P A T V I R T I N T A
Vilniaus universiteto Senato komisijos
2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. SK-2011-11-1

Vilniaus universiteto
Studijų nuostatai

1. Nuostatų paskirtis

1.1. Šie nuostatai nustato studijų Vilniaus universitete (toliau – Universitetas) tvarką, studentų ir klausytojų teises bei pareigas, reglamentuoja jų ir Universiteto santykius.

↑ Į viršų

2. Pagrindinės sąvokos

2.1. Bakalauro studijos – tai pirmosios pakopos studijos, teikiančios bendrąjį universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus bei ugdančios bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Baigus bakalauro studijas suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
2.2. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai/moduliai – tai pasaulėžiūrą ir bendrą erudiciją ugdantys dalykai/moduliai, sudarantys bendrojo universitetinio išsilavinimo pagrindus.
2.3. Dalinės studijos – tai studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
2.4. Dieninis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.
2.5. Doktorantūra – tai trečiosios pakopos studijos, kuriose rengiami mokslininkai. Baigus šias studijas ir apgynus disertaciją suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
2.6. Eksterno sutartis – tai sutartis, sudaroma tais atvejais, kai studentai ar klausytojai, akademinių kamieninių padalinių administracijai leidus, nori laikyti egzaminus (įskaitas) nestudijuodami dalyko/modulio semestro metu.
2.7. Gretutinių studijų programa – studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir/ar studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties dalykai/moduliai, atitinkantys minimalius šios studijų krypties (šakos) dvigubam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
2.8. Individualus studijų planas – tai studento motyvuotu prašymu studijų programos komiteto sutikimu sudaromas individualus, jo poreikius atitinkantis planas, kuriame nustatytas studijuojamų dalykų/modulių ir atsiskaitymų išdėstymas semestro metu. Individualius studijų planus tvirtina akademinio kamieninio padalinio vadovas.
2.9. Klausytojas – tai asmuo, sudaręs sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto klausytojų registrą ir studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas ir/arba atskirus dalykus/modulius.
2.10. Kontaktinis studento darbo laikas – tai studijos, organizuojamos dalyvaujant dėstytojams. Kontaktinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (45 min).
2.11. Laipsnio nesuteikiančios studijos – tai studijos, skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti.
2.12. Magistrantūros studijos – tai antrosios pakopos studijos, skirtos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.
2.13. Neformaliosios studijos – mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą.
2.14. Pagrindinė studijų programa – studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai/moduliai ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrojo universitetinio lavinimo dalykai/moduliai, atitinkantys šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
2.15. Papildomosios studijos – tai studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos krypties (šakos) aukštesnės pakopos ar vientisosioms studijoms.
2.16. Rezidentūra – tai studijos pagal studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis. Šios studijos skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.
2.17. Savarankiškas studento darbo laikas – tai pasirengimas kontaktiniam darbui ir kitų studijų programose nurodytų užduočių vykdymas nedalyvaujant dėstytojams.
2.18. Sesijinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai vyksta dažniausiai mėnesį laiko trunkančių periodinių sesijų metu, darbą organizuojant paprastai sesijos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val., taip pat šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 14.00 val.
2.19. Studentas – tai asmuo, sudaręs studijų sutartį su Universitetu, įrašytas į Universiteto studentų registrą ir studijuojantis pagal studijų programas arba doktorantūroje.
2.20. Studijų dalykas – tai studijų programos dalis, kurią studijuojant yra ugdomos bendrosios ir /ar dalykinės kompetencijos, reikalingos kvalifikaciniam laipsniui įgyti.
2.21. Studijų modulis – iš vieno arba kelių turinio požiūriu susijusių dėstomųjų dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į numatomus studijų rezultatus ir kartotinį kreditų skaičių.
2.22. Studijų kreditas – studijų dalyko/modulio apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas, reikalingas numatytiems studijų dalyko/modulio siekiniams pasiekti. Studento darbo laiką sudaro kontaktinis ir savarankiškas darbas.
2.23. Studijų krypties dalykai/moduliai – tai dalykai/moduliai, suteikiantys pasirinktos studijų programos žinių ir ugdantys kompetencijas, reikalingas savarankiškai mokslinei arba profesinei veiklai.
2.24. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.
2.25. Vakarinis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 20.00 val., taip pat šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 14.00 val.
2.26. Vientisosios studijos – tai studijos, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, skirtos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti.

