Archeologijos mokslo paslaptys ir radiniai [2012-03-21]
Tarp septynių Lietuvos mokslų akademijos 2011 m. mokslo premijos laureatų – archeologas profesorius habil. dr. Mykolas Michelbertas, kuriam premija skirta už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“. Kalbiname profesorių, ilgametį Archeologijos katedros vedėją, archeologijos srityje dirbantį 50 metų.
Kodėl kadaise pasirinkote archeologiją?
Pasirinkimą, matyt, lėmė tai, kad aš gimiau Kražiuose, svarbiame Žemaitijos kultūros ir mokslo centre. Ta sena aplinka, matyt, ir privertė mane susidomėti krašto praeitimi, istorija. Stodamas į Vilniaus universitetą dar nebuvau tvirtai apsisprendęs, kad pasirinksiu būtent archeologiją. Bet išklausęs pirmų paskaitų nusprendžiau, kad tai įdomi specialybė, kad šioje srityje aš norėčiau dirbti.
Ar Lietuvos archeologija nepriklausomybės metais smarkiai pažengė į priekį?
Taip, daug kas pasikeitė. Visų pirma išsiplėtė archeologiniai tyrimai, nepriklausomybės metais kur kas lengviau išleisti archeologijos leidinius. Sovietmečiu archeologijos knygą išleisti būdavo nepaprastai sunku, nes funkcionieriai dažniausiai numodavo ranka sakydami – kam ta archeologija, socializmą ir taip pastatysime.
„Viską suspėti užtenka tiktai noro ir iniciatyvos“ [2010-10-05]
Visada gerai nusiteikęs, kupinas iniciatyvos, idėjų ir žinantis, kaip viską spėti per 24 valandas. Kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto alumnu, Vokiečių filologijos katedros doktorantu, dėstytoju ir visuomenininku Daumantu Katinu. Kalbamės apie kelius, atvedusius į VU, studijas Filologijos fakultete ir alumnų judėjimą.
Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė [2009-04-30]
VU absolventė (1982 m.), gamtos mokslų (1988 m.) bei habilituota fizinių mokslų (2002 m.) daktarė, mokslinių tyrimų kryptimi pasirinkusi astrofiziką. Nuo 2002 m. - VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorė. 2003 m. 70 su viršum mokslinių publikacijų autorė, daugelio tarptautinių seminarų dalyvė Gražina Tautvaišienė tapo nacionalinės mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė, astronomijos observatorijos vedėja.
Nacionalinės mokslo premijos laureatas, pasaulinio garso lazerių mokslo specialistas profesorius Algis Petras Piskarskas: „Fiziko išsilavinimą gavęs žmogus gali dirbti visur“ [2009-04-30]
Kai buvau vienuoliktokas, pusbrolis Liudvikas Piskarskas man parodė, kaip suremontuoti radijo imtuvą. Radijas tada dar asocijavosi su paslaptimi: kaip galima per atstumą kalbėti ir girdėti? Taip pradėjau domėtis. Labiau pasigilinti į fiziką paskatino tėtis, nes jis mokykloje dėstė šią discipliną. Bet, deja, ne man. Tėtis turėjo eksperimentinį kabinetą, kuriame buvo nemažai geros įrangos. Man nepaprastai įdomūs buvo šiluminio kūnų išsiplėtimo bei elekroforinės mašinos bandymai.
Tarp istorijos ir žurnalistikos: Vytaras Radzevičius [2009-04-30]
Vytarą Radzevičių daugelis pažįsta iš įvairių televizijos laidų, kurių dauguma yra susijusios su sportu. 2000 m. baigęs VU Komunikacijos fakultetą ir įgijęs žurnalisto specialybę, V. Radzevičius dirbo Baltijos TV sporto prodiuseriu, TV3 sporto žinių redaktoriumi. 2006 m. tapo žurnalo „Istorijos“ vyriausiuoju redaktoriumi. Šį rudenį Vilniaus universiteto alumnas grįžo į televiziją – veda LNK laidą „Auksinė savaitės blykstė“.
Estrados dainininkas Stasys Povilaitis: “Universitetas per studijų metus nulipdo žmogų – asmenybę” [2009-04-30]
Žinomas estrados dainininkas Stasys Povilaitis 1965–1976 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Studijuodamas pradėjo ir savo muzikinę karjerą naktiniuose baruose. 1970–1984 m. – Lietuvos nacionalinės filharmonijos, „Nemuno žiburių“”, „Nerijos“ ansamblių artistas. Estrados artisto Stasio Povilaičio apdovanojimų kolekcijoje puikuojasi M. Šabaniausko, „Gintarinės palmės“ir kitos premijos.
