Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė

Pranešimo iliustracijaVU absolventė (1982 m.), gamtos mokslų (1988 m.) bei habilituota fizinių mokslų (2002 m.) daktarė, mokslinių tyrimų kryptimi pasirinkusi astrofiziką. Nuo 2002 m. - VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorė. 2003 m. 70 su viršum mokslinių publikacijų autorė, daugelio tarptautinių seminarų dalyvė Gražina Tautvaišienė tapo nacionalinės mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė, astronomijos observatorijos vedėja.

Ką Jums reiškia Vilniaus universitetas?

Mano nuomone, VU yra geriausių Lietuvos specialistų rengimo mokykla, kuri suteikia galimybę jaunam žmogui pasirinkti vieną iš daugelio siūlomų specialybių. Kažkada astronomija privertė mane Kauną iškeisti į Vilnių. Šiam pokyčiui ryžausi net nedvejodama. Žinojau, kad į VU įstoja geriausi, o man visada patiko būti viena iš jų.

Kodėl pasirinkote fiziką?

Jau vidurinėje mokykloje jauni žmonės mėgina suprasti, kokie mokslai labiausiai traukia. Bandžiau ir aš. Be abejo, itin padėjo mokytojai, kurie pastebėjo kad man labiausiai sekasi tikslieji mokslai. Buvau labai nustebinta, kai aštuntoje klasėje gavau pasiūlymą pereiti į sustiprintos fizikos ir matematikos mokyklą, tačiau suvokiau, kad tai yra ženklas, kuris rodo, kokį gyvenimo kelią rinktis.

Tiesa, dar mane traukė ir teisė, nes visada domėjausi detektyvais, jaučiau tikrą pasitenkinimą, kai nusikaltėliai buvo išaiškinami ir baudžiami. Vis dėlto, šio mokslo nepasirinkau, nes tuo metu atrodė, jog teks labai daug mokytis mintinai ir man tai nepatiko. Aš norėjau, kad mokslas, kurį pasirinksiu, būtų aiškus ir savaime suprantamas. Man tai buvo fizika.

Ar nemanote, kad astrofizika, kurioje Jūs padarėte stulbinančią karjerą, yra itin vyriškas mokslas?

    Man teko dalyvauti respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų 50 metų jubiliejuje. Nepatikėsite, bet pradėjau švilpti, kai vienoje sveikinimo kalboje išgirdau, kad šie rūmai – berniukų, o mergaitės čia yra tik puošmena.

Juk nėra vyriško arba moteriško mokslo. Ir moterys, ir vyrai gali astrofiziką studijuoti vienodai sėkmingai.

Ką geriausiai prisimenate iš studijų metų?

    Į VU atėjau pasiruošusi. Mąsčiau gana racionaliai ir niekada gyvenime niekur neėjau aklai. Dar prieš studijas universitete skaičiau vadovėlius, iš kurių vėliau teko mokytis.

Tik nepagalvokite, kad aš buvau „plunksnagraužė“. Itin intensyviai pasinėriau į studentišką gyvenimą, nes iki šiol manau, kad studijos – gražiausias, maloniausias ir įdomiausias gyvenimo periodas. Mielai organizavau ir dalyvavau fizikų dienose. Buvau labai aktyvi ir man tai patiko, o mokslai ir pasilinksminimai man buvo nesuderinami dalykai.

Kai pradėjau dirbti, laisvo laiko beveik neliko. Net per atostogas mąstau apie tai, kaip vertėtų toliau vystyti mokslą. Daug dėmesio skiriu mokslo populiarinimui bei bendravimui su žmonėmis. Turiu rūpintis tuo, kad tiek metų Lietuvoje gyvavę mokslai ir toliau būtų tinkamai vystomi bei atitiktų tiek Europos sąjungos, tiek viso pasaulio reikalavimus.

Studijuodama tokių rūpesčių neturėjau. Po sesijos bent mėnesį būdavau laisva. Ach, tada aš buvau jauna ir tuo viskas pasakyta!

Kaip įsivaizdavote savo ateitį, kai buvote studentė?

Žiūrėdamas į žvaigždes gali pamatyti tikrų stebuklų. Anksti supratau, kad noriu būti tiktai astrofizikė. Kartojau sau, kad, jeigu nepateksiu į fizikos institutą, kur jau dirbo astronomai, tuomet geriau važiuosiu ir sėdėsiu namie.

Ar palaikote ryšius su studijų laikų draugais?

    Taip. Mes gana dažnai susitinkam. Kartu stengiamės dalyvauti fizikų dienose. Turime daug bendro.

Ką manote apie dabartinius studentus?

    Po nepriklausomybės atgavimo jaunų žmonių susidomėjimas mokslu buvo atslūgęs, nes daugelis, ieškodami lengvesnio gyvenimo, pasinėrė į komercinę veiklą. Šis reiškinys man kėlė nerimą.

    Manau, kad dabar viskas gerai. Tik šiais laikais, deja, studentai turi daugiau ekonominių problemų. Labai mažos stipendijos verčia jauną žmogų dirbti, o taip neturėtų būti, nes dirbdamas studentas negali pasiimti reikiamo kiekio žinių.

Ko norėtumėte palinkėti esantiems ir būsimiems studentams?

Pirmiausia norėčiau palinkėti ištvėrmės. Palaukime, situacija gerėja. Lietuva tikrai nėra blogiausia vieta pasaulyje. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Svarbu atrasti save ir tą darbą, kuris tikrai patiktų, tam tikrą nišą, kurioje galėtumėte geriausiai save realizuoti.

 

Kalbino Ivona Kucharevič (2005 m.)