Universiteto rūmai

Šv. Jonų bažnyčios varpinėUniversiteto rūmai pradėjo formuotis XVI a. vyskupo jurisdikcijoje, mūriniais namais užstatytame kvartale, kurį rėmina keturios Vilniaus gatvės: Universiteto (buvusi Vyskupų), Šv. Jono, Pilies ir Skapo.

Universiteto rūmų ansamblio meninės formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą.

Per keturis šimtmečius ne kartą keitėsi Universiteto pastatų paskirtis, planai ir architektūros formos. Senuosiuose Universiteto rūmuose įsikūrę Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetai, Užsienio kalbų institutas, Universiteto biblioteka, rektoratas.

1985 m. už paminklų apsaugą Vilniaus universitetui įteiktas Europos aukso medalis.

Vilniaus universiteto pastatų ansamblis atstovauja Lietuvai Briuselio parke „Mini Europa“.

Dabartinį Universiteto rūmų ansamblį sudaro 13 kiemelių su 13 pastatų, turinčių po kelis korpusus, taip pat Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė.

Šv. Jonų bažnyčios varpinė

Aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas (68 m.), iš kurio atsiveria miesto panorama. Varpinės architektūroje susipina renesansas ir vėlyvasis barokas. Į varpinę galima pakilti moderniu liftu.

Didysis kiemas

Didysis kiemas. Nuotr. autorius Andrius BulotaSavotiškas Universiteto panteonas, kurio galerijoje įamžinti Universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Šiauriniame rūmų sparne išlikęs XVI a. VU pavadinimas „Academiae et Universitas Societatis Jesu“. Spalvotose freskose – VU herbas, mecenatų portretai. Dominuoja puošnus pirmosios XIV a. Vilniaus parapinės Šv. Jonų bažnyčios barokinis portalas. Po gaisro XVIII a. viduryje bažnyčią ir varpinę rekonstravo žymiausias LDK architektas Jonas Kristupas Glaubicas vėlyvojo baroko stiliumi.

Astronomijos observatorijos kiemelis

Astronomijos observatorijos kiemelis žiemąAstronomijos observatorijos kiemelį puošia XVIII a. observatorijos pastatas su Zodiako simboliais, lotyniškų sentencijų eilutėmis, tarp kurių ir „Iš čia kylame į žvaigždes“(„Hinc itur ad astra“). Ten, kur buvo VU vaistinė, pritvirtinta memorialinė lenta VU rektoriui ir Observatorijos vadovui Paryžiaus MA nariui korespondentui, Londono karališkosios astronomų draugijos nariui Martynui Počobutui. Kiemelis susiformavo buvusio sodo vietoje, prie kurio išlikęs ir Mikalojaus Jasinskio gotikinis XVI a. pradžios namas.

Bibliotekos kiemas

Bibliotekos kiemasBuvęs ūkinis, apsuptas bibliotekos, administracijos ir Istorijos fakulteto rūmų. Iki XIX a. pradžios šis kiemas buvo uždaras, nuo Universiteto gatvės jį skyrė pagalbiniai Universiteto pastatai, nugriauti platinant gatvę. Iš čia pagrindinis įėjimas į biblioteką, įkurtą 1570 metais. Paminklines duris, skirtas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui, iš bronzos nuliejo skulptorius Jonas Meškelevičius.

Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone – Saulė su savo planetų palyda.

M. K. Sarbievijaus kiemas

M. K. Sarbievijaus kiemas.Motiejus Kazimieras Sarbievijus – garsus XVII a. pradžios Europos poetas, VU auklėtinis ir vėliau jo profesorius. Uždaras kiemelis apsuptas įvairių stilių ir laikotarpių pastatų. Dail. A. Kmieliausko freskomis išpuoštoje skliautuotoje patalpoje yra knygynėlis „Littera“, greta – dail. P. Repšio freskomis ištapytas Lituanistikos centras.