Mokslo žurnalas Teisė

Straipsnyje analizuojama, ar vaiko pornografijos laikymas (turėjimas) turėtų būti uždraustas bau­džiamuoju įstatymu ar, atvirkščiai, traktuojamas kaip įstatymui neprieštaraujanti veika. Pateikiami argumentai „už“ – palaikantys vaiko pornografijos laikymo (turėjimo) nebaudžiamumo idėją, taip pat apžvelgiami argumentai „prieš“ – teigiantys, kad vaiko pornografijos laikymas (turėjimas) yra nusikals­tama veika. Turint omenyje, kad vaiko pornografijos tema iki šiol dažniausiai buvo nagrinėta bendrosios teisės (common law) valstybėse, straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Jungtinėse Amerikos Valstijo­se ir Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų ir teismų praktikos analizei.

In this article the question whether the possession of child pornography should be prohibited by criminal law or, on the contrary, should it be treated as legal activity, is analysed. Arguments declaring the legality of possession of child pornography and arguments characterising possession of child pornography as illegal activity are provided in this article. Keeping in mind, that in the US and the UK the topic of child pornography is analysed in the broadest extent, this article basically relies on the data of the countries mentioned.

Vaiko pornografijos turėjimas (laikymas): teisėta ar neteisėta veika (bendrosios teisės (common law) valstybių patirtis)  1.58 MB

Jau parsisiuntė: 129

Straipsnyje analizuojami pagrindiniai Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro diskrecijos sampra­tos, teisinio reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo aspektai. Straipsnis skiriamas sričiai, kuri 1998 metų Romos diplomatinėje konferencijoje sukėlė bene daugiausiai diskusijų, – prokuroro proprio motu galioms, jų riboms ir įgyvendinimui. Autorė straipsnyje analizuoja proprio motu sampratą, Romos sta­tuto 15, 18, 53 straipsnio nuostatų turinį ir santykį, kuris reikšmingas apibūdinant prokuroro diskrecijos ribas ir turi lemiamos įtakos jurisdikcijos aktyvinimo, situacijos priimtinumo proceso sėkmei, taigi ir vi­sam procesui Tarptautiniame baudžiamajame teisme. Be to, straipsnyje apžvelgiamos prokuroro veiks­mų teisminės kontrolės galimybės ir analizuojami praktiniai prokuroro neveikimo atvejai.

The article deals with the general aspects of the concept, legal regulation and practical implementation of the prosecutorial discretion of the Prosecutor of the International Criminal Court. This area, related with the proprio motu powers, their limits and practical realization, was the most controversial during the Rome diplomatic conference in 1998. In the article the Author analyses the concept of the proprio motu, its content and relation among Articles 15, 18 and 53 of the Rome Statute. These issues are signifi­cant for the determination of the limits of the prosecutorial discretion and has determinant influence on the triggering of the jurisdiction, on the procedure of admissibility of the situation and therefore on the overall procedure of the International Criminal Court. Moreover, the Article deals with possibilities of the judicial control of the prosecutor and analyses practical examples of the prosecutorial inactivity.

Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro diskrecijos ribų probleminiai aspektai  1.48 MB

Jau parsisiuntė: 128

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau diskutuojama dėl politinėms partijoms skiriamų valstybės biu­džeto lėšų, jų didinimo, kontroliavimo ar... areštavimo. Politinės partijos yra tas subjektas, kuris atlieka mediaciją tarp valstybės ir visuomenės. Valstybė yra tuo suinteresuota, todėl skiria joms tam tikrą finan­sinę paramą, tarsi laikydamasi romėniškos maksimos do ut des. Korupcinių grėsmių požiūriu valstybės biudžeto lėšos yra patikimiausias politinių partijų finansavimo šaltinis, tačiau čia taip pat slypi pavojus, jog politinės partijos praras savo prigimtį ir taps kvazivalstybinėmis organizacijomis, atitrūkusiomis nuo visuomenės grupių ir jų „natūralaus“ suinteresuotumo finansiškai paremti joms priimtinas politines pro­gramas ir jų įgyvendintojus.
Turint tai omenyje, šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos politinių partijų finansavimo iš valstybės biu­džeto būdai ir formos. Remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, atskleidžiami diskutuotini pasirinkto valstybinio politinių partijų finansavimo modelio aspektai, neproporcingos viešosios paramos proble­matika. Be to, pateikiamos rekomendacijos tobulinti reglamentavimą, kurio inicijuotos pataisos „įstrigo“ parlamentinėje procedūroje arba po priėmimo netapo reikiamai veiksmingomis.

