Mokslo žurnalas Teisė

Aiškus ir tikslus baudžiamojo proceso stadijų api­brėžimas ir išskyrimas turi teorinę ir praktinę reikš­mę. Autorius analizuoja šių procesų turinį teoriniu lygmeniu bei atskleidžia jų praktinę reglamentaciją Uzbekistano Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekse. Atlikus teorinės literatūros ir norminių aktų analizę yra daroma išvada, kad savo turiniu ir spren­džiamais uždaviniais ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kvotos bei parengtinio tyrimo stadijos yra dvi sa­varankiškos proceso stadijos. Šios dvi stadijos suda­ro vieną – ikiteisminio tyrimo stadiją, kitos dvi stadi­jos yra teisminis bylos nagrinėjimas ir priežiūra. Taip pat autorius teoriškai pagrindžia nuomonę, kad pa­rengtinis tyrimas turėtų vadintis „tyrimu“, atsisakant sąvokos – parengtinis. Straipsnyje analizuojamas ir procesinės veiklos turinys bei daromos išvados, kad procesinę veiklą sudaro visų proceso dalyvių, vei­kiančių Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis formomis ir tvarka, veikla.

Procesinė veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje Uzbekistano Respublikoje  2.27 MB

Jau parsisiuntė: 52

Lisabonos sutartimi sprendžiami Europos pilie­čiams keliantys nerimą klausimai, joje visapusiškai atsispindi politinis pasiryžimas spręsti dvigubą už­davinį – kovoti su klimato kaita ir parengti tinkamą energetikos politiką. Pirmą kartą į sutartį įtrauktas energetikos skirsnis, kuriame nustatomi šios srities Sąjungos politikos tikslai užtikrinti tinkamą energe­tikos rinkos veikimą, visų pirma energijos tiekimą ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimą bei naujų formų energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paiešką. Autoriai apžvelgė pasaulyje vykstančias sparčias permainas, kai ES privalėjo imtis spręsti globalizacijos, klimato ir demografinės kaitos, sau­gumo, energetikos bei kitas problemas. Minėtos pro­blemos ir Ispanijos patirtis energetikos sektoriuje yra plačiai analizuojamos šiame straipsnyje.

Energetikos politika ir Lisabonos sutartis: Ispanijos patirtis energetikos sektoriuje  2.35 MB

Jau parsisiuntė: 60

Straipsnyje analizuojami prekių ženklo licencinės sutarties ir franšizės sutarties santykio aspektai, susiję su šių sutarčių kvalifikavimo ir atskyrimo problematika.

The article investigates correlation between trademark license and franchise agreement. The analy­sis is mainly focused on problems of qualification and distinguishing between the contracts.

Prekių ženklo licencinės sutarties ir franšizės sutarčių santykis  1.16 MB

Jau parsisiuntė: 121

Straipsnyje nagrinėjami aktualūs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio interpreta­vimo aspektai: aptariamas nusikaltimo sudėčių, esančių BK 192 straipsnyje, klausimas bei pateikiama mokslinių argumentų, ką reikėtų laikyti BK 192 straipsnyje uždraustos veikos (nusikaltimo) dalyku. Taip pat pateikiama siūlymų, kokiomis kryptimis, autoriaus nuomone, reikėtų tobulinti patį BK 192 staipsnį.

The article discusses relevant aspects of interpretation of Article 192 of Criminal Code of the Republic of Lithuania: discusses bodies of crimes in Article 192 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania and proposes scholastic arguments regarding object of crime. In addition the article gives proposals for how to improve Article 192 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

Prieštaringi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio interpretavimo aspektai  1.36 MB

Jau parsisiuntė: 69

Straipsnyje apžvelgiami akcijų opcionų, kaip bendrovių vadovų motyvavimo priemonės privataus ka­pitalo sandoriuose, teisiniai aspektai. Pateikiama su akcijomis siejamo atlyginimo samprata, pagrindi­mas, detaliau analizuojamos akcijų opcionų, kaip tokio atlyginimo rūšies, efektyvumo ir apmokestinimo problemos.

The article is aimed to overview the legal issues of stock options as a tool to motivate managers of the target company in private equity transactions. An outline of the concept of equity-based compensa­tion and its rationale is followed by a more detailed analysis of efficiency and taxation of stock options as a type of such compensation.

