Ekonomikos fakulteto Alumni naujienos: nuo šiol narystė – nemokama [2013-04-23]
VU Ekonomikos fakulteto (EF) Alumni draugija garbės nario vardą suteikė EF dekanui doc. dr. Jonui Martinavičiui ir, siekdama pritraukti kuo daugiau narių, panaikino kasmetinį nario mokestį – šie ir kiti svarbūs sprendimai buvo priimti neseniai įvykusiame VU EF Alumni draugijos eiliniame visuotiniame narių susirinkime.
„Fakultetas visuomet džiaugėsi ir palaikė savo absolventų iniciatyvą įkurti Alumni draugiją. Tai iš tiesų puiki galimybė ne tik išlaikyti ryšį su absolventais, bet ir įtraukti juos į fakulteto veiklą, bendradarbiavimą su studentais – juk kas geriau gali įkvėpti studentus, padėti atrasti savo kelią renkantis specializacijas nei vyresnieji jų kolegos. Tikiu, kad ateityje mes bendradarbiausime dar glaudžiau“, - sakė dekanas doc. dr. J. Martinavičius. Dekanui VU EF Alumni draugijos garbės nario pažymėjimą už nuopelnus ugdant šalies ekonomistus įteikė VU EF Alumni draugijos Tarybos pirmininkas Petras Auštrevičius.
VU Teisės fakulteto bendruomenė ir alumnai susitiko su Vyriausybės atstovais [2013-04-18]
Balandžio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete svečiavosi Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Susitikimą ir diskusiją su politikais organizavo VU Teisės fakulteto Alumnų draugija. Susitikime taip pat dalyvavo l. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūras Banys, fakulteto akademinės bendruomenės atstovai, studentai.
Ministras Pirmininkas, kreipdamasis į susirinkusią auditoriją, patikino, kad jo vadovaujama vyriausybė savo darbuose siekė ir sieks vadovautis logikos dėsniais. Jis taip pat pasisakė už aktyviausią politikų bendradarbiavimą su mokslo ir verslo žmonėmis.
Petras Auštrevičius: „Yra dalykų, kurie gyvenime yra būtent išskirtiniai“ [2013-03-26]
Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos tarybos pirmininkas , teigia, kad jo pozicija yra palanki Vilniaus universitetui, kaip institucijai, turinčiai išskirtinę svarbą šalies universitetinei kultūrai, Lietuvos švietimo ir mokslo raidai. „Aš manau, kad LR Seimas turi atsižvelgti į šituos veiksnius, juolab tvirtindamas Vilniaus universiteto Statutą įstatymu,“ – sako Seimo narys.
Kaip manote, kas yra tvirčiausias universitetų autonomijos pagrindas ir šaltinis?
Aukštųjų mokyklų autonomijos statusas turi būti ne tik teisiškai įtvirtintas ir garantuotas dalykas, bet ir praktiniais veiksmais įgyvendinamas dokumentas. Gyvenime tenka susidurti su savotišku dualizmu, kuomet teisinė bazė tai garantuoja, tačiau praktiniais veiksmais, tiek vyriausybės institucijos, pavyzdžiui ir garantuodamos finansavimą, ir atitinkamai reglamentuodamos tam tikrus mokymo proceso reikalus, linkusios peržengti tą labai jautrią, bet labai svarbią autonomijos klausimams liniją, tai, aš manau, du labai svarbūs mano pamineti dalykai ir nei vieno iš jų neišskirčiau .
Apie universiteto autonomiją kaip minties laisvę [2013-03-18]
Prigimtinė universitetų autonomijos teisė nėra ir negali būti absoliuti jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos yra finansuojamos biudžeto lėšomis. Tai pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, jog aukštųjų mokyklų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima. Europos valstybių praktika taip pat rodo, kad vienoks ar kitoks valstybinis finansinių, darbuotojų atrankos klausimų reguliavimas yra vykdomas.
Kita vertus, mūsų bendruomenė nereikalauja pripažinti absoliučios universiteto autonomijos. Štai čia norėčiau atkreipti dėmesį į esminį universiteto autonomijos aspektą. Neginčijant fakto, kad valstybinis universitetų veiklos reguliavimas turi būti vykdomas, terminas „valstybinis reguliavimas“ šiuo atveju turėtų būti suprantamas išimtinai kaip atskaitomybė. Kitaip tariant, universiteto veikla turi būti teisėta, privalo būti atliekamas griežtas vidinis ir išorinis veiklos auditas; turi būti prižiūrima, ar aukštoji mokykla nepažeidžia jos veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų.
Universitetas ir valdžia: viena sena istorija iš medievisto perspektyvos [2013-03-12]
Užsitęsusi Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo istorija yra senos istorijos apie universiteto ir politikos arba, tiksliau, universiteto ir viešosios valdžios ryšį, tęsinys. Akademinių laisvių klausimas aktualus tapo nuo pat universitetų atsiradimo. Tačiau labai abejotina, ar istorinės paralelės gali šiuolaikiniam ginčui suteikti kažkokių paruoštų atsakymų. Natūralu istorijoje ieškoti sektinų pavyzdžių, tačiau jų rasti ir sau prisitaikyti dažnu atveju gali kiekviena pusė. Kokia nors konkreti tradicija vieniems gali būti šviesus tolimos praeities pavyzdys ir dabartinės būklės legitimacija, kai tuo tarpu kitiems – nesuprantamas rudimentinis seniai pasibaigusios epochos palikimas ir pažangos stabdis. Todėl ir šis trumpas pasakojimas nepretenduoja pateikti receptus aktualios dabarties ginče, juo, veikiau, atkreipiamas dėmesį į kai kurias universalias aplinkybes, raginant ieškoti bendro ir visoms pusėms priimtino sprendimo.
Statutas – įstatymu, arba apie universiteto prigimtinę autonomiją [2013-03-06]
Visiškai akivaizdu, kad jau keletą metų trunkanti ir vis nesibaigianti, bei nežinia kada ir kaip pasibaigsianti, Vilniaus universiteto Statuto byla yra tiesiogiai sietina su autonomijos klausimu, jos apgynimo reikalu ir galiausiai – pačios Universiteto idėjos išsaugojimu. Tačiau, tuo pačiu, turime pripažinti, kad niekas, net didieji mūsų oponentai, kuriuos turime įvairaus lygio valdžiose ir, deja, net kitose aukštosiose mokyklose, nekvestionuoja universitetinės autonomijos principų. Tiesą sakant, vargu ar įmanoma rasti bent kiek išprususį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie esminę šių dviejų žodžių sąsają. Tačiau diskusijos, kad autonomija turi daug parametrų, ginčai dėl to, kiek nepriklausomo veikimo gali būti suteikta universitetams, viso šio reikalo nepadaro aiškesniu, o tik dar labiau supainioja.
