Mokslo žurnalas Teisė

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš aktualiausių ir itin kontroversiškai tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek Lietuvos teismų praktikoje vertinamų transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomy­bės draudimo instituto taikymo aspektų – draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką už neturtinę žalą, padarytą draudėjo tretiesiems asmenims, pripažinimo problema. Atskleidžiama neturtinės žalos institu­to taikymo šios kategorijos bylose problematika, nevienodas „žalos asmeniui“ kategorijos suvokimas ir bandoma atsakyti į klausimą, ar esant šios rūšies draudimui apskritai kyla kokios nors draudiko prievolės neturtinės žalos kompensavimo procese, o jeigu taip, – kokios yra jo pareigų ribos ir santykis su tiesiogiai žalą padariusiu ar atsakingu už ją asmeniu, kokios yra teorinės ir praktinės nukentėjusio asmens preten­zijų draudikui patenkinimo galimybės.

The article deals with one of the most actual and controversial for civil legal doctrine as well as for Li­thuanian courts’ practice aspects of implementation of the institute of motor third party liability insu­rance – the problem of recognition of insurer’s obligation to pay indemnity in respect of non-pecuniary damage, caused by tortfeasor to a third party. The article reflects problematic aspects of implementation of the institute of non-pecuniary damage in this category of cases as well as divergent understanding of “personal damage” category. Such problematic questions as: whether insurer has any obligations in the process of compensation of non-pecuniary damage, what is the range of them; what are relations between insurer and person, directly responsible for non-pecuniary damage; what are theoretical and practical possibilities for satisfaction of claims for insurer, – are raised in the article.

Draudiko pareigos kompensuoti neturtinę žalą problema esant transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimui  1.37 MB

Jau parsisiuntė: 102

Straipsnyje aptariama, ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdį ir juos atliekantį subjektą gali būti lai­komi ginkluotu užpuolimu, suteikiančiu valstybei teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį. Ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdį yra ginkluotas užpuolimas, analizuojama pagal tai, kokius ginklus jie naudoja, pagal žalos pobūdį, užpultos valstybės ir tarptautinę reakciją į įvykius.

The main issue of the publication is whether terrorist acts according to their nature and the persons that carry them out can be considered an armed attack, giving the victim State the right of self defense ac­cording to the Article 51 of the United Nations Charter. Whether the nature of terrorist acts allows to consider them as an armed attack, one has to consider the arms used by terrorists, the harm inflicted, the domestic and international reaction to the events.

Teroristų veiksmai kaip ginkluotas užpuolimas  1.15 MB

Jau parsisiuntė: 98

Straipsnyje nagrinėjama, kokios ankstesnių teisių kategorijos yra pripažįstamos Baltijos valstybių įsta­tymuose, kaip yra sprendžiamas jų santykis su vėlesnėmis nacionalinių ir Bendrijos prekių ženklų regis­tracijomis ir remiantis šia analize įvertinamas teisinio reguliavimo Lietuvoje tinkamumas, kur reikalinga, pasiūlant jo tobulinimo gaires.

This article examines the categories and the scope of earlier rights which constitute a basis for invalidity of a trade mark registration under the laws of the Baltic States and where necessary, suggests guidelines for improving legal regulation of these issues in Lithuania.

Ankstesnės teisės kaip santykinis prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindas Baltijos valstybėse  1.2 MB

Jau parsisiuntė: 88

Straipsnyje nagrinėjama teismingumo nustatymo problema neleistino informacijos skelbimo internete bylose. Lyginami doktrinoje siūlomi problemos sprendimo būdai, sugretinama teismų praktika, kons­tatuojami JAV ir ES koncepcijų skirtumai, atskleidžiami teismingumo nustatymo iššūkiai, apmąstomos universalaus sprendimo paieškos perspektyvos. Darbe įrodinėjamas tradicinių teismingumo nustatymo principų gyvybingumas, siūlomas turintis palengvinti jų taikymą kaltininko elgesio ir poveikio lokaliza­cijos metodas.

A problem of jurisdiction in cases of unallowable information publication in the Internet is handled in the article. The solutions of problem which suggested in the doctrine are compared; the practice of the courts is collated; the differences of US and ES concepts are stated; the challenges of jurisdiction assuming are discovered; the search perspectives of universal solution are discussed. The vitality of traditional jurisdic­tion principles is established in the paper. The localisation method of causer activities and acts effects is proposed.

