Teisė 2010 74 tomas
Čekijos Respublikos darbo teisės priemonės šiandienės ekonominės situacijos sąlygomis
JUDr. Petr Hůrka, PhD.Straipsnyje aptariamos Čekijos Respublikos darbo teisės normos, kurios įgyja ypatingos prasmės darbdaviams siekiant reaguoti į ekonominės ir finansinės situacijos pokyčius. Autorius apžvelgia tokius Čekijos darbo teisės siūlomus teisinius instrumentus, kurie palengvintų darbdaviams galimybes lanksčiai organizuoti darbo jėgą, išgyventi šiuos pereinamojo laikotarpio sunkumus: lanksčias darbo formas, įskaitant darbuotojų nuomą, terminuotas darbo sutartis, ne viso darbo laiko susitarimus, išbandymo laikotarpio taikymą, darbo funkcijos apimties ir įvykdymo vietos sąlygas, darbo laiko režimą ir darbo laiko „sąskaitą“, privalomas atostogas kaip galimybę išvengti darbuotojų atleidimo iš darbo.
Nusikalstamas elgesys sporto srityje
Salomėja ZaksaitėStraipsnyje nagrinėjamas nusikalstamas elgesys sporto srityje ir jo latentiškumo priežastys. Tiriama sporto samprata ir analizuojamas sporto ir nusikalstamo elgesio ryšys. Būdingiausi pažeidimai sporto srityje yra susiję su dopingu, smurtu ir korupcija – šios veikos ir analizuojamos darbe. Atitinkama analizė yra reikšminga, siekiant atskleisti nusikalstamo elgesio sporto srityje reiškinį bei aiškinantis, kokia turėtų būti šio reiškinio prevencija.
In this article criminal behaviour at sport field and the reasons of its latency are analyzed. The concept of sport and its link with criminal behavior are laid out. The most typical crimes at sport field are cheating, violence and corruption – thus said crimes are researched in this work. Corresponding analysis is significant in order to unfold criminal behaviour in sports and to ascertain what kind of prevention of said behaviour should be applicable.
Atliekų sampratos teisės doktrinoje: ar nepakeičiamas esamas atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas?
Martynas VasiliauskasStraipsnyje supažindinama su teisės doktrinoje egzistuojančia atliekų sampratos įvairove. Teisės mokslininkai yra išsakę įvairių nuomonių, kaip reikėtų suvokti atliekas. Straipsnyje pateikiamas šių įvairių nuomonių apibendrinimas ir išskiriamos šios atliekų sampratos: atliekų vertės, atliekų kriterijų, atliekų kaip veiksmų, atliekų kaip pavojingų medžiagų, atliekų neigimo.
This article discusses the existing waste concepts. Scientists have expressed a lot of opinions on the concept of waste. This article summarises these opinions and enumerates five waste concepts: waste value concept, waste criteria concept, waste action concept, concept of waste as dangerous substances and zero waste concept.
|
Teisės tikslas ir socialinių grupių prioritetų įvairovė
Vladimir KosatyjStraipsnyje analizuojami skirtingais istorijos etapais atskirų socialinių grupių prioritetų įsitvirtinimo teisės sistemose modeliai. Viena iš pagrindinių tokio prioritetų įtvirtinimo problemų yra ta, kad visuomenes sudaro socialinės grupės, turinčios savarankiškų interesų. Dėl šios priežasties aktuali yra socialinių grupių prioritetų susidūrimo problematikos sprendimo modelių analizė.
Im Artikel werden die Errichtungsmodelle von verschiedenen Prioritäten der sozialen Gruppen, die in den verschiedenen Geschichtsetappen anwendbar waren, behandelt. Ein Grundproblem solcher Prioritätserrichtung ist, dass die Gesellschaften aus den sozialen Gruppen bestehen, die eigene Interessen haben. Deshalb ist die Analyse dieser Problemlösung aktuell.
Ar egzistuoja palankesnės teisės ieškojimo galimybės bankroto bylose?
