­UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis: „Chemijos žinias galima pritaikyti daugelyje sričių“ [2009-04-21]

­

Pranešimo iliustracijaVienas iš garsiausių VU Chemijos fakultetą baigusių chemikų – habilituotas gamtos mokslų daktaras, profesorius Vladas Algirdas Bumelis. Jis – VU Senato narys (nuo 2002 m.), VGTU profesorius (nuo 1997 m.), Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (2000 m.), apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001 m.), UAB „Sicor Biotech“ (iki 2002 rugsėjo 16 d. bendrovė vadinosi UAB „Biotechna“) generalinis direktorius.

Kodėl pasirinkote chemijos studijas?

Baigiau Kretingos vidurinę mokyklą, kur turėjau labai gerą chemijos mokytoją. Iš tiesų labai mėgau fiziką: patiko konstruoti radijo aparatus, lituoti ir t. t. Bet nebuvau labai stiprus matematikas, patiko humanitariniai dalykai. Nusprendžiau, kad chemijoje bus mažiau matematikos. Tik vėliau, kai mokiausi Chemijos fakultete, supratau, jog matematikos čia nė kiek ne mažiau: mokėmės ir matematinės analizės, ir diferencialinių lygčių. Bet tikrai niekada nesigailėjau, jog pasirinkau būtent šias studijas. Jau antrame kurse pradėjau dirbti Chemijos fakultete laborantu. Taigi mokiausi, dirbau ir rašiau mokslinį darbą. Praėjus dvejiems metams po Universiteto baigimo apgyniau mokslinio kandidato disertaciją.

Ką Jums davė chemijos studijos VU?

Pirmiausia reikėtų paminėti gerus dėstytojus. Tai docentas Jasinskas, profesorė Jasinskienė, mano kandidatinio darbo vadovas, dabartinis Chemijos fakulteto dekanas prof. Kazlauskas, taip pat docentas Naruškevičius ir kt. Svarbiausia, jog šie dėstytojai sugebėjo suprantamai pateikti žinias. Aš pats taip pat stengiuosi dėstyti suprantamai, nes studentai turi suprasti dalyko esmę, o ne detales.

Turėjau tikrai gerą filosofijos dėstytoją, tai šviesios atminties docentas Vinciūnas. Esu dėkingas docentui, kad išmokė mus suprasti gyvenimą. Filosofija yra mokslų mokslas, ir aš buvau ja taip susižavėjęs, kad net žadėjau mesti chemijos studijas ir pereiti į filosofiją.

Universitetinis išsilavinimas – didelis turtas. VU mes mokėmės ne tik dalyko disciplinų, bet ir etikos, oratorinio meno. Reikia pripažinti, jog Universitetu taip greit netampama – reikia nueiti ilgą istorinį kelią, kokį nuėjo VU.

Kokius įspūdingiausius momentus prisimenate iš studijų metų?

Universitete mokiausi gerai. Būčiau baigęs raudonu diplomu, jei ne TSKP istorija. Per šio dalyko paskaitas sėdėdavau auditorijos gale ir skaitydavau „Sporto“ laikraštį. Kartą siuntinėjomės su kurso draugais laiškeliais, kol dėstytoja išvarė mane iš paskaitos. Kai laikiau egzaminą, ji man parašė dvejetą, vėliau egzaminą perlaikiau ir gavau trejetą.

Tiesą sakant, buvau labai griežtas laborantas. Per šitą griežtumą ir žmoną susiradau: neužskaičiau jai vieno laboratorinio darbo, teko daryti iš naujo. Taip ir susipažinome.

Jūs – chemikas, Jūsų žmona – taip pat, tikriausiai daugelis draugų ir pažįstamų taip pat chemikai. Gal pastebėjote kokius nors charakterio bruožus, kurie yra būdingi šios profesijos atstovams?

Chemikai yra darbštūs ir gali greitai įsisavinti kitų mokslo sričių žinias. Pavyzdžiui, aš, studijuodamas chemiją, gavau ir biologijos, ir biochemijos žinių, kurias galėjau pritaikyti biotechnologijos srityje (biotechnologija jungia biologiją, chemiją, mikrobiologiją, imunologiją, genų inžineriją, dalį medicinos, technologijų konstravimo ir kt.). Daugelis chemikų gali orientuotis į kitas sritis ir gana gerai jose dirbti. Vienas iš tokių žmonių yra mano kurso draugė Nijolė Veličkienė, kailių mados namų „Nijolė“ savininkė.

VU mes gavome žinių, kurios leido adaptuotis kitur.

Daug chemikų emigruoja į Vakarus. Koks Jūsų požiūris į „protų nutekėjimą“?

Žinau, kad daugiausia iš Lietuvos išvažiuoja biologų, genų inžinerijos specialistų, informatikų. Žinoma, išvyksta ir chemikai. Aš teigiamai vertinu, kad jie išvažiuoja, o dar geriau, jei jie grįžta. Žmonės dirba užsienyje 4–5 metus, sukaupia žinių ir parvažiuoja. Tie, kurie pasilieka svetur, garsina Lietuvos vardą savo lietuviška pavarde. Aš už tai, kad jie grįžtų, bet tam reikia sukurti tinkamas sąlygas. Mokslo žmonės turėtų gauti didesnius atlyginimus. Situacija turi keistis. Tai tikriausiai supranta ir profesorius R. Pavilionis, kuris dabar yra Seime.

Jūs esate UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius. Papasakokite apie šią įmonę.

„Sicor Biotech“ – biotechnologijos įmonė. Su investitorių pagalba pastatėme modernią gamyklą, kuri genų inžinerijos metodais gamins biofarmacinius vaistus. Mūsų gamykloje dirba daug chemijos fakulteto absolventų, biologų, biochemikų. „Biotechną“ aš vadinu privačiu institutu, kuriame vystomas ir taikomasis mokslas, ir gamyba. Viena aišku – be cheminio išsilavinimo mūsų institute dirbti būtų sunku.

Šiuo metu mūsų gamykloje gaminami vaistai, kurie veikia prieš kai kurias vėžines ligas bei kaip priešvirusiniai reagentai hepatitui gydyti.

Kalbėjosi Vitalija Jankauskaitė (2003 m.)