Estrados dainininkas Stasys Povilaitis: “Universitetas per studijų metus nulipdo žmogų – asmenybę” [2009-04-30]

Žinomas estrados dainininkas Stasys Povilaitis 1965–1976 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Studijuodamas pradėjo ir savo muzikinę karjerą naktiniuose baruose. 1970–1984 m. – Lietuvos nacionalinės filharmonijos, „Nemuno žiburių“”, „Nerijos“ ansamblių artistas. Estrados artisto Stasio Povilaičio apdovanojimų kolekcijoje puikuojasi M. Šabaniausko, „Gintarinės palmės“ir kitos premijos.

Vilniaus universitete baigėte žurnalistiką, tačiau darbo pagal profesiją neradote. Kodėl?

Aš jo neieškojau, nes jau nuo pat studijų pradžios lygiagrečiai aktyviai dainavau S. Vaitkevičiaus ansamblyje, o netrukus buvau pakviestas ir į profesionalią sceną. Kadangi įpusėjus studijas pakvietė dirbti į Filharmonijos profesionalų orkestrą, teko jas nutraukti, o paskui baigiau studijuoti neakivaizdžiai vien dėl to, kad buvo gaila įdėto darbo.

Sakoma, kad kartą paragavęs žurnalisto duonos, visą gyvenimą jos norėsi. Ar pastebite save elgiantis kaip žurnalistą?

Na, elgiantis ne. Galbūt kartais stebiu ir vertinu iš žurnalisto pozicijų kai kuriuos įvykius arba žurnalistų darbus. Žurnalisto duonos nesiilgiu, nes jos kaip reikiant neparagavau, juolab kad dabartinėje žurnalistikoje man labai mažai kas bepatinka.

Kokį įsimintiniausią nuotykį patyrėte studijų metais?

Kartą išėjom su pora draugų iš „Bočių“ kavinės, ir man, besilenkiant nuo žemės paimti piniginės, iš kišenės iškrito ir sudužo už paskutinius pinigus sukrapštytas romo butelis. Bičiuliai po to mane ilgai terorizavo. Aš jau turbūt tris kartus buvau tą butelį jiems „pastatęs“, bet bičiuliai vis tiek traukdavo mane per dantį: „Jeigu nebūtum sudaužęs, vienu būtume turėję daugiau“.

Kokiu studentu save laikytumėte: pavyzdingu ir stropiu ar tokiu, kuris „rodo nagelius“?

Nei per daug pavyzdingu, stropiu, nei nagelių rodydavau. Aišku, neretai kentėdavo pirmosios paskaitos, nes dainavau naktiniame bare „Dainava“. Arba pramiegodavau, arba miegodavau per pirmąją paskaitą.

Jūsų manymu, lengviau studijuoti buvo prieš 30 metų ar dabar?

Man sunku pasakyti, mat nežinau šiuolaikinių technologijų įtakos mokymosi procesui. Tačiau matydamas vidurinės mokyklos programas, kai dar mokėsi dukra, pamačiau, kad dabar bent jau moksleiviai ir tikriausiai studentai labiau apkrauti, nors turėtų būti atvirkščiai, nes mano laikais mes studijavome, ir gana griežtai, tai, ko buvo reikalaujama. Daug visuomeninių mokslų, kurių, kaip dabar suprantu, nelabai reikėtų, vėliau tuos mokslus pakeitė kiti, ne mažiau svarbūs. Buvo TSKP istorija, mokslinis komunizmas, o dabar, matyt, juos pakeitė politologija ir visa kita. Tikrai nemanau, kad anksčiau buvo lengviau.

Ką Jūsų gyvenime reiškia Universitetas?

Man atrodo, kad Universitetas gauna žmogų-molį ir iš jo per studijų metus „nulipdo“ žmogų-asmenybę. Bet kokios srities studijos pamažu didina bendrą išprusimą, suteikia didesnę pasirinkimo laisvę. Aš labai pagarbiai žiūriu į Universitetą, nes man jis asocijuojasi su mokslo, žinių ir laisvos minties židiniu. Pavyzdžiui, net nesmagu bendrauti su žmogumi, kuris neigia universitetinio išsilavinimo svarbą, tuo pasakydamas, kad jo akiratis siauras. Be to, pažintys su kai kuriais kurso draugais – V. Martišausku, kuris yra žurnalistas ir Seimo narys, keletu kitų – išliko iki šiol. Tai man svarbiausia.

Kalbino Gintaras Kivaras,

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto I k. studentas (2003 m.)