Mokslo žurnalas Teisė

Straipsnyje analizuojamos seksualinio priekabiavimo, kaip baudžiamojo nusižengimo, taikymo Lietu­voje problemos ir pagrindiniai veiksniai, lemiantys prastą normos funkcionavimą. Daugiausia dėmesio kreipiama formaliajai seksualinio priekabiavimo, kaip baudžiamojo nusižengimo, sudėties probleminių požymių analizei, taip pat išskiriami esminiai kriminalizavimo kriterijai, kurių seksualinio priekabiavimo norma visiškai arba iš dalies neatitinka.

The article analyses the practice of the criminal rule of sexual harassment in the Republic of Lithuania, and the reasons that determines poor use of it. The article focuses on the formal analysis of the most problematical features of the criminal rule of sexual harassment. Moreover there are emphasized some criminalization criterions, which the rule of sexual harassment does not pass.

Baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą reglamentavimo Lietuvoje problemos  1.76 MB

Jau parsisiuntė: 184

Procesinių teisinių santykių tema, galbūt dėl savo ypač akademinio pobūdžio ar kaip atitolusi nuo ci­vilinio proceso praktinių problemų, yra ne itin pla­čiai gvildenama šiuolaikinėje proceso doktrinoje. Pagrindinis procesinių santykių teorijos nagrinėjimo objektas ne vieną dešimtmetį išlieka proceso sam­pratos klausimas: tai vientisas teisinis santykis ar tei­sinių santykių sistema. Pažymėtina, kad procesinių santykių teorija nuėjo raidos kelią pradedant nuo ats­kirų procesinių veiksmų tyrimo pripažįstant procesi­nių teisių ir pareigų sąveiką teisiniuose santykiuose (vientisas teisinis santykis) iki civilinio proceso, kaip teisinių santykių sistemos, sampratos.
Civilinio procesinio santykio sampratos aiški­nimo mokslo darbuose pagrindus XIX a. padėjo O. Bulow. Civilinį procesą jis pirmasis aiškino kaip vientisą teisinį reiškinį, nesantį vien jo dalyvių cha­otiškų veiksmų suma, o teisinį santykį teigė esant vienintele galima proceso, susidedančio iš atskirų veiksmų ir teisinių būsenų, šraiška.
Teisės doktrinoje skiriamos dvi procesinių santy­kių, išreiškiančių civilinio proceso esmę, sampratos kryptys. Pagal pirmąją, civilinis procesas yra vientisas daugiasubjektis besirutuliojantis procesinis santykis. Iš šios vientiso teisinio santykio sampratos atsirado siekis paaiškinti procesą kaip tikslingą, turintį savo specifiką teisinį reiškinį. Tačiau vientiso teisinio santykio koncepcija, nors ir apima visą procesą, ne­padeda pamatyti ir paaiškinti proceso praktinės raiš­kos, yra teorijos metodologinių prieštaravimų (sunku paaiškinti, kaip kiekvienas proceso dalyvis įstoja į vientisą teisinį santykį, o galimybė procese dalyvauti ne tik proceso šalims suponuoja būtinybę apimti kitus teisinius santykius ir griauna vientiso teisinio santy­kio sampratą). Dėl šių priežasčių civilinis procesas apibrėžiamas kaip sudėtinis (kompleksinis) teisinis santykis išskiriant pagrindinį teisinį santykį (teismo ir ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, asmens, ginančio kito as­mens interesus, santykį), papildomus teisinius santy­kius bei pagalbinius teisinius tarnybos santykius. Toks požiūris priartina prie civilinio proceso, kaip teisinių santykių visumos, sampratos.
Pagal antrąją procesinių santykių sampratos kryptį, civilinis procesas suprantamas kaip sistema procesinių santykių ir gali būti visiškai suvokiamas tik šių santykių raidos eigoje. Skiriami šie civilinių procesinių santykių požymiai: procesiniai santykiai visada susiklosto tarp dviejų subjektų, iš kurių vie­nas yra teismas. Šie santykiai susiklosto įgyvendi­nant procesinę teisę ar procesinę pareigą, visada turi teisinę formą, yra susiję ir vienas nuo kito priklauso, o procese į sistemą juos vienija proceso dalykas. Pati procesinių teisinių santykių visuma išreiškia civili­nio proceso, kaip teisminės gynybos mechanizmo, dinamišką raidą. Straipsnio autorė nesutinka su lite­ratūroje dažnai reiškiama nuomone, kad civiliniams procesiniams santykiams būdingas valdingumas, taip pat pažymi, kad ne kiekvienas civilinio proceso reguliuojamas santykis laikytinas civiliniu procesi­niu teisiniu santykiu.
Straipsnyje daug dėmesio skiriama išsamiai ci­vilinių procesinių santykių prielaidų, pagrindų, požymių, objekto, turinio ir pagrindinių Rusijos pro­cesinės teisės doktrinoje susiformavusių procesinio santykio turinį aiškinančių krypčių analizei. Teisinės sąlygos civiliniams teisiniams santykiams kilti, keis­tis ir baigtis, atsižvelgiant į teisinę paskirtį, skirs­tomos į bendrąsias – prielaidos (tai proceso teisės norma, procesinis teisnumas ir veiksnumas) ir spe­cialiąsias – pagrindai (procesiniai juridiniai faktai – veiksmai). Kaip painiausias, nevienintelis teisinių santykių teorijos klausimas analizuojama procesinių santykių turinio ir objekto samprata. Pažymima, kad procesiniai santykiai susiklosto įgyvendinant proce­sines teises ir pareigas, tačiau pačios teisės ir parei­gos neįeina į teisinių santykių turinį.
Civilinis procesas – dinamiškas reiškinys, kuria­me vienų procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą nuosekliai keičia kitų įgyvendinimas. Tai „sistema“, kurią sudaro konkrečių procesinių teisių ar pareigų įgyvendinimo konkretūs atskiri santykiai ir kurios savybių visiškai neatspindi elementų savybių suma. Per šią sistemą išreiškiamas proceso, kaip teisminės gynybos mechanizmo, vientisumas.