Akcijų opcionai kaip privataus kapitalo investuotojo ir bendrovės vadovų interesų derinimo priemonė  1.4 MB

Jau parsisiuntė: 129

Straipsnyje analizuojamas naujojo Lietuvos baudžiamojo proceso instituto – ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinis statusas, atskleidžiamas jo procesinio subjektiškumo turinys. Instituciniu, funkciniu ir istoriniu aspektais pateikiami argumentai, grindžiantys poziciją dėl pasyvaus ikiteisminio tyrimo teisėjo modelio pasirinkimo. Publikacijos svarbiausias uždavinys – teisminės valdžios dalyvavimo ikiteisminiame tyrime vietos tarp kitų proceso dalyvių paieška. Atskleidžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir proceso šalių santy­kis akcentuojant jo ir ikiteisminio tyrimo vadovo – prokuroro procesinį santykį. Praktiniams nagrinėjamo proceso subjekto veiklos aspektams atskleisti pasirinktas teisėtumo, proporcingumo, rungimosi, betar­piškumo, žodiškumo principų įtakos ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklai metodas.

The article analyzes the status of the new Lithuanian criminal procedure institute – the judge of pre-trial investigation, and reveals the content of his subjectivity within the procedure. The arguments in selecting passive position of the judge of pre-trial investigation are described in terms of institutional, functional and historic aspects. The main task of the publication is the identification of the place of the judicial authority among other participants of the process. The article also reveals the relationship bet­ween the judge of pre-trial investigation and other parties of the process, by emphasizing the procedural relationship between the judge and the prosecutor who is in charge of the pre-trial investigation. Influen­ce of principles of legitimacy, proportionality, contesting, proximity and wording within the activities of the judge in process of disclosing the practical aspects of subject’s actions are analyzed.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinis subjektiškumas atskirų baudžiamojo proceso principų perspektyvoje  2.04 MB

Jau parsisiuntė: 109

Straipsnyje nagrinėjamos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų rengimo ir priėmimo metu egzistavusios istorinės ir teisinės prielaidos, turėjusios įtakos pasirink­tai reguliavimo dalyko apimčiai. Europos Sąjungos teisėkūros teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusių civilinių bylų srityje šiuolaikinių tendencijų kontekste analizuojama Europos Sąjungai suteik­tos kompetencijos reguliuoti bankroto bylas apimtis ir jos sampratos pokyčiai per devynerius metus po reglamento priėmimo. Keliama ir grindžiama hipotezė, kad Europos Sąjunga dar visa apimtimi neįgy­vendino savo kompetencijos reguliuoti bankroto bylas, todėl tikėtina, kad ateityje šio reglamento re­guliavimo dalykas bus išplėstas. Teisinės prielaidos tam yra pakankamos. Reguliavimo dalyko apimties pasirinkimą nulems ir politinė valia.

This article deals with legal-historical preconditions, which existed while preparing and adopting Council regulation (EC) 1346/2000 of May 2000 on insolvency proceedings. These preconditions have influenced the choice of the scope of this regulation. The scope of the competence of The European Union to regulate insolvency proceedings as well as the changes of its conception during the nine years after the adoption of this regulation is analysed in the context of recent tendencies of European Union legislative activity in the field of judicial cooperation in civil matters with cross-border implications. Hypothesis, that is raised and reasoned, is: The European Union has not exercised its competence to regulate insolvency proceedings in full amount yet. Thus, in the future, it is likely, that the scope of this regulation will be ex­tended. Legal basis for that is sufficient. The choice will depend on the political will as well.

Europos Sąjungos kompetencijos reguliuoti bankroto procesą ribos  1.15 MB

Jau parsisiuntė: 92

Šiame straipsnyje apžvelgiama Baltijos jūros valstybių jūros erdvių reglamentavimo nacionalinėje tei­sėje pobūdis ir teisiniai ypatumai ir šiame kontekste vertinamas jūros erdvių reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose.

The Article provides a review of the nature and legal characteristics of the regulation of maritime zones in the national law of the Baltic Sea States; in this context the legal regulation of maritime zones in Lithuanian legislation is being assessed.