Laura KirilevičiūtėTarptautinio bankroto bylų jurisdikcijos klausimus Europos Sąjungos lygiu reguliuoja 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Jame įtvirtintas vienas tarptautinę jurisdikciją tarptautinio bankroto bylose nulemiantis kriterijus – pagrindinių turtinių interesų vieta. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar pasirinktu reguliavimu yra pasiektas šio reglamento vienas iš tikslų – panaikinti teisines prielaidas galimybei bylos šalims perkelti turtą arba teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties. Tuo tikslu analizuojami jurisdikcijos klausimų reguliavimo ypatumai, sudarantys prielaidas palankesnės teisinės padėties ieškojimo galimybei.
Jurisdiction of cross-border insolvency proceedings in the European Union level is regulated by Council regulation (EC) No 1346/2000 of 29 May 2000 on insolvency proceedings. It establishes one criterion, the place of main interests, for determining international jurisdiction in cross-border insolvency proceedings. The article deals with the question, whether one of the aims of this Regulation, the aim to eliminate background for seeking to obtain a more favourable legal position by transferring assets or judicial proceedings from one Member State to another, is reached by the chosen regulation. For this purpose, peculiarities of regulating of jurisdiction, which form background for possibility to seek a more favourable legal position, are analysed.
Bankroto bylos iškėlimas Lietuvos Respublikos teisme pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę
Radvilė ČiricaitėStraipsnyje analizuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatų bei Lietuvos teisės aktų taikymas iškeliant bankroto bylą Lietuvos Respublikos teisme subjektui, kurio bankrotas turi tarptautinio bankroto požymių. Taip pat nagrinėjami bankroto bylos iškėlimo probleminiai aspektai ir pateikiami galimi problemų sprendimo būdai ir kryptys.
This article contains analysis of the rules established in the Council Regulation (EC) No. 1346/2000 of 29 May 2000 on Insolvency Proceedings as well as in Lithuanian legal acts which are applied by the court of the Republic of Lithuania while opening insolvency proceedings against internationally insolvent entity. Moreover, problematic aspects concerning opening of the insolvency proceedings as well as suggestions for their solution are examined in this article.
|
Tarptautinės teisinės archeologinio paveldo apsaugos ypatybės
И горь МартыненкоStraipsnyje nagrinėjamos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl archeologinio (ypač povandeninio) kultūrinio paveldo apsaugos, pagrindžiamas būtinumas plėsti povandeninius archeologinius tyrimus, įvertinama kaip klaidinga kai kurių Europos valstybių, neprisijungusių prie UNESKO Povandeninio kultūrinio paveldo apsaugos konvencijos, pozicija.
В статье рассматриваются особенности международно-правой защиты археологического наследия. Автор на основе анализа международно-правовых актов, а также национального законодательства Литвы и Беларуси, излагает основные положения международных соглашений по охране культурного наследия, приводит классификацию памятников археологии, формулирует проблему принятия их на государственный учёт.
Viduramžių Vilniaus universiteto teismas pasaulietinės ir bažnytinės jurisdikcijos atskyrimo kontekstu
Jevgenij MachovenkoStraipsnyje nušviečiamos viduramžių Vilniaus universiteto teismo įsteigimo aplinkybės, aptariama jo sudėtis ir kompetencija. Autorius siūlo skaitytojams naują problemos viziją, būtent aptaria Vilniaus universiteto teismą LDK bajorijos ir dvasininkijos kovos už pasaulietinės ir bažnytinės jurisdikcijos atskyrimą kontekstu. Užsibrėžtam tikslui pasiekti panaudota faktologinė medžiaga, surasta istorijos šaltiniuose ir mokslo darbuose.
In the article on basis of published historical sources and research papers the author aspires to elucidate a structure and competence of the court of Vilnius University in the Middle Ages. The author believes that this problem can be viewed through the prism of struggle for delimitation of competence of secular and spiritual courts in the Grand Duchy of Lithuania. This aspect is not considered in the known scientific studies.
|
Baudžiamosios atsakomybės už kankinimą nustatymo ir įgyvendinimo problemos Lietuvoje
Romualdas Drakšas, Regina ValutytėStraipsnyje nagrinėjamos baudžiamosios atsakomybės nustatymo ir įgyvendinimo problemos Lietuvoje ir vertinama, ar Lietuva tinkamai vykdo tarptautinius įsipareigojimus drausti ir bausti kankinimus. Atsižvelgdami į kankinimo sampratą tarptautinėje teisėje, autoriai pateikia Lietuvos baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai tinkamiausią kankinimo apibrėžimą bei įvertina, ar Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse turėtų būti straipsnis, numatantis tiesioginę atsakomybę už žmogaus kankinimą.