Civilinių procesinių santykių teorijos klausimu  2.37 MB

Jau parsisiuntė: 85

Straipsnyje nagrinėjamas Ignalinos atominės elektri­nės (toliau – ir IAE) uždarymo klausimas, pateikia­mas pagal Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį prisiimto įsipareigojimo uždaryti IAE teisinis įvertinimas.
Pirmiausiai aptariami Lietuvos Respublikos stoji­mo į Europos Sąjungą teisiniai pagrindai. Pateikiama Stojimo sutarties ir jos sudedamųjų dalių – pačios sutarties (toliau – ir Sutartis), Stojimo akto (toliau – ir SA) ir Baigiamojo akto (toliau – ir BA) teisinio statuso ir šių dokumentų sandaros apžvalga. Pažy­mima, jog Stojimo sutartis laikytina tarptautiniu ES valstybių narių ir stojančiųjų valstybių susitarimu, t. y. pirmine EB teise su visais iš to išplaukiančiais padariniais, o ne „institucijų teisės aktu“ pagal EB sutarties 230 straipsnį.
Analizuojamos iš SA 4 protokolo dėl IAE užda­rymo kaip pirminės EB teisės kylantys teisiniai pa­dariniai Lietuvos Respublikai. Daroma išvada, kad Lietuvos Respublika praleido progą įtraukti IAE dar­bo pratęsimo klausimą į jau pasirašytos Lisabonos sutarties tekstą, todėl SA 4 protokole numatyta ap­saugos išlyga yra vienintelė išlikusi teisinė galimybė pratęsti elektrinės darbą.
Antrojoje straipsnio dalyje nagrinėjamos SA 4 protokolo nuostatos ir teisinė jų reikšmė. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šio protokolo 4 straipsnį, nu­matantį apsaugos išlygą, kuria remiantis būtų galima pateisinti IAE darbo pratęsimą. Išsamiai analizuoja­mos minėtos nuostatos galimos taikymo sąlygos ir su tuo susijusios problemos. Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į griežtas šios išlygos taikymo sąlygas, politinę situaciją ir skeptišką Komisijos poziciją šiuo klausimu, Lietuvos Respublikai greičiausiai nepa­vyks pasiremti minėta nuostata.
Paskutinėje straipsnio dalyje trumpai apžvelgiamos bendros ES energetikos politikos perspektyvos ir ener­getinio saugumo klausimai. Pabrėžiama, jog, uždarius IAE, Lietuvos Repsublika turėtų siekti, kad energeti­nio saugumo klausimai būtų sprendžiami ES lygiu.
Kažkiek apžvelgiamas ir Lisabonos sutarties po­veikis nagrinėjamai sričiai. Teigiama, kad ši sutartis pirmą kartą Europos integracijos istorijoje numato, jog energetikos politika yra mišri ES ir jos valstybių narių kompetencija, taip sukuriamas naujas teisinis bendros energetikos politikos formavimo pagrin­das. Be to, įtvirtinama solidarumo sąlyga energeti­nio saugumo srityje. Tai, anot straipsnio autoriaus, atveria Lietuvos Respublikai naujų galimybių ginti savo interesus, nepaisant to, kad ji faktiškai nebegali pakeisti Stojimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su IAE uždarymu.