Baltijos regiono valstybių jūros erdvių reglamentavimo teisiniai ypatumai  1.14 MB

Jau parsisiuntė: 86

Straipsnyje Europos Sąjungos (ES) konstitucinės sutarties ir Lisabonos sutarties požiūriu analizuojami ES prigimties klausimai1. 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Valdovų Taryba (EVT) priėmė išvadas, ku­riose, be kita ko, nurodoma, jog Lisabonos sutartis nebus konstitucinio pobūdžio. Būtent šis teiginys yra pagrindinis straipsnio tyrimo pradžios taškas ir objektas. Atitinkamai straipsnyje analizuojama ES da­bartis, t. y. siekiama atsakyti į klausimą, kiek egzistuojanti ES ir jos teisės sistema gali būti suvokiama kaip konstitucinė sistema, kiek ES kontekste pateisinamas konstitucinės kalbos vartojimas, ir ateitis, t. y. konstitucionalizmo požiūriu analizuojama ES konstitucinė sutartis ir Lisabonos sutartis.

The article deals with issues of the nature of the EU from the point of view of the EU Constitutional Treaty and the Lisbon Treaty. The European Council has adopted conclusions in June 21–22, 2007 which state among the other things that the Lisbon Treaty will not have a constitutional character. Namely this statement is the main point of departure of the article and its main object of research. The article ana­lyses the present of the EU aiming at providing the answer to the question, to what extent the currently existing EU may be treated as constitutional system, to what extent the use of constitutional language in the context of the EU is justified and the future of the EU under the Lisbon Treaty.

Europos Sąjungos konstitucinė sutartis ir Lisabonos sutartis: skirtumų beieškant  1.35 MB

Jau parsisiuntė: 121

Straipsnyje tiriamos formaliosios logikos priemonės ir jų taikymas teisiniam kvalifikavimui. Siekiama nu­statyti teisinio kvalifikavimo situacijas, kuriomis šios priemonės yra pakankamos, ir situacijas, kai jos turi būti pildomos kitomis. Teisinis kvalifikavimas analizuojamas kaip nuoseklių stadijų organizavimas. At­kreipiamas dėmesys į vadinamąsias sunkias bylas ir vertinama galimybė jas išspręsti formaliąja logika.

Der Aufsatz beschäftigt sich mit den Methoden der formalen Logik und ihrer Anwendung in rechtli­cher Qualifikation. Man zielt auf Beantwortung der Frage, in welchen Fällen die Methoden der formalen Logik genügend sind und in welchen andere Methoden zusätzlich eingesetzt werden sollten. Die rechtli­che Qualifikation wird als eine Gesamtheit von kohärenten Phasen analysiert. Unter anderem werden auch die so genannten „schweren“ juristischen Fälle berücksichtigt. Es wird erklärt, wie die formale Logik bei Lösung solcher Fälle helfen könnte.

Teisinis kvalifikavimas formaliosios logikos požiūriu  965.7 KB

Jau parsisiuntė: 134

Straipsnyje analizuojamos istoriškai svarbiausios tradicinės, taip pat šiuolaikinės intelektinės nuosavy­bės teisių filosofinės doktrinos, siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisių tikslus ir paskirtį, išana­lizuoti teorijų įtaką teisėkūrai ir teisei taikyti.

The article revises traditional historically significant, as well as modern philosophical doctrines of intellectual property rights, emphasizes the social goals and purposes of intellectual property rights, weights up the impact that philosophic doctrines have on intellectual property legislation and interpre­tation thereof.

Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos  751.84 KB

Jau parsisiuntė: 105

Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokios Lietuvos teismų daromos klaidos lėmė, kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metais išnagrinėtose bylose Ramanauskas prieš Lietuvą ir Malininas prieš Lietuvą nustatė, jog pareiškėjai, taikant jiems nusikalstamos veikos imitacijos modelį, buvo išprovokuoti padaryti nusikalstamas veikas. Autorius pateikia sąrašą kriterijų, kuriais vadovaujantis teismų praktikoje sprendžiant provokacijos atskyrimo nuo teisėtų veiksmų klausimus būtų išvengta žmogaus teisių pažei­dimų.

Der Aufsatz erörtert im Jahre 2008 erschienene Urteile des EGMR in Fällen Ramanauskas v. Litauen und Malininas v. Litauen. Der Autor sucht die Antwort auf die Frage über die Fehler in der Rechtspre­chung die Feststellung der Verletzung der EMRK verursacht haben. Der Autor versucht die Kriterien für die Rechtspraxis zu formuleren welche die Unterscheidung zwichen zulässigen Prozesshandlungen und Tatprovokation ermöglichen.

Nusikalstamos veikos imitacijos modelio kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo draudžiamo provokavimo daryti nusikalstamą veiką  741.84 KB

Jau parsisiuntė: 115