Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė Universitete gavo viską, ko norėjo [2009-04-24]

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė į VU parengiamąjį skyrių įstojo 1980 metais. 1986 m. ji baigė Filologijos fakultetą – lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1989–1993 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 1993 m. dėsto kalbos kultūros kursą Vilniaus universitete.

Kaip ir kodėl pasirinkote studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą?

Mokykloje net minties neturėjau apie lietuvių kalbą. Mane labiau traukė tikslieji mokslai, dalyvavau chemijos, biologijos, fizikos olimpiadose. Mokykloje buvau pirmūnė, organizavau įvairius renginius, todėl baigusi vidurinę gavau siuntimą į Klaipėdos konservatoriją, klubininkystės specialybę. Stojau į liaudies teatro režisūrą, tačiau neperėjau trečio turo. Vienas dėstytojas pasiūlė stoti į lietuvių kalbą ir režisūrą, tačiau manęs nesužavėjo mintis būti lietuvių kalbos mokytoja ir vadovauti dramos būreliui, taigi įstojau tik į lietuvių kalbą. Mokantis atradau, kad lietuvių kalba yra labai artima tiksliesiems mokslams. Man pasirodė labai įdomu ir manau, kad Universitete gavau viską, ką jis galėjo duoti.

Ar neteko nusivilti ir gailėtis dėl savo pasirinkimo?

Neteko, nes studijuodama lietuvių kalbą gavau ir kalbos, ir literatūros, ir istorijos, ir logikos, filosofijos ir psichologijos žinių. Manau, lietuvių kalba yra daug universalesnis mokslas negu kiti. Esu patenkinta, kad ją studijavau.

Ar prisimenate įdomesnių savo studentiško gyvenimo akimirkų?

Manau, tuometiniai studentai gyveno linksmiau negu dabartiniai. Retas kuris turėjo nuolatinį darbą. Bendrabučių studentai susirinkdavo ir skaitydavo savo poeziją, grodavo gitara, vykdavo vakarėliai.

Ar pasikeitė studentiškas gyvenimas, dėstytojų ir studentų,pačių studentų santykiai?

Studentiškas gyvenimas tikrai pasikeitė. Dabar dažnas studentas jau dirba. Žino, kas yra pinigai ir kaip juos uždirbti. Dabar studentai abejingesni, nenori diskutuoti, reikšti savo nuomonės. Mes buvome romantikai, kai kas iš mano bendramokslių norėjo grįžti į savo kaimus, dirbti mokytojais. Dabartiniai studentai labai pragmatiški, jie nori ne į kaimus, o į JAV. Dabar santykiai šaltesni, tačiau studentai labiau suinteresuoti mokytis, lankyti paskaitas, atidirbti už praleistas, o anksčiau studentams rūpėjo tik gauti diplomą.

Ar Jūs, baigusi Universitetą, iš karto gavote darbą?

Tada dar buvo paskyrimai. Pirmasis mano paskyrimas buvo į internatą Kaune. Tai buvo juodžiausias laikas, bet džiaugiuosi, kad nenusivyliau savo specialybe ir nenuleidau rankų. Dvejus metus dirbau mokykloje – ten man labai patiko. Vėliau dirbau televizijoje kalbininke, konsultavau žurnalistus, reporterius, laidų vedėjus, padėdavau pasirengti laidoms. Rengiau laidą „Taisyk žodžiui kelią“ radijuje, dvejus metus dirbau diktore.

Ko palinkėtumėte stojantiesiems?

Jeigu Jums patinka kokia nors specialybė, jokiu būdu nestokite ten, kur jums užtenka balų. Geriau palaukite metus dvejus, bet įstokite ten, kur norite studijuoti. Nebeįsivaizduoju savęs kitokiame darbe.

Kalbino Austė Serapinaitė,

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto I k. studentė (2003 m.)