Neaiški Ignalinos atominės elektrinės ateitis: Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutartį  1.07 MB

Jau parsisiuntė: 76

Straipsnyje1 apžvelgiama, kokie specialūs teisės aktai reglamentuoja darbo drausmę Lietuvoje, kokios jų raidos tendencijos ir perspektyvos, taip pat pateikiama siūlymų, kaip tobulinti šios srities teisinį regu­liavimą.

The article gives an overview of the special legal acts currently regulating labour discipline in Lithuania, their development tendencies and prospects, also presents proposals regarding improvement of the le­gal regulation of this field.

Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę Lietuvoje, ir Darbo kodekso 231 straipsnio nuostatų įgyvendinimo perspektyvos  938.83 KB

Jau parsisiuntė: 97

Romos imperija, kartu ir romėnų teisė, patyrė tiek pakilimų, tiek nuopuolių, tačiau ar verta kalbėti apie nuosmukius, jei galima kalbėti apie atgimimą? Straipsniu siekiama prisiminti ne tik romėnų teisės renesan­sui davusią pradžią, tačiau ir padariusią didžiulę įtaką teisės studijoms, universitetams atsirasti, Vakarų tei­sės tradicijai Bolonijos glosatorių teisės mokyklą, jos reikšmę, ištakas, pradininkus ir žymiausius atstovus.

The Roman Empire and the Roman law have had many increases and fallings during the history. Though is it worth to concentrate on declinations when it is possible to talk about the Renaissance? Therefore the article deals with the Bolognese school of Glossators which gave rebirth to the Roman law, impulse for the beginning of legal studies, creation of Universities, which had tremendous influence upon the formation of the Western Legal Tradition; moreover the articles concerns the importance, the origins, the pioneer initiators and the representatives of this school.

Bolonijos glosatorių mokykla romėnų teisės atgimimo šviesoje  1.44 MB

Jau parsisiuntė: 88

Straipsnyje pristatomas specifinis Vokietijos baudžiamojo proceso teisės institutas – Beweisverbot. Analizuojant teismų praktiką, siekiama atskleisti kriterijus, kuriais remdamiesi Vokietijos teismai įrody­mus baudžiamajame procese pripažįsta neleistinais. Taip pat pateikiamos Vokietijos baudžiamojo pro­ceso teisės doktrinoje suformuluotos pagrindinės įrodymų pripažinimo neleistinais teorijos, atskleidžia­mos žymesnių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu.

In dem Aufsatz wird das spezifische Institut des deutschen Strafprozessrechts – Beweisverbot – darges­tellt. Aufgrund der Rechtspraxis werden die Voraussetzungen, unter deren die deutschen Gerichte die Beweise im Strafprozess als unzulässig halten, untersucht. Ebenso werden die wesentlichen Lehren und Ansätze bezüglich dieser Problematik von den berühmtesten Autoren erörtert.

Įrodymų leistinumas Vokietijos baudžiamajame procese  1.7 MB

Jau parsisiuntė: 101

Straipsnyje apžvelgiamos pagrindiniame tarptautinės jūrų teisės akte – 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje – įtvirtintos pakrantės valstybės teisės ir pareigos ir nagrinėjamas jų įgyvendinimas Lietuvos teisėje. Vertinamas Lietuvos pasinaudojimas konvencijos pakrantės valstybėms suteikiamomis galimybėmis, konvencijoje numatytų įsipareigojimų vykdymas, nacionalinio reglamentavimo pakanka­mumas, poreikis ir reikšmė.