The article discusses the problems of determination and implementation of criminal responsibility for torture in Lithuania. It is evaluated weather Lithuania meets its engagements to prohibit and punish the act of torture properly. Taking into account the concept of torture in international law the authors suggest a definition of torture that fits most for the theory and practice of Lithuanian criminal law. The authors also evaluate whether the Criminal Code of Lithuania should be complemented with an additional article providing for the direct responsibility for torture.
Administracinė teisė: interesų veiksnys įstatymų leidyboje
Arvydas AndruškevičiusStraipsnyje nagrinėjama socialinių interesų įtaka administracinės srities įstatymų leidybai. Administracinės teisėdaros kertinis principas yra optimalus asmens ir visuomenės interesų derinimas: tai prielaida kurti socialiniu požiūriu teisingesnę pozityvinę teisę, atitinkančią Konstitucijos preambulėje skelbiamą teisinės valstybės siekį. Teigiama, kad interesų pusiausvyros įtvirtinimas įstatymuose gali keistis priklausomai nuo valstybės ekonominės raidos ypatumų. Nurodomos ir kai kurios subjektyvios priežastys, kodėl interesų derinimas administracinėje teisėje tam tikrais atvejais būna problemiškas.
In this article the influence of social interests upon administrative legislation is investigated. The author states that the essential imperative in the creation of administrative law is an optimal coordination of private needs and public interests. This is a precondition to create a fairer – from the social point of view – positive law, corresponding to the striving for a state under the rule of law declared in the Preamble to the Constitution. The article also pointes out some subjective reasons why the coordination of interests in administrative law is sometimes problematic.
Solidarumas – Europos prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių politikos principas
Dr. Timo TohidipurSolidarumas yra ne tik svarbi žmonių tarpusavio santykių kategorija, bet ir vaidina svarbų vaidmenį tarpvalstybiniuose santykiuose. Straipsnyje solidarumo principas suprantamas kaip esminis Europos Sąjungos principas, dvejomis formomis pasireiškiantis Europos prieglobsčio prašančių asmenų bei pabėgėlių politikoje. Viena vertus, Europos Sąjungos valstybių narių solidarumas šioje politikos srityje yra būtinas, norint vykdyti valstybių poreikius atitinkančią bendrą ir patikimą politiką. Kita vertus, solidarumo principas taip pat ir tiesiogiai turi būti taikomas saugumo ieškantiems asmenims, kurie įvairiais būdais bando patekti į Europos Sąjungą ir kuriems turi būti suteikiamos pagrindinių ir žmogaus teisių garantijos.
Solidarität ist nicht nur eine wichtige Kategorie in zwischenmenschlichen Beziehungen, sondern spielt auch eine große Rolle im Bereich der zwischenstaatlichen Beziehungen. Der Beitrag versteht das Prinzip der Solidarität als ein für die Europäische Union grundlegendes Prinzip und wendet es in zweifacher Form auf die europäische Asyl-und Flüchtlingspolitik an. Einerseits ist eine Solidarität zwischen den Mitgliedstaaten der Europäischen Union in diesem Politikbereich notwendig, um eine kohärente und verlässliche Politik zu gestalten, die den Bedürfnissen der Staaten entspricht. Zweitens ist eine Solidarität aber auch und gerade gegenüber den Schutzsuchenden geboten, die die Europäische Union auf vielen Wegen zu erreichen versuchen und die sich auf grund-und menschenrechtliche Rechtsverbürgungen stützen können.
Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajai teisei
Gintaras ŠvedasStraipsnyje analizuojama Europos Sąjungos (ES) institucijų kompetencija baudžiamosios teisės klausimais, ES baudžiamosios teisės turinys, raidos tendencijos ir perspektyvos, taip pat materialios ES baudžiamosios teisės aspektai, kurie daro reikšmingą įtaką Lietuvos baudžiamajai (baudžiamojo proceso) teisei ir ateityje gali kelti didesnių problemų.
This article deals with the competence of EU institutions in the field of criminal law, its content, tendencies and perspectives of EU criminal law, as well as certain aspects of EU criminal law that make influence to the Lithuanian criminal (criminal procedure) law and may create problems in the future.


