Mokslo žurnalas Teisė

Šiame moksliniame straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucija Vienos teisės teorijos mokyklos požiūriu. Hanso Kelzeno įkurta Vienos teisės teorijos mokykla pabrėžia kiekvienos valstybės pozityviosios teisės anatomiją ir gali padėti nagrinėjant konstitucijos teisinį turinį lyginamuoju aspektu.

Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kurios trukdo plačiau panaudoti teisėje psichologijos žinias. Apibendrinami dabartiniai teisės priešinimosi plačiau taikyti psichologijos žinias aiškinimai. Parodoma, kad bendras visų šių aiškinimų pagrindas yra teisės ir psichologijos žinių nesuderinamumas, kylantis iš esminių šių dviejų mokslų skirtybių. Atliekama kritinė teisės ir psichologijos nesuderinamumo idėjos analizė. Siūlomas alternatyvus minėto fenomeno aiškinimas. Tuo pagrindu nagrinėjami teisės priešinimosi psichologijos žinioms įveikos būdai ir platesnio psichologijos taikymo teisėje perspektyvos.

Анализируетсяуется уется развитие закоконод ате льств а об оф ициальном опуб опубликовков ании правовых актов , исто чниковков их оф ициального опуб опубликовков ания в советсксоветск ий и постсоветск постсоветск ий пе риоды исто рии Беларусуси. Дается ется пе риод изация видов (пе чатного, элект ронного) оф ициального опуб опубликовков ания правовы х актов .

Straipsnyje analizuojami teisės principai teisės teorijos ir praktinio taikymo požiūriu. Formuluojamos teisės principų taikymo sąlygos, kuriomis teisės principų taikymas teisiniams ginčams spręsti galėtų būti laikomas tinkamu (korektišku). Pateikiami doktrininiai teisės principų požymiai, teisės principai lyginami su teisės normomis ir vertybėmis. Tiriamas teisės principų veikimas pildant teisės spragas, tikrinant teisės normų teisingumą ir kitomis teisiškai reikšmingomis situacijomis. Nagrinėjama teisės principų turinio nustatymo ir jų pritaikymo metodika.

Straipsnis suskirstytas į tris dalis: pirmoje dalyje trumpai nagrinėjamas teisės normatyvumo ir nenorminių teisės šaltinių klausimas; antroje dalyje – nenorminių dokumentų konstitucingumo kontrolės Lietuvoje praktika; trečioje dalyje nagrinėjama Konstitucinio Teismo kompetencija tirti 2008 m. birželio 3 d.
Seimo nutarimu patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos konstitucingumą. Pagrindinis straipsnio tikslas – remiantis Konstitucija išanalizuoti Konstitucinio Teismo kompetenciją nenorminių teisės aktų atžvilgiu. Straipsnio autorius kritiškai vertina Konstitucinio Teismo prisiimtą diskreciją vykdyti nenorminių teisės aktų konstitucingumo kontrolę.

Straipsnyje nagrinėjamas mokslinių jūrų tyrimų institutas: tarptautinis reglamentavimas, reguliavimas užsienio valstybėse ir režimas Lietuvoje bei šių režimų nulemtos problemos ir galimybės pakrantės valstybėms.

Straipsnyje siekiama atskleisti esminių Direktyvos 2004/35/EB perkėlimo į nacionalinę valstybių narių teisę skirtybių, susijusių su Direktyvos nuostatų taikymo sritimi ir įgyvendinimo apimtimi, pagrindines priežastis ir galimus padarinius Direktyvos tikslui – sukurti bendrą žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo) sistemą Europos Sąjungoje – įgyvendinti. Siekiant šio tikslo straipsnyje apžvelgiamas Direktyvos 2004/35/EB kūrimo procesas, analizuojamos jos nuostatos, jas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos, kai kurių kitų valstybių teisės aktų normos, teisės doktrina šiuo klausimu.

Straipsnyje nagrinėjamas kainos pakeitimas vykdant statybos rangos sutartis. Tai vienas iš aktualiausių statybos rangos sutartinių teisinių santykių klausimų, nes būtent šis klausimas sukelia daug diskusijų ir ginčų vykdant sutartį. Darbe analizuojamos pozityviosios teisės nustatytos taisyklės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės doktrina statybos rangos sutartyse nustatytos kainos pakeitimo klausimu.

Šiame straipsnyje pristatomi teoriniai ir praktiniai bendrovių valdymo organų narių atlyginimo skyrimo ir reglamentavimo aspektai. Aptariama aktuali Europos Sąjungos patirtis ir rekomendacijos reglamentuojant bendrovių valdymo organų narių atlyginimą. Taip pat straipsnyje analizuojamos Lietuvos bendrovių teisės problemos, trukdančios perkelti gerąją Vakarų praktiką į Lietuvą.

Straipsnyje nagrinėjamas istoriškai vienas iš griežčiausiai vertinamų vertikaliųjų apribojimų – vertikalus kainų fiksavimas. Atskleidžiamas susiformavęs požiūris į tokio pobūdžio vertikaliuosius apribojimus Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų konkurencijos teisės sistemose, aptariamas tokio susitarimo teigiamas ir neigiamas poveikis konkurencijai, daug dėmesio skiriant ekonominio poveikio analizei. Atsižvelgiant į straipsnyje išplėtotus argumentus dėl ekonominio tokių susitarimų poveikio konkurencijai, pateikiama kritiška nuomonė apie Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos vykdomą konkurencijos politiką vertikalaus kainų fiksavimo susitarimų atžvilgiu.

Belgijos Karalystėje akcininkų sutartys yra viena iš populiariausių teisinių sutartinių priemonių, padedanti akcininkams sureguliuoti tarpusavio santykius valdant bendrovę, o Jungtinėje Karalystėje ne taip plačiai naudojamos akcininkų sutartys net nėra tiesiogiai reglamentuojamos. Šiame straipsnyje autorius analizuoja balsavimo sutarčių ir vertybinių popierių skolinimo sutarčių, kaip akcininkų sutarčių rūšių, teisinius aspektus pagal Belgijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisę.

Verslo perdavimo konstatavimas – verslo perdavimą nusakančių požymių įvairiapusės analizės rezultatas. Tiek verslo perdavimą leidžiančių identifikuoti požymių kiekis, tiek jų turinio aiškinimas nuolat kinta dėl besivystančios Teisingumo Teismo praktikos. Verslo perdavimą nusakančių požymių svarumas ir nustatymo sudėtingumas kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingas. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama perduodamo verslo „tapatumui“ nustatyti. Straipsnyje analizuojama tapatumo požymio kilmė, reikšmė, aiškinama jo samprata ir turinys.

Straipsnyje analizuojama baudžiamojoje teisėje veikiančio nullum crimen sine lege principo ir vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių dermė. Straipsnyje atskleidžiama nullum crimen sine lege principo istorinė raida, vystymasis ir svarbiausi turinio aspektai, taip pat vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių esminės savybės, paplitimas baudžiamajame įstatyme ir pagrindiniai jų sankirtos su nullum crimen sine lege taškai.