’s rights offence from art. 218 § 1 of the Penal Code2.
77Specialiojo Irako tribunolo funkcionavimas (materialiniai ir procesiniai aspektai)
D ominika Katarzyna DróżdżStraipsnyje analizuojamos Irako specialiojo tribunolo, įkurto 2003 m. gruodžio 10 d., statuto nuostatos, materialiniai ir procesiniai Tribunolo veiklos aspektai. Nurodoma, kad Statutu įdiegtas stebėtojų ir patarėjų tarptautinės teisės klausimais institutas – keliamas jų veiklos teisinio apibrėžtumo klausimas; apibūdinama Tribunolo jurisdikcija: nuo 1968 m. liepos 17 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. padarytiems nusikaltimams, numatytiems Statuto 11–14 straipsniuose, už kuriuos gali būti traukiami tik Irako piliečiai ir nuolatiniai Irako gyventojai, nusikaltimus padarę Irake ir už jo ribų teisti. Nurodoma, kad nėra reglamentuota asmenų, Tribunolo trauktinų baudžiamojon atsakomybėn, amžiaus riba; juridiniai asmenys (pvz., Baath partija) nėra teisiami. Taip pat, lyginant su Tarptautinio karinio tribunolo nuostatomis, Irako specialusis tribunolas negali paskelbti nė vienos grupės ar organizacijos kriminaline.
Straipsnyje taip pat analizuojami nusikaltimai, už kuriuos gali teisti Irako specialusis tribunolas, lyginamas kitų ad hoc tribunolų veiklos teisinis reglamentavimas. Autorė, be to, palyginusi Irako specialiojo tribunolo statuto ir Romos statuto bei 1949 m. Ženevos konvencijos papildomo protokolo nuostatas, daro išvadą, kad baudimas už kai kuriuos Irako specialiojo tribunolo statute numatytus nusikaltimus būtų nesuderinamas su nullum crimen sine lege, nes tai nėra universaliai tarptautiniu lygiu pripažįstami nusikaltimai; terorizmo nusikaltimo Statute taip pat nenumatyta – tai būtų Irako nacionalinių teismų jurisdikcijos klausimas.
Taip pat teigiama, kad Statuto 11c) punktas turėtų būti traktuojamas kaip novela, nes numato agresiją kaip nusikalstamą veiką.
Straipsnyje analizuojamos kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų teisės procese; pabrėžiama, kad Irako specialiojo tribunolo statute nenumatyta žalos atlyginimo instituto, kompensacijos už neteisėtą areštą ar sulaikymą; skiriama dėmesio reguliuojant procesą in absentia, Tribunolo sprendimo peržiūrai.
The Iraqi Special Tribunal was established directly by the Iraqi Governing Council on December 10, 2003. The Tribunal has been mandated to try the accused for crimes under international law (genocide, crime against humanity and war crimes) and some violations of Stipulated Iraqi Laws.
This article contains an analysis of the provisions of the Statute of the Iraqi Special Tribunal with regard to its material and procedural aspects. The Statute of this Tribunal was created taking for the pattern the Statute of International Criminal Court. However, the opinions of the Iraqis were also taken into account; the Iraqis wanted to have the solely power to exercise jurisdiction of this Tribunal.
75
Vaiko išnaudojimas pornografijai ir prostitucijai – nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai sudedamoji dalis
T autvydas ŽėkasStraipsnyje kalbama apie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų vaikui ir šeimai paplitimą bei apibūdinimą, siekiama apžvelgti pagrindinius vaiko išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai aspektus. Daugiausiai dėmesio skiriama statistikos duomenų ir atliktų tyrimų, parodančių nusikalstamų veikų vaikui ir šeimai paplitimą, analizei, apžvelgiami kai kurie minėtų nusikalstamų veikų kokybiniai požymiai. Siekiant nustatyti vaiko išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai paplitimo mastą, straipsnyje pateikiami pagrindiniai minėtų nusikalstamų veikų rodikliai, palyginti juos su kitais nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais vaikui ir šeimai.
Statistical data shows that crimes and criminal offences against child and family are not much proliferated comparing them with other crimes. Especially rarely exploitation of child for the pornography and prostitution are registered. However, various surveys and other sources of information show the explicit growing tendency of these crimes. This means that crimes and criminal offences against child and family are very latent ones. For this reason there are no courts practice concerning mentioned crimes.
149Įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaip vagystę kvalifikuojančio požymio samprata teisės moksle ir teismų praktikoje
A ndželika VosyliūtėStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) antroje dalyje numatytas kvalifikuojamasis veikos požymis „įsibrovimas į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją“. Pateikiamos įsibrovimo, patalpos, saugyklos, saugomos teritorijos sampratos, analizuojamos vagystės kvalifikavimo problemos.