In Lithuania the funds from the state budget assigned to political parties, its growth, control and... arrest have become a topic of increasing debate over the last years. Political parties are the subject who performs mediation between the state and the society. The state is interested in the abovementioned function and therefore it assigns particular financial support to political parties as if conferred with the Roman maxim do ut des. At the standpoint of threats of corruption the state budget allocations are the most reliable source of funding for political parties, however, there is a risk that political parties will be deprived of their nature and turn into quasi governmental organisations that have lost touch with groups of the society and their „genuine” interest to support beneficial political programmes and their executers financially.
While taking this into account the article deals with the ways and forms of financing the political parties from the state budget. Arguable issues of the model chosen by the state to fund political parties and the proble­matics of non proportionate public support are revealed in the article with reference to the experience of Eu­ropean states. Moreover, recommendations how to improve legal regulation whose initiated amendments „stuck“ in the parliamentary procedure or did not become due effective after their adoption are provided.

Valstybinis politinių partijų finansavimas Lietuvoje  1.53 MB

Jau parsisiuntė: 150

Teisinis argumentavimas, samprotavimas, teisės aiškinimas – susiję, sutampantys, o kartais tapatinami teise grįsto sprendimo priėmimo proceso aspektai. Lietuviškoje teisės doktrinoje plačiau analizuojama teisės aiškinimo, interpretavimo problematika, o teisinis samprotavimas, argumentavimas vis dar lieka intuityviai suvokiamos definicijos. Teisinio argumentavimo teorijos skraistę Lietuvoje praskleidė į lietuvių kalbą išversta R. Alexy „Teisinio argumentavimo teorija“, tačiau ir šis fundamentalus veikalas atspindi tik dalį visos požiūrių į teisinį samprotavimą, argumentavimą įvairovės. Straipsnyje siekiama apžvelgti šią įvairovę, išanalizuoti bendrojo argumentavimo ir teisinio argumentavimo ypatumus, į teisinį argumen­tavimą pažvelgti kaip į vieną iš galimų metodų, požiūrių plačiau suprantamo teisinio samprotavimo kontekste.

Legal argumentation, reasoning, interpretation represent different, although interconnected, overlap­ping, aspects of legal judgement. Questions on legal interpretation are being broadly discussed by Li­thuanian legal theorists and practicians, but legal reasoning and legal argumentation still remain in­tuitively understood concepts in Lithuanian legal doctrine. “Theory of legal argumentation” by R.Alexy, translated into Lithuanian, indoctrinated theory of legal argumentation, nevertheless this fundamental treatise represents only the one of possible approaches towards legal reasoning. The variety of these ap­proaches is being discussed in the article. The characteristics of argumentation theory are presented and argumentative aspects of legal reasoning are emphasised.

Teisinis samprotavimas: argumentacinis metodologinis požiūris  1.38 MB

Jau parsisiuntė: 220

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kaip, žvelgiant iš teisės atradimo / kūrimo perspektyvos, gali būti suvokiamas teisėjo vaidmuo aiškinant ir taikant teisę – tai yra klasikinis požiūris, kurį dar galima pavadinti riboto teisėjų sprendimų priėmimo modeliu. Aptariami šio požiūrio į teisėjo ir teisės santykį bruožai, galimos problemos ir atskirų mokslininkų pozicijos.

The article deals with one of possible approaches to the role of the judge in interpreting and applying the law, that is so-called the Classical Approach or the model of bound judicial decision-making. It is discussed, what are the main features, examples and problems of this approach.

Klasikinis požiūris į teisėją kaip teisės aiškintoją ir taikytoją  1.18 MB

Jau parsisiuntė: 160

Šis straipsnis yra įvadas į tiekėjų teisių gynimo vykdant viešuosius pirkimus temą Lietuvos teisės dok­trinoje. Juo derinama bendrų viešųjų pirkimų teisės temų analizė su konkrečių tiekėjų teisių gynimo priemonių tyrimu. Šioje publikacijoje analizuojami Europos Sąjungos (ES) viešųjų pirkimų teisės aktai, kuriais reglamentuojamas teikėjų teisių gynimas, daug dėmesio skiriama efektyvumo principui kaip fun­damentaliam teisėtų ir tinkamai organizuojamų bei vykdomų viešųjų pirkimų pagrindui. Be to, tiriamos ir dvi teisių gynimo vykdant viešuosius pirkimus priemonės – laikinosios apsaugos priemonės ir žalos atlyginimas.

This article is an introduction into the subject on remedies in public procurement within the domain of Lithuanian law. The author seeks to combine the analysis of some general topics related to the remedies in public procurement with the research of particular remedies provided by national as well as EC legisla­tion. Besides, this publication encapsulates the research on the principle of effectives as a grandstanding element of the whole public procurement system.