The Article provides the review of the rights and duties of a coastal state implemented in the basic instru­ment of international sea law, the 1982 United Nations Convention of the Law of the Sea, and deals with their implementation in the Lithuanian law. Lithuania‘s making use of the opportunities granted by the convention, performance of the obligations under the convention, sufficiency of national regulation, the need and importance thereof are hereby analysed.

Lietuvos, kaip pakrantės valstybės, teisių ir pareigų pagal 1982 metų Jūrų teisės konvenciją įgyvendinimo problemos  1.01 MB

Jau parsisiuntė: 97

Šiame straipsnyje1 teoriniu lygmeniu remiantis užsienio valstybių praktika analizuojama ginčų dėl ma­terialinės atsakomybės vieta darbo ginčų sistemoje, neteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos proble­matika. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pateikiamas ginčų dėl materialinės atsakomybės kla­sifikavimas pagal subjektus ir analizuojamas jų santykis su įstatyme įtvirtintomis darbo ginčų rūšimis. Antra dalis skiriama ginčų dėl materialinės atsakomybės taikytinai nagrinėjimo tvarkai.

In diesem Artikel wird auf der theoretischen Ebene basiert auf das Praktikum der außländischen Staaten der Platz der Streitigkeiten wegen der materiallen Verantwortung in dem System der Arbeitsstreitigkei­ten und derren Problematik der außergerichtlichen Verhandlungsordnung analisiert. Der Artikel besteht aus zwei Teilen. Im ersten Teil des Artikels wird die Klassifikation nach den Subjekten der Streitigkeiten wegen der materiallen Verantwortung vorgebracht, und derren Verhältnis zu den gesetzlichen Arten der Arbeitsstreitigkeiten analisiert. Der zweite Teil is der außergerichtlichen Verhandlungsordnung der Streitigkeiten wegen der materiellen Verantwortung gewidmet.

Ginčai dėl materialinės atsakomybės darbo ginčų sistemoje  1.02 MB

Jau parsisiuntė: 106

Straipsnyje analizuojama proporcinė gyventojų pajamų apmokestinimo sistema, ekonominis jos pagrin­das, kaita, įtaka biudžeto pajamos. Kaip tokios sistemos pavyzdys tiriama Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio sistema, šios sistemos trūkumai ir pateikiami tobulinimo pasiūlymai. Nagrinėjamas mokesčių naštos individualią veiklą vykdantiems ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims derinimo poreikis, siekiant suvienodinti iš esmės analogišką veiklą vykdančių asmenų apmokestinimą. Taip pat keliamas esamos apmokestinimo sistemos keitimo panaikinant dalį mokesčių išimčių ir lengvatų klausimas.

In this article proportional personal income tax system, its economical background, evolution, impact to budget revenue is analysed. As example of such system Lithuanian personal income tax system is on research, its disadvantages and proposals to improve it. The demand to balance tax burden of self em­ployment and employed persons is examined, aiming to unify taxation of individuals engaged basically in analogous activity. Also question to amend present taxation system canceling part of tax exceptions and exemptions is under consideration.

Vienodas gyventojų pajamų mokesčio tarifas  1.37 MB

Jau parsisiuntė: 103

Straipsnyje1 nagrinėjamas papildomų darbuotojų atstovų institucionalizavimas Europos Sąjungos vals­tybėse ir Lietuvoje. Straipsnio tikslas – nustatyti profesinių sąjungų ir darbo tarybų veiklos santykį. Norint įdiegti realiai veikiančią papildomą darbuotojų atstovavimo sistemą, nepakanka priimti vien darbo ta­rybų įstatymą. Todėl daugelio naujųjų Europos Sąjungos valstybių, ir Lietuvos, teisėkūra yra tik teorinio, o ne praktinio lygmens, ir darbuotojai, be profesinės sąjungos atstovavimo, retai naudojasi papildoma atstovavimo galimybe.

In the article author analyses the institution of workers’ subsidiary representatives in Lithuania and the European Union. The purpose is to describe relations between trade unions and works councils. To esta­blish an effective subsidiary system of workers’ representation an adoption of a Law on Works Councils is not enough. In many cases in new member states of European Union and Lithuania also an adoption of legal acts is of a theoretical level only, and not a practical one, as workers, beside a representation by a trade union, rarely use a subsidiary channel of representation.