↑ Į viršų

3. Studijų sistema

3.1. Studijų pakopos ir formos.
3.1.1. Universitete vykdomos laipsnį suteikiančios, laipsnio nesuteikiančios ir kitos (papildomosios, dalinės, neformaliosios) studijos.
3.1.2. Universitete vykdomos trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios (suteikiamas atitinkamos krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis), antrosios (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), trečiosios (suteikiamas mokslo daktaro kvalifikacinis laipsnis). Taip pat vykdomos vientisosios studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis).
3.1.3. Kitos Universitete siūlomos studijų galimybės yra skirtos kvalifikacijai tobulinti arba keisti, papildyti jau įgytą išsilavinimą arba kreditams pagal atskirai pasirenkamus studijų dalykus/modulius kaupti. Sukaupus kvalifikacinį laipsnį apimančių kreditų skaičių, studijų krypties (šakos) programos komitetas, remdamasis pateiktais įrodymais, priima sprendimą dėl atitinkamo kvalifikacinio laipsnio suteikimo.
3.1.4. Papildomosios studijos organizuojamos kai:
3.1.4.1. asmuo yra įgijęs tos pačios krypties aukštąjį koleginį išsilavinimą, išskyrus atvejus, kai Universiteto Senatas yra priėmęs nutarimą, kad konkrečias kolegines studijas baigusiam asmeniui stojant į atitinkamą studijų programą (-as) pakanka nustatyto pobūdžio ir trukmės, praktinės veiklos patirties;
3.1.4.2. pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su asmens baigtų universitetinių pirmosios pakopos studijų pagrindine ar gretutine kryptimi, išskyrus atvejus, kai Universiteto Senatas yra priėmęs nutarimą, kad šias pirmosios pakopos universitetines studijas baigusiam stojančiajam į konkrečias studijų programas pakanka nustatyto pobūdžio ir trukmės praktinės veiklos patirties.
3.1.5. Pagal formą studijos Universitete yra nuolatinės ir ištęstinės.
3.2. Studijų apimtis ir trukmė.
3.2.1. Studijų apimtis skaičiuojama kreditais, kuriais matuojami studijų rezultatai ir studento darbo krūvis. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas kreditas yra lygus 25-30 studento ar klausytojo darbo valandų.
3.2.1.1. Bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Studijų programos, kurią baigus suteikiamas dvigubas pagrindinės studijų krypties (šakos) ir gretutinės studijų krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra 240 kreditų.
3.2.1.2. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų.
3.2.1.3. Trečiosios pakopos studijų apimtį nustato Doktorantūros ir rezidentūros nuostatai.
3.2.1.4. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360 kreditų.
3.2.1.5. Laipsnio nesuteikiančių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 120 kreditų.
