Petras Auštrevičius: „Yra dalykų, kurie gyvenime yra būtent išskirtiniai“ [2013-03-26]
Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos tarybos pirmininkas , teigia, kad jo pozicija yra palanki Vilniaus universitetui, kaip institucijai, turinčiai išskirtinę svarbą šalies universitetinei kultūrai, Lietuvos švietimo ir mokslo raidai. „Aš manau, kad LR Seimas turi atsižvelgti į šituos veiksnius, juolab tvirtindamas Vilniaus universiteto Statutą įstatymu,“ – sako Seimo narys.
Kaip manote, kas yra tvirčiausias universitetų autonomijos pagrindas ir šaltinis?
Aukštųjų mokyklų autonomijos statusas turi būti ne tik teisiškai įtvirtintas ir garantuotas dalykas, bet ir praktiniais veiksmais įgyvendinamas dokumentas. Gyvenime tenka susidurti su savotišku dualizmu, kuomet teisinė bazė tai garantuoja, tačiau praktiniais veiksmais, tiek vyriausybės institucijos, pavyzdžiui ir garantuodamos finansavimą, ir atitinkamai reglamentuodamos tam tikrus mokymo proceso reikalus, linkusios peržengti tą labai jautrią, bet labai svarbią autonomijos klausimams liniją, tai, aš manau, du labai svarbūs mano pamineti dalykai ir nei vieno iš jų neišskirčiau .
Apie universiteto autonomiją kaip minties laisvę [2013-03-18]
Prigimtinė universitetų autonomijos teisė nėra ir negali būti absoliuti jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos yra finansuojamos biudžeto lėšomis. Tai pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, jog aukštųjų mokyklų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima. Europos valstybių praktika taip pat rodo, kad vienoks ar kitoks valstybinis finansinių, darbuotojų atrankos klausimų reguliavimas yra vykdomas.
Kita vertus, mūsų bendruomenė nereikalauja pripažinti absoliučios universiteto autonomijos. Štai čia norėčiau atkreipti dėmesį į esminį universiteto autonomijos aspektą. Neginčijant fakto, kad valstybinis universitetų veiklos reguliavimas turi būti vykdomas, terminas „valstybinis reguliavimas“ šiuo atveju turėtų būti suprantamas išimtinai kaip atskaitomybė. Kitaip tariant, universiteto veikla turi būti teisėta, privalo būti atliekamas griežtas vidinis ir išorinis veiklos auditas; turi būti prižiūrima, ar aukštoji mokykla nepažeidžia jos veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų.
Universitetas ir valdžia: viena sena istorija iš medievisto perspektyvos [2013-03-12]
Užsitęsusi Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo istorija yra senos istorijos apie universiteto ir politikos arba, tiksliau, universiteto ir viešosios valdžios ryšį, tęsinys. Akademinių laisvių klausimas aktualus tapo nuo pat universitetų atsiradimo. Tačiau labai abejotina, ar istorinės paralelės gali šiuolaikiniam ginčui suteikti kažkokių paruoštų atsakymų. Natūralu istorijoje ieškoti sektinų pavyzdžių, tačiau jų rasti ir sau prisitaikyti dažnu atveju gali kiekviena pusė. Kokia nors konkreti tradicija vieniems gali būti šviesus tolimos praeities pavyzdys ir dabartinės būklės legitimacija, kai tuo tarpu kitiems – nesuprantamas rudimentinis seniai pasibaigusios epochos palikimas ir pažangos stabdis. Todėl ir šis trumpas pasakojimas nepretenduoja pateikti receptus aktualios dabarties ginče, juo, veikiau, atkreipiamas dėmesį į kai kurias universalias aplinkybes, raginant ieškoti bendro ir visoms pusėms priimtino sprendimo.
Statutas – įstatymu, arba apie universiteto prigimtinę autonomiją [2013-03-06]
Visiškai akivaizdu, kad jau keletą metų trunkanti ir vis nesibaigianti, bei nežinia kada ir kaip pasibaigsianti, Vilniaus universiteto Statuto byla yra tiesiogiai sietina su autonomijos klausimu, jos apgynimo reikalu ir galiausiai – pačios Universiteto idėjos išsaugojimu. Tačiau, tuo pačiu, turime pripažinti, kad niekas, net didieji mūsų oponentai, kuriuos turime įvairaus lygio valdžiose ir, deja, net kitose aukštosiose mokyklose, nekvestionuoja universitetinės autonomijos principų. Tiesą sakant, vargu ar įmanoma rasti bent kiek išprususį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie esminę šių dviejų žodžių sąsają. Tačiau diskusijos, kad autonomija turi daug parametrų, ginčai dėl to, kiek nepriklausomo veikimo gali būti suteikta universitetams, viso šio reikalo nepadaro aiškesniu, o tik dar labiau supainioja.
Kviečiame skirti 2 % GPM žurnalui „SPECTRUM“! [2013-03-05]
SPECTRUM – devintus metus Vilniaus universiteto leidžiamas mokslo populiarinimo žurnalas, pristatantis įvairių mokslo sričių tyrimus, paveldą, svarbiausias naujienas, universitetinės bendruomenės gyvenimą. Žurnalo komanda džiaugiasi rodomu skaitytojų pasitikėjimu ir indėliu - Jūsų skirta parama svariai prisideda prie žurnalo gyvavimo. Vertindami Jūsų geranoriškumą šiais metais vėl kviečiame skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio „Spectrum“ leidybai, kad žurnalas taptų dar informatyvesnis, išvaizdesnis, didesnės apimties ir pasiektų daugiau adresatų.
Gilūs klausimai, paviršutiniški svarstymai: rūpestis dėl VU autonomijos [2013-02-19]
E. K.: pas medikus ir gamtininkus kviečiami išgirsti situaciją apie statutą.
M. M.: kurią valandą?
E. K.: valanda nenustatyta, vyks didžiojoje auloje.
/Iš VU SA Parlamento 2011 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolo [1]/
Anot pal. kard. Johno Henrio Newmano, universiteto idėja prasideda nuo nepažįstamųjų susirinkimo iš visų kraštų į vieną vietą. Vilniaus universiteto statuto klausimas susideda iš daugelio aspektų, pirmiausia – Universiteto statuso ir autonomijos klausimų. Šie klausimai savo ruožtu gali būti keliamai kaip teisiniai ar politiniai, kalbama apie administracinę ar akademinę laisvę ir pan. Tai šiek tiek apsunkina reikalą, nes nubrėžti ribas tarp šių skirtingų aspektų nėra taip paprasta. Vis dėlto toks įvairialypis klausimo kėlimas savo prigimtimi atitinka pačią Universiteto, kaip įvairių sričių žinovų susitikimo, idėją. Ir medikai, ir gamtininkai turi šį klausimą savaip svarstyti.
Reikia pripažinti, kad iki šiol svarstymų VU autonomijos tema daugiausia girdėti iš Universiteto teisininkų stovyklos (žinoma, yra išimčių).
