„Vilniaus banko“ prezidentas Julius Niedvaras: „Vilniaus universitetas – brandus ir patikrintas kaip geras vynas” [2009-04-21]

Julius Niedvaras – didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Vilniaus bankas“ vienas iš įkūrėjų, dabartinis jo valdybos pirmininkas, prezidentas, Vilniaus universiteto Tarybos narys, VU bibliotekos paramos fondo „Mokslo šviesa“ valdybos narys. 1976 metais baigė studijas Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete.

Kodėl pasirinkote studijas VU? Ar nesigailite?

Tuo metu nebuvo nė minties, kad galėčiau rinktis kitą universitetą. Tiesą pasakius, daugiau rimtų aukštųjų mokyklų net nežinojau, VU neturėjo sau lygių konkurentų. Dėl savo pasirinkimo niekada nesigailėjau, be to, ir pasiekti rezultatai rodo, kad pasirinkau teisingai.

Ar studijų metais teko gyventi bendrabutyje?

    Teko pagyventi porą metų, bet vėliau buvau pašalintas už nedrausmingą elgesį. Grįžę iš kolūkio, su kambariokais nusprendėme atšvęsti, deja, nesėkmingai – mus pagavo. Šiaip atsiminimai apie gyvenimą bendrabutyje – patys geriausi ir šviesiausi.

Daug kas sako, kad studentiški metai – patys šauniausi. Ar sutinkate?

Būtų nesąžininga nesutikti, bet dar pridurčiau: šauniausi, bet savotiškai sunkiausi. Studentaujant visko taip norisi: linksmintis, kuo daugiau patirti, bet jau tuomet imi suprasti, kad tai paskutinės dienos prieš savarankišką gyvenimą, kirba nerimas dėl diplomo, dėl ateities.

 Kaip klostėsi Jūsų karjera baigus studijas?

    Mano karjera beveik visada buvo susijusi su ekonomika, tik pačioje pradžioje teko šiek tiek nuo jos nutolti. Tuomet dirbau „Mokslo“leidykloje, tiekimo skyriuje, nors, reikia pasakyti, ir ten prireikdavo ekonomikos žinių, taip pat teko dirbti ir krovėjo darbą. Po penkerių šešerių metų gyvenimas, karjera ėmė remtis tik ekonomika, skaičiais. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kad teko pradėti nuo paprasto darbininko, dirbusio fizinį darbą, ir pamažu užkopti iki vadovo posto. Ta patirtis man labai padeda gyvenime ir dabartiniame darbe.

 Jūs esate labai daug pasiekęs žmogus: didžiausio Lietuvoje komercinio banko įkūrėjas, jo prezidentas, turite daugybę apdovanojimų. Koks VU indėlis į Jūsų karjerą?

    Apdovanojimai – gyvenimo įvertinimas, o Universitetas – jo dalis. Aš neįsivaizduoju, kad be aukštojo mokslo diplomo būčiau ko nors pasiekęs. Turiu daugybę pavyzdžių, kai žmonės, baigę vidurinę, sustoja. Tai nėra blogai, tačiau aš manau, kad reikia mokytis, jei tik yra galimybė tai daryti ir noras kažko pasiekti. Ar žinote bent vieną Nobelio premijos laureatą be aukštojo mokslo diplomo? Kertiniai akmenys, užtikrinę ir vis dar užtikrinantys mano kelią į sėkmę, yra šeima ir mokslas. Vilniaus universitetas man emociškai daugiau nei aukštoji mokykla. Tai mano gyvenimo dalis, nors jau ir praėjusi, bet vis dar svarbi.

Kaip manote, ar VU parengiami pakankamai kompetentingi ir šiuolaikiški specialistai, pajėgūs konkuruoti Europoje ar pasaulyje?

    Jei atvirai, tai Universitetas šiandien turi nemažai problemų, kurios tiesiogiai veikia mokslo kokybę, ir tai yra labai blogai. Dabar reikia diskutuoti, daug ką pertvarkyti (ne perstumdyti kėdes, o atlikti tikrą mokymosi programos pertvarką), jei norima pasiekti aukštų rezultatų. Beje, reikia pažymėti, kad tam tikrų poslinkių yra, į VU Tarybą atėjo žmonių, norinčių ir galinčių šį tą pakeisti. Manau, po reikiamų pasikeitimų VU taps tikrai šiuolaikiška, pažangia, einančia koja kojon su realiu gyvenimu aukštąja mokykla.

Jūs esate VU Tarybos narys, VU bibliotekos paramos fondo „Mokslo šviesa“ valdybos narys. Kodėl Jums taip rūpi VU, jo ateitis?

Turiu paprastų sumetimų. Pirma, esu buvęs VU studentas, todėl jaučiu savotišką pareigą rūpintis Universitetu, jo ateitimi, ieškoti būdų spręsti jo problemas. Apskritai, manu, kad VU turėtų labiau remtis savo studentais ir stengtis sukurti tam tikrą abipusės paramos struktūrą. Tai padaryti nelengva, tačiau įmanoma ir reikalinga. Antra, esu žmogus, neabejingas mūsų šalies ateičiai, ir manau, kad ta ateitis – išsimokslinusių žmonių rankose. VU turi didžiulį turtą, vien pats vardas, šimtmečių istorija kiek daug reiškia! Bijau būti blogu pranašu, bet tikiu, kad mūsų vaikaičiai aukštąsias mokyklas rinksis globaliniu mastu. Jie rinksis žinomus, girdėtus, skambančius universitetus. VU vardas turi būti tarp tokių.

 Kodėl patartumėte abiturientams pasirinkti būtent VU?

Nėra Lietuvoje universiteto, aukštosios mokyklos su puikesne istorija. VU šiuo aspektu yra brandus ir patikrintas kaip geras vynas. Ateitis yra būtent tokių aukštųjų mokyklų ir jų absolventų rankose. Universitetas – žmogaus ateitis. Nors mokytis reikėtų visą gyvenimą, bet tai ypatingas etapas, todėl esamiems ir būsimiems VU studentams norėčiau palinkėti suvokti tai, kad jie turi neeilinę galimybę ir nuo to, kaip jie pasinaudos ja, priklausys jų ateitis.

Kalbino Roberta Tracevičiūtė,

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto I k. studentė (2003 m.)