3.2.2. Nuolatinių studijų įprastinė apimtis yra 60 kreditų (1600 valandų) per mokslo metus. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų pagal atitinkamą nuolatinės formos programą trukmę. Kitų studijų trukmę ir apimtį nustato akademiniai kamieniniai padaliniai, tvirtina Senato komisija.
3.2.3. Studentams, baigusiems pirmąjį studijų semestrą ir pateikusiems motyvuotą prašymą, studijų programos komitetui pritarus, gali būti leidžiama tęsti studijas pagal individualų studijų planą.
3.3. Studijų programos.
3.3.1. Studijų programos sudaromos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas studijų kryptis ir šakas. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos gali būti pagrindinės ir gretutinės studijų krypties (šakos).
3.3.2. Gretutinės studijos Universitete vykdomos Lietuvos Respublikos ir Universiteto teisės aktų nustatyta tvarka.
3.3.3. Studijų programos yra rengiamos ir vykdomos vadovaujantis studijų krypčių aprašais (reglamentais).
3.3.4. Studijų programą sudaro studijuojami dalykai/moduliai.
3.3.5. Pagal paskirtį ir turinį dalykai/moduliai skirstomi į bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties (šakos) dalykus/modulius. Nustatytos apimties bendrojo universitetinio lavinimo dalykus/modulius studentas renkasi iš visiems Universiteto studentams  bendro dalykų/modulių sąrašo.
3.3.6. Studijų krypties dalykai/moduliai skirstomi į pagrindų dalykus/modulius ir specializacijos dalykus/modulius.
3.3.6.1. Pagrindų dalykai/moduliai sudaro studijų krypties išsilavinimo branduolį. Studijų programos komiteto nustatyti pagrindų dalykai/moduliai gali būti siūlomi kaip gretutinių studijų programa kitos studijų krypties/programos studentams, siekiantiems dvigubo bakalauro laipsnio.
3.3.6.2. Specializacijos dalykai/moduliai skirti gilesnei specializacijai toje pačioje studijų kryptyje ar jos šakoje.
3.3.7. Pagal pasirinkimo tipą dalykai/moduliai skirstomi į privalomuosius ir pasirenkamuosius. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų proporcijas skirtingų krypčių ir pakopų studijų programose nustato studijų programų aprašai.
3.3.7.1. Privalomieji dalykai/moduliai sudaro pasirinktos studijų krypties išsilavinimo pagrindus.
3.3.7.2. Pasirenkamieji dalykai/moduliai užtikrina bendrąjį universitetinį lavinimą ir iš esmės papildo pasirinktos (pagrindinės ir (ar) gretutinės) studijų krypties (šakos) išsilavinimą. Šiuos dalykus/modulius studentas turi pasirinkti iš studijų programoje pateikto sąrašo pagal nurodytas taisykles. Studentas, nesiekiantis gilesnės specializacijos pagrindinėje studijų kryptyje ar dvigubo laipsnio, pasirenkamuosius dalykus/modulius gali rinktis iš visų Universitete vykdomų bendrojo universitetinio lavinimo dalykų pagal studijų procesą reguliuojančiuose aktuose numatytas procedūras.