Efektyvumo principas ir laikinosios apsaugos priemonės bei žalos atlyginimas kaip tiekėjų teisių gynimo priemonės vykdant viešuosius pirkimus  1.23 MB

Jau parsisiuntė: 183

Straipsnyje nagrinėjama viena iš aktualiausių tarptautinės jūrų teisės temų – jūros erdvių delimitavimo klausimai. Lietuvos teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos delimitavimo as­pektai atskleidžiami delimitavimo teorijos ir praktikos kontekste. Delimitavimo klausimai nagrinėjami atliekant išsamią šiuolaikinės, taip pat prieškarinės jūros erdvių delimitavimo teorijos ir praktikos analizę, detaliai aptariant delimitavimą reglamentuojančias Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas, visapusiškai atskleidžiant esminių delimitavimo principų ir reikalavimų – teisingumo, „neužgožimo“ ir kt. – esmę, pateikiant nuoseklų derybų su Rusijos Federacija, Latvijos Respublika ir konsultacijų su Švedijos Karalyste dėl teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo delimitavimo Baltijos jūroje aptarimą bei parodant priimtų sprendimų ryšį su tarptautine delimitavimo teorija ir praktika.

The Article deals with one of the most important topics in International Sea Law, i.e. the issues of delimi­tation of maritime zones. The aspects of the delimitation of the territorial sea, continental shelf and the exclusive economic zone of Lithuania are revealed in the light of the relation between the delimitation theory and practice. The provided research on the delimitation issues is based on the detailed analysis of the modern delimitation theory and practice as well as of that effective in the pre-war period, on the comprehensive consideration of the provisions of the United Nations Convention on the Law of the Sea regulating delimitation, on the disclosure of the essence of the key delimitation principles and requi­rements such as equity, avoidance of a “cut-off” effect etc., on a consistent overview of the Lithuania’s negotiations with the Russian Federation and the Republic of Latvia as well as consultations with the Kingdom of Sweden regarding the delimitation of the territorial waters, exclusive economic zone and continental shelf, and also on the revealed relation between the reached delimitation decisions and in­ternational delimitation theory and practice.

Lietuvos jūros erdvių delimitavimo teoriniai ir praktiniai aspektai  2 MB

Jau parsisiuntė: 144

Straipsnyje nagrinėjamos aktualios statybos rangos sutarčių kvalifikavimo problemos, analizuojamos statybos rangos sutarčių atskyrimo nuo kitų rangos sutarčių ir būsimo gyvenamojo namo ar buto pirki­mo–pardavimo sutarčių problemos, tiriamas statybos rangos ir pirkimo–pardavimo sutarčių bei vartoji­mo rangos ryšys. Straipsnio tikslas – iškelti problemas, susijusias su statybos rangos sutarčių kvalifikavi­mu, ir pasiūlyti jų sprendimo būdų.

The article deals with topic problems of qualification of construction contracts, analyses the issues of differentiation between a construction contract and a contract on sale of the future residential house or apartment, as well as the relations between construction contracts, sales contracts and contracts on consumer independent work. The aims of the article – to raise problems related with qualification of construction contract and suggest the ways of solving of them.

Statybos rangos sutartys: kvalifikavimo problemos  796.21 KB

Jau parsisiuntė: 214

Straipsnyje nagrinėjami aktualūs kriminalinės viktimizacijos tyrimų klausimai studentų viktimizacijos patirties pavyzdžiu. Aprašomi tyrimo, atlikto autorės ir Vilniaus universiteto Teisės ir Filosofijos fakultetų studentų autorės dėstomo viktimologijos kurso metu, rezultatai, lyginant juos su kitų viktimologinių tyri­mų duomenimis. Daromos viktimologinių tyrimų ir jų perspektyvos Lietuvoje išvados.

The paper deals with the urgent issues in the field of criminal victimization survey. A description is given of the results of research conducted by the author which were obtained during the victimology course she is teaching to the students of the Faculty of Law and Faculty of Philosophy at Vilnius University.

Kriminalinės viktimizacijos tyrimų aktualijos  1.09 MB

Jau parsisiuntė: 165

Straipsnyje atsakoma į klausimus: kas buvo viduramžių universitetas – integruota miesto dalis ar feoda­linė jurisdika, kas buvo jame dirbę ir studijavę asmenys – visateisiai miesto piliečiai ar tik mieste laikinai apsigyvenusieji, ir kokiai sistemai priklausė jo teismas – privačių ar valstybinių, dvasininkų ar miestiečių teismų.

In the article on basis of published historical sources and research papers the author aspires to elucida­te what was a medieval university – integral part of town or feudal benefice, what were professors ant students – full fledged citizens of the town or aliens, and what were university courts – State or private, secular or ecclesiastical.

Viduramžių universiteto ir jo teismo prigimtis  552.24 KB

Jau parsisiuntė: 142