Teismingumo nustatymas užsienio elementą turinčiose bylose dėl neleistinos informacijos skelbimo internete  1007.32 KB

Jau parsisiuntė: 76

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš kontroversiškiausių genetiškai modifikuotų maisto produktų tiekimo į rinką reglamentavimo Europos Bendrijoje sistemos elementų – valstybių narių teisė imtis apsaugos priemonių remiantis atsargumo principu. Pirmiausia straipsnyje gvildenama atsargumo principo sam­prata genetiškai modifikuotų produktų teisinio režimo kontekste, o toliau analizuojant susijusią Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją bei lyginant ją su PPO ginčų sprendimo kolegijos sprendimu dėl EB biotechnologijų produktų režimo, nagrinėjama galimybė valstybėms narėms remtis atsargumo principu nustatant apsaugos priemones.

Article analyses one of most arguable issues of EC regulation on GMOs, namely right of member states to adopt safeguard measures on GMOs authorised at EC level. Firstly the concept of precautionary principle in the context of GMO legal framework is analysed. Further the case-law of the ECJ on member states’ safeguard measures is evaluated in the light of WTO Panel report on EC Biotechnology regime. Based on this evaluation it is analysed whether member states are still entitled to adopt safeguard measures on GMOs based on precautionary principle.

GMO produktų tiekimo į rinką reglamentavimas EB: valstybių narių teisė imtis apsaugos priemonių remiantis atsargumo principu  894.67 KB

Jau parsisiuntė: 76

Straipsnyje pateikiama nesąžiningos konkurencijos teisės raidos Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV apžvalga. Lyginamuoju aspektu nagrinėjamos teisinės apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos koncepcijos, teisiniai pagrindai, taip pat doktrinos ir reglamentavimo šioje valstybėse ypatumai.

The article presents an overview of development of unfair competition law in France, Germany, the Uni­ted Kingdom and the US. Herein is provided a comparative analysis of concepts of, and legal basis for legal protection against acts ofunfair competition, as well as doctrinal and regulatory peculiarities of unfair competition law in these countries.

Nesąžiningos konkurencijos teisė: koncepcijų ir doktrinos įvairovė užsienio valstybėse  902.96 KB

Jau parsisiuntė: 86

The present Article deals with the question of interpretation of social rights in the jurisprudence of the European Court of Human Rights (thereafter – the Court)1. In the article the Author analyses the social rights’ issues under the European Convention on Human Rights and their interpretation given by the European Court of Human Rights. Social rights were not included into the text of the Convention adopted in 1950. Nevertheless, the Court has opened the door for a new interpretation of human rights enshrined in the Convention taking into account the social issues of the rights involved and setting up new tenden­cies for their full and effective implementation at international and national levels. Different social rights’ issues, arising in the applications submitted to the Court, especially in the last years, raise the discussion whether exclusion of social rights can still be regarded as legitimate and where there is already a need to include expressly the social rights into the text of the Convention or, whether, the protection of social rights is sufficient under the provisions of the European Social Charter and under the broader interpreta­tion of such rights provided for by the European Court of Human Rights.

Straipsnyje analizuojama socialinių teisių aiškinimo ir taikymo klausimai Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pažymėtina, kad socialinės teisės nebuvo įtrauktos į Europos žmogaus teisių konvencijos teks­tą, priimtą 1950 m., todėl peticijos dėl socialinių teisių gynimo buvo atmetamos kaip nesuderinamos su Konvencijos nuostatomis. Ilgainiui, vykstant socialiniams pokyčiams ir plečiantis teisių, numatytų Kon­vencijoje, aiškinimo ir taikymo riboms, Europos žmogaus teisių teismas ėmė aiškinti Konvencijoje numa­tytas teises plačiau, apimdamas ir atitinkamus socialinių teisių aspektus. Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, į kurį kol kas negalima rasti vienintelio atsakymo, ar ne laikas būtų aiškiai įtraukti socialinių teisių kategoriją į Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių sąrašą, ar vis dėlto užtenka Teis­mo plečiamo aiškinimo šių teisių atžvilgiu bei Europos socialinės chartijos nuostatų.

Socialinės teisės Europos žmogaus teisių teismo praktikoje  904.32 KB

Jau parsisiuntė: 55

Straipsnyje analizuojama šakos kolektyvinių derybų instituto vaidmuo ir reikšmė Lietuvoje viešajame ir valstybės tarnybos sektoriuose. Šakos lygio socialinė partnerystė yra pati svarbiausia ir populiariausia reglamentuojant darbo santykius Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvoje šio lygio socialinės par­tnerystės santykiai beveik nevyksta. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti šio reiškinio priežastis.

This article analyses the branch collective bargaining situation and significance in the public sector in Lithuania. The practice of the member states of the European Union shows that branch level collective bargaining and social dialogue have the significant meaning in establishing the working and social con­ditions of public sector workers’. Meanwhile such processes don’t take place in Lithuania at all. Author tries to find and clear reasons of such situation and propose possible ways of resolving this problem.

Šakos kolektyvinių derybų institutas viešajame sektoriuje  538.54 KB

Jau parsisiuntė: 95