↑ Į viršų

4. Studentų ir klausytojų priėmimas

4.1. Studentus priima rektorius. Priėmimo tvarką ir skaičių nustato Senato komisija. Studentų priėmimą organizuoja ir vykdo rektoriaus paskirta komisija.
4.1.1. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
4.1.2. Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos universitetines studijas arba baigę pirmosios pakopos ir/ar papildomąsias studijas, arba įgiję aukštąjį koleginį išsilavinimą ir turintys praktinės veiklos patirties, kaip nurodyta šių nuostatų 3.1.4.1.punkte.
4.1.3. Į trečiosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys magistro (baigę antrosios pakopos arba vientisąsias studijas) ar jam prilygstantį kvalifikacinį laipsnį (aukštojo universitetinio mokslo baigimo diplomą).
4.2. Klausytojus Senato komisijos nustatyta tvarka priima rektorius. Klausytojų priėmimą organizuoja ir vykdo rektoriaus įgalioti akademinių kamieninių padalinių vadovai.
4.3. Asmenys, priimti studentais ar klausytojais, su Universitetu sudaro Senato komisijos nustatytos formos studijų sutartį. Studijų sutartis nustato studijų Universitete pagrindines sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.

↑ Į viršų

5. Studijų procesas

5.1. Dėstomoji kalba.
5.1.1. Pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių. Dalis arba visi studijų programos dalykai (moduliai) gali būti dėstomi ir kita kalba.
5.2. Studijų kalendorius.
5.2.1. Studijos Universitete vyksta semestrais. Mokslo metus sudaro du semestrai – rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.
5.2.1.1. Rudens semestro studijos prasideda rugsėjo 1 d. ir trunka iki sausio 26 d. Kalėdų atostogos nuo gruodžio 25 d. iki sausio 1 d. Pavasario semestro studijos prasideda vasario 4 d. ir trunka iki birželio 30 d. Viena šio semestro savaitė skiriama Velykų atostogoms. Studijų programoje numatytais atvejais akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka studentams ir ne semestro metu gali būti organizuojama praktika. Vasaros metu studentams suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
5.2.1.2. Rudens semestro paskaitų tvarkaraščio projektą sudaro ir skelbia akademinių kamieninių padalinių vadovai iki balandžio 15 d., o pavasario semestro – iki lapkričio 15 d. Galutiniai paskaitų tvarkaraščiai paskelbiami ne vėliau kaip 10 dienų iki semestro pradžios.
5.2.1.3. Ištęstinių studijų paskaitų ir egzaminų tvarkaraščių sudarymo tvarką nustato akademinis kamieninis padalinys.
5.2.2. Egzaminų tvarkaraščiai sudaromi dėstytojo bei studentų susitarimu ir tvirtinami akademinių kamieninių padalinių vadovų.
5.2.3. Doktorantai ir rezidentai studijuoja pagal individualius studijų planus.
5.3. Registravimas į gretutinės krypties studijas, pasirenkamuosius dalykus.
5.3.1. Semestro pabaigoje studentai privalo registruotis į kito semestro pasirenkamuosius dalykus/modulius ir, jeigu studentas renkasi gretutines studijas, į gretutinių studijų dalykus/modulius. Registracijos pavasario semestro pasirenkamųjų dalykų/modulių studijoms galutinis terminas yra gruodžio 1 d., o rudens semestro – gegužės 1 d. Pirmojo studijų semestro studentai į pasirenkamuosius dalykus/modulius privalo registruotis per pirmas dvi semestro savaites. Apie sprendimą rinktis gretutines studijas studentas raštu informuoja šias studijas vykdantį akademinį kamieninį padalinį ne vėliau kaip likus vienam semestrui iki gretutinių studijų pradžios.
5.3.2. Paskelbus galutinį paskaitų tvarkaraštį, studentai turi teisę išsiregistruoti iš pasirinktų dalykų/modulių ir į jų vietą pasirinkti kitus ne vėliau kaip per dvi prasidėjusio semestro savaites. Išsiregistruoti iš pasirinktų dalykų/modulių ir į jų vietą pasirinkti kitus leidžiama, kai:
5.3.2.1. nesuderinamas tvarkaraštis;
5.3.2.2. nepatenkama į pasirinktam dalykui/moduliui numatytą studentų kvotą;
5.3.2.3. akademinių kamieninių padalinių administracijos atšaukia pasirinktąjį dalyką/modulį.