Article is devoted to analysis of the element of aggravated theft – “trespass premises, storage or secured teritorry” that is forseen in Part 2 of the Article 178 (theft) of the Penal Code of Republic of Lithuania. The conceptions of trespass, premises, storage and secured teritorry are represented. The problems of proper enforcement of the Article 178 Part 2 are discussed.
201Kai kurios asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui teorinės ir praktinės problemos
G intaras ŠvedasStraipsnyje analizuojama Europos arešto orderio samprata ir jį reglamentuojantys teisės aktai, taip pat kai kurios Europos arešto orderio įgyvendinimo Lietuvoje teorinės ir praktinės problemos.
The article analyzes the conception of the European arrest warrant as well as some theoretical and practical problems arising in the process of implementation of the European arrest warrant in Lithuania.
136Straipsnyje remiantis Hipokrato priesaikos, kaip etinio dokumento, ir baudžiamosios teisės normų, kriminalizuojančių eutanaziją ir padėjimą nusižudyti, pavyzdžiu nagrinėjama platesnė baudžiamosios teisės ir moralės santykio problema.
In the article under the example of Hippocratic oath as the ethical document and the norms of criminal law which criminalize euthanasia and assisted suicide broader problem of the relationship between criminal law and morality is discussed.
140Subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmės skyrimas, tinkamai įgyvendinant... nulla poena sine lege principą
Kristina ChlebinskaitėStraipsnyje nagrinėjamos subendrintos bausmės skyrimo taisyklių taikymo problemos, susijusios su tinkamu nulla poena sine lege principo įgyvendinimu.
Some problems of aggregate punishment are covered in this article in order to implement nulla poena sine lege principle correctly.
120Nusikalstamų veikų kvalifikavimo studijų orientyrai
Egidijus BieliūnasStraipsnyje pateikiama nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorijos būklės ir perspektyvų Lietuvos teisininkų darbuose apžvalga. Apibūdinami šios teorijos studijų svarbos, jos šaltinių, metodų, galimybių klausimai. Atkreipiamas dėmesys į teorijos nepakankamą brandą, sietiną su įsišaknijusia tradicija, pagal kurią nusikalstamų veikų kvalifikavimas sudaro tam tikrą baudžiamosios teisės doktrinos dalį. Bandoma pagrįsti idėją, kad būtina sutelkti dėmesį į oficialių nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip santykiškai savarankišką reiškinį. Įtvirtinant tokį požiūrį reikia peržengti baudžiamosios teisės ribas ir kvalifikavimo fenomeną tyrinėti plačiau, atsižvelgiant į visą jam reikšmingą juridinį kontekstą. Kvalifikavimo teorija plėtotina taip, kad duotų kuo didesnę naudą kriminalinei justicijai. Todėl ji privalo būti orientuojama ne vien į baudžiamosios teisės žinių pagilinimą, bet į universalesnių ir tobulesnių kvalifikavimo rekomendacijų sistemos parengimą. Tai reikalauja įžengti į kitų teisės šakų, ypač baudžiamojo proceso, problematiką. Tokia suderinta sistema lengviau įsitvirtintų tiek įstatymuose, tiek justicijos praktikoje.
L’article présente l’apperçue de l’état actuel de la théorie de qualification des infractions criminelles, telle qu’elle apparaît dans des publications des juristes Lituaniens. Les questions de son importance, de ses sources, méthodes et des possibilités y sont abordées également. On fixe l’attention sur ses défauts liés à la tradition enracinée, selon laquelle la qualification des infractions ne constitue qu’une partie de la doctrine du droit pénal. L’auteur de cet article fait un effort de promouvoir l’idée qu’il est nécessaire de se limiter uniquement à la qualification officielle des infractions. Une telle approche exige, néanmoins, de passer outre des limites habituelles au droit pénal, en regardant le phénomène de la qualification comme plus vaste et qui implique l’intérêt envers le contexte juridique élargi. La théorie de la qualification doit être développée au profit maximal de la justice criminelle. Donc, elle est obligée d’abandonner ses orientations restrictives vers le droit pénal. Son but est d’élaborer le système des règles, qui seraient, en matière de qualification, plus universelles et achevées. Ceci n’est guère possible sans intervenir dans le problématique des autres branches du droit, notamment de la procédure pénale. Un tel système pouvait s’introduire plus facilement tant en la législation que dans la pratique de la justice.
137Kai kurios baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo problemos
A rmanas Abramavičius, G intaras ŠvedasStraipsnyje analizuojami kai kurie probleminiai baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui reglamentavimo aspektai.
The article analyzes certain problematical aspects of the reglamentation of the criminal responsibility for the crimes against sexual freedom and inviolability of juveniles.
146