Teisingai panaudota patirtis gali duoti dideles palūkanas [2009-04-21]

Rasa Kasperavičiūtė – „Sampo gyvybės draudimo“ vykdomoji direktorė. 1995 metais baigė Matematikos ir informatikos fakultete bakalauro studijas, o 1997 metais – finansinės ir draudimo matematikos specializacijos magistrantūros studijas.

Dirbti pradėjau dar studijuodama ketvirtame kurse, nes labai knietėjo išbandyti įgytas teorines žinias praktikoje. Buvo 1994 metai, ir Lietuvos draudimo rinka dar tik žengė pirmuosius žingsnius, o žodžio „aktuarijus“ (taip vadinami draudimo matematikai) dar beveik niekas nebuvo girdėjęs. Taigi veikti buvo ką… Nuo tų 1994-ųjų taip ir „užstrigau“ draudime – iš pradžių dirbau aktuarijumi ne gyvybės draudimo bendrovėje „Hermis draudimas“, vėliau, po stažuotės Anglijoje, „įsimylėjau“ gyvybės draudimą ir perėjau į „Hermį asmens draudimą“, o dabar jau šešerius metus dirbu bendrovėje „Sampo gyvybės draudimas“, kur šiuo metu einu vykdomosios direktorės pareigas. Džiaugiuosi, kad niekad neteko į darbą eiti tik kaip į darbą, ir kad dirbu užsidegusi.

Studijų metus prisiminti labai malonu, turbūt kaip ir daugumai absolventų. Ypač smagu, kad malonu prisiminti ne tik studentišką laisvalaikį, bet ir paskaitas ir net egzaminus, nes Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai tikrai nuostabiai egzaminuodavo, o ir pati aukštoji matematika pasirodė kur kas įdomesnė, nei būčiau galėjus pagalvoti. Todėl nenuostabu, kad būdavo, jog po privalomų paskaitų studentai ir dėstytojai dar rinkdavosi į savanoriškus seminarus, už kuriuos dėstytojams niekas nemokėdavo atlyginimo, o studentams niekas neduodavo kreditų ar įskaitų.

Dabar fakultete nieko nedėstau, nors buvo laikas, kai porą semestrų studentams vedžiau funkcinės analizės pratybas. Tačiau ryšius su fakultetu palaikau – priklausau ir fakulteto alumnų draugijai, ir Lietuvos aktuarijų draugijai, kurių susirinkimai vyksta fakultete.

Kadangi dirbu pagal specialybę, tik šiek tiek platesne prasme, tai Universitetas davė nemažai tiesiogiai pritaikomų žinių. Bet svarbiausia turbūt net ne tai… Pamenu, kaip kartais studijuojant paburbėdavome, kad tas ar kitas studijų dalykas nereikalingas, nes jau jo tai tikrai nepanaudosime gyvenime. O tada vienas profesorius išaiškino, kad pagrindinis studijų tikslas nėra išmokti panaudoti konkrečias teoremas, o išmokti naudoti savo protą, todėl į kai kurias disciplinas naudinga pažiūrėti tiesiog kaip į vertingą proto treniruotę. Šis pamokymas turbūt buvo naudingiausia paskaita, nes juk gyvenime taip svarbu į visas patirtis mokėti pažiūrėti plačiau. Galbūt ta patirtis, kuri nėra naudinga ar net atrodo žalinga tiesiogine prasme, gali duoti labai didelių „palūkanų“ teisingai ja pasinaudojus.

Apie fakulteto gyvenimą šiandien daugiausia sužinau iš mūsų bendrovėje dirbančių jo absolventų ar studentų. Džiugu tai, kad studijų programos yra nuolat tobulinamos ir atnaujinamos, tačiau neramu, kad fakultetui darosi vis sunkiau surasti jaunų dėstytojų. O dėl matematikų paklausos rinkoje, manau, kad ji visada buvo ir bus didelė. Kaip pavyzdį galiu pasakyti ir mūsų bendrovės skaičius – iš 20 centrinio biuro administracijos darbuotojų net 7 yra matematikai, dirbantys vienose ar kitose pareigybėse.

2007 m.