5.4. Darbas per semestrą.
5.4.1. Studijos Universitete vykdomos pagal dieninį, vakarinį arba sesijinį tvarkaraščius.
5.4.2. Studentai privalo studijuoti laikydamiesi studijuojamų dalykų/modulių programų reikalavimų.
5.4.3. Per pirmąją paskaitą dalyko/modulio dėstytojas pateikia studentams detalią dalyko/modulio programą, kurioje nurodo žinių ir gebėjimų vertinimo semestro ir egzaminų metu formas, tvarką, vertinimo kriterijus ir atsiskaitymo reikalavimus.
5.5. Studijų rezultatų vertinimas.
5.5.1. Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Pirmosios tęstinio dalyko/modulio dalys gali būti vertinamos įskaita.
5.5.2. Universitete taikomos įvairios studijų rezultatų vertinimo formos, kurios priklauso nuo dalyko studijų srities, krypties ir studijų metodų ypatumų. Galutinis dalyko/modulio įvertinimas gali būti kaupiamasis arba sudėtinis pažymys, kurio sudėtis apskaičiuojama pagal proporcijas, numatytas dalyko/modulio apraše.
5.5.2.1. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu.
5.5.2.2. Egzaminų ir įskaitų darbai bei rašto darbai saugomi du mėnesius nuo galutinio studijų rezultatų paskelbimo dienos.
5.5.3. Studijų rezultatus vertina dalyką/modulį dėstęs (-ę), studijoms vadovavęs (-ę) dėstytojas (-ai) arba tos srities specialistų komisija, į kurią įeina dalyką/modulį dėstęs (-ę), studijoms vadovavęs (-ę) dėstytojas (-ai).
5.5.3.1. Jei dalyką/modulį dėstęs (-ę), studijoms vadovavęs (-ę) dėstytojas (-ai) dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių studijų rezultatų įvertinti negali, akademinio kamieninio padalinio vadovas paskiria kitą tos srities dėstytoją arba sudaro tos srities specialistų komisiją.
5.5.3.2. Dalykai/moduliai, kurių studijų rezultatams vertinti būtinai sudaroma komisija, nurodomi studijų programų aprašuose.
5.5.3.3. Komisija studijų rezultatams vertinti gali būti sudaroma ir kitais atvejais studentų ar klausytojų motyvuotu prašymu. Motyvuoti studentų ar klausytojų prašymai sudaryti komisijas įteikiami akademinio kamieninio padalinio vadovui ne vėliau kaip savaitė iki tvarkaraštyje numatytos egzamino (įskaitos) datos.
5.5.3.4. Komisijas studijų rezultatams vertinti sudaro akademinio kamieninio padalinio vadovas.
5.5.4. Studentų žinios ir kompetencijos per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Kitus vertinimo principus nustato Studijų rezultatų vertinimo tvarka.
5.5.5. Egzaminai ir įskaitos laikomi tvarkaraštyje nurodytu laiku. Studentas, negalintis į egzaminą (įskaitą) atvykti dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, akademinio kamieninio padalinio vadovo gali prašyti egzaminą (įskaitą) leisti laikyti kitu laiku, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį skaičiuojant nuo naujo semestro pradžios.
5.5.6. Neišlaikytą egzaminą (įskaitą) studentas gali vieną kartą perlaikyti per pirmąsias dvi naujo semestro savaites, o studentas, kuriam egzamino (įskaitos) laikymas buvo atidėtas – ne vėliau kaip per dvi savaites skaičiuojant nuo atidėto termino pabaigos.
5.5.7. Apie neatvykimo į egzaminą (įskaitą) priežastį studentas privalo per tris darbo dienas nuo tvarkaraštyje numatytos egzamino (įskaitos) datos pranešti akademinio kamieninio padalinio administracijai pateikdamas neatvykimą pateisinantį dokumentą.
5.5.8. Studentams, atnaujinantiems studijas po ilgesnės nei trejų metų pertraukos, studijų rezultatų įvertinimų galiojimo terminus nustato studijų programų komitetas, tvirtina akademinių kamieninių padalinių vadovas.
5.5.9. Studentas, nesutinkantis su egzamino (įskaitos) įvertinimu, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo egzamino (įskaitos) įvertinimo paskelbimo dienos, o dėl egzamino (įskaitos) laikymo ar baigiamojo darbo gynimo procedūrinių pažeidimų – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino (įskaitos) laikymo dienos turi teisę motyvuotu raštu kreiptis į akademinio kamieninio padalinio egzaminų apeliacinę komisiją.