Profesinių sąjungų ir darbo tarybų veiklos santykis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje  854.04 KB

Jau parsisiuntė: 106

Intelektinės nuosavybės pažeidimų mastas ir pažeidžiamumas apskritai turi stiprią įtaką teisėdarai ir teisei taikyti. Remiantis tarptautinių organizacijų atliktais tyrimais Lietuvos Respublika yra laikoma vals­tybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis, todėl, siekiant užkardyti intelektinės nuosavybės pažeidimus, Lietuvoje 1996–2000 m. nustatyta griežta intelektinės nuosavybės įstatyminė apsauga, kuri netgi viršija tarptautinius reikalavimus. Ypač griežta – civilinė atsakomybė, o priteisiamos žalos atlyginimo sumos siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Kadangi intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai pateikiami kaip pagrindas nustatyti griežtą teisinę atsakomybę, siekiant išvengti socialinių-ekonominių iškraipymų, svarbu, kad šie tyrimai būtų objektyvūs ir metodologiškai pa­tikimi. Straipsnyje yra nagrinėjamos intelektinės nuosavybės pažeidimų (dažnai įvardijamų – intelektinės nuosavybės piratavimu) masto įtaka teisėdarai ir teisei taikyti, taip pat pažeidimų mastui tirti taikomos metodologijos. Analizuojami svarbiausių tarptautinių organizacijų tyrimai ir esami oficialūs intelektinės nuosavybės pažeidimų tyrimai Lietuvoje. Daroma išvada, kad intelektinės nuosavybės teisė pasikliauja abejotino objektyvumo tyrimais, taip pat pateikiamos sisteminės rekomendacijos dėl intelektinės nuo­savybės pažeidimų tyrimų Lietuvoje perspektyvos, siekiant sumažinti perdėto intelektinės nuosavybės pažeidžiamumo įtaką intelektinės nuosavybės teisei.

The article surveys the methodologies used for measuring intellectual property infringements (piracy). The scope and losses from piracy have emerged as influential factor for the intellectual property legisla­tion and case law, causing stricter sanctions and higher damage awards. Thus, the reliability and impar­tiality of the piracy studies becomes increasingly important. Analysis of the methodologies employed by major international studies suggests lack of transparency and reliability, while juxtaposing them with the national piracy study results may suggest unjustified and exaggerated results in the former. The arti­cle concludes with the urge to disown the intellectual property law and policy from unreliable piracy stu­dies, as well as to adopt the uniform and impartial measurement of intellectual property infringements. Systemic criteria for such assessment are also suggested.

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimai: metodologiniai aspektai  792.04 KB

Jau parsisiuntė: 121

Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Lenkijos baudžiamosios teisės tendencijos, susijusios su bausmių sistema galiojančiame Lenkijos baudžiamajame kodekse ir numatytame šio kodekso pakeitimų įstaty­mo projekte. Straipsnyje analizuojama bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, bausmės skyrimo pakeitimai, įstatymo nustatytos viršutinės bausmės ribos švelninimas arba žymus griežtinimas bei pa­grindinės aptariamų Lenkijos baudžiamojo kodekso pakeitimų priėmimo pasekmės.

The article analyses the main tendencies in Poland according to the system of penalties basis on the pro­visions of Polish Penal Code and amendments to them. The article focuses on the review of the penalties like: fine, restriction of liberty, deprivation on liberty, modifications of adjudicated penalty, mitigation or extraordinary enhancement of the statutory maximum penalty and the main consequences in the case of the introducing these amendments to the Penal Code.

Bausmių sistema 1997 m. Lenkijos baudžiamajame kodekse ir 2007 m. balandžio 24 d. Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymo projekte  735.23 KB

Jau parsisiuntė: 68

Straipsnyje analizuojamas privataus miško savininkų atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais kirti­mais jiems nuosavybės teise priklausančiame miške, teisinis reguliavimas, įvertinama tam tikrų atsako­mybės rūšių specifika, atskleidžiamos praktinės atsakomybės taikymo šioje srityje problemos.

The article analyzes legal regulation of responsibility of private forest owners for the environmental da­mage, which occurred because of illegal cutting in their forest. The article as well distinguishes the parti­cularities of different types of responsibility and the problems, arising while applying it in practice.

Miško savininkų atsakomybė už žalą aplinkai, padarytą neteisėtais kirtimais jiems nuosavybės teise priklausančiame miške: teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemos Lietuvoje  571.55 KB

Jau parsisiuntė: 103