5.5.9.1. Egzaminų apeliacinę komisiją iš 3 arba 5 narių trejiems metams sudaro akademinio kamieninio padalinio taryba. Į komisijos sudėtį turi įeiti ir studentų atstovų: jei komisiją sudaro 3 nariai – vienas studentų atstovas, jei komisija sudaryta iš 5 asmenų – du studentų atstovai. Komisija dirba pagal Senato komisijos patvirtintus Egzaminų apeliacinių komisijų nuostatus.
5.5.9.2. Kol egzaminų apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezultatais susiję akademinio kamieninio padalinio administracijos sprendimai studentui negalioja.
5.6. Akademinės skolos ir jų likvidavimas.
5.6.1. Akademinė skola – tai per egzamino ar įskaitos perlaikymą (5.5.6. p.) neišlaikytas egzaminas (įskaita).
5.6.2. Pasibaigus egzaminų (įskaitų) perlaikymo terminui ne daugiau kaip 2 dalykų/15  kreditų* apimties akademines skolas turintis studentas, norintis tęsti studijas, turi kreiptis į akademinio kamieninio padalinio vadovą su prašymu leisti pakartoti atitinkamų dalykų/modulių ar modulių dalių studijas arba išlaikyti egzaminą eksternu ir tęsti studijų programos vykdymą.
5.6.3. Akademinių kamieninių padalinių tarybos nustato, kurių dalykų/modulių studijų kartoti negalima.
5.6.4. Pirmosios studijų pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios studijų pakopos paskutiniojo semestro studentams, pasibaigus priešpaskutinio studijų semestro egzaminų (įskaitų) perlaikymo terminui ir pasibaigus paskutinio studijų semestro egzaminų (įskaitų) laikymo terminui, turintiems ne daugiau kaip 2 dalykų/15 kreditų1 apimties akademines skolas, akademinio kamieninio padalinio vadovas gali leisti atitinkamus egzaminus (įskaitas) dar vieną kartą perlaikyti iki baigiamųjų darbų (baigiamųjų egzaminų) gynimo pradžios.
5.7. Skirtingų studijų programų derinimas.
5.7.1. Laipsnį suteikiančiose studijų programose studijuojantys studentai gali jas derinti su laipsnio nesuteikiančiomis arba kitomis studijomis. Norintieji vienu metu gali studijuoti skirtingose laipsnį suteikiančiose studijų programose. Į kiekvieną studijų programą studentai priimami bendra tvarka.
5.8. Studijų apskaita.
5.8.1. Studijų apskaita Universitete vykdoma Vilniaus universiteto studentų informacinėje sistemoje (VUSIS). Pagrindinis studijų apskaitos dokumentas yra elektroninis žiniaraštis.
5.8.2. Studijų apskaitą atlieka akademinio kamieninio padalinio administracija. Studijų apskaitos dokumentus akademinio kamieninio padalinio vadovo nustatyta tvarka pildo studijų rezultatus vertinantis dėstytojas (vertinimo komisijos pirmininkas).
5.8.3. Studentų (klausytojų) pageidavimu akademinių kamieninių padalinių administracijos Senato nustatyta tvarka išduoda akademines pažymas apie Universitete studijuotus dalykus.
5.9. Baigiamasis darbas.
5.9.1. Ginti baigiamąjį darbą arba (ir) laikyti baigiamąjį (-uosius) egzaminą (-us) leidžiama tik įvykdžius visus kitus studijų programos reikalavimus.
5.9.2. Baigiamieji darbai (egzaminai) ginami (laikomi) akademinio kamieninio padalinio vadovo įsakymu sudarytoje ir rektoriaus patvirtintoje komisijoje, įsakyme nustatytu laiku.

* 15 kreditų apimties ribojimas taikomas tik modulinėje studijų sistemoje.

↑ Į viršų

6. Akademinis mobilumas

6.1. Laipsnį suteikiančioje studijų programoje studijuojantis studentas gali keisti savo studijų programos studijų formą (iš nuolatinių studijų į ištęstines ir atvirkščiai) bei tvarkaraštį, jeigu Universitete vykdomos tos formos ir tokių tvarkaraščių studijų programos.
6.2. Studentas gali keisti pasirinktą studijų programą į kitą, jeigu yra iš esmės įvykdęs naujos pirmosios pakopos studijų programos pirmojo semestro arba antrosios pakopos studijų programos pirmojo semestro reikalavimus.
6.2.1. Programos atitinkamos dalies reikalavimai laikomi esmingai įvykdytais, jeigu nestudijuotų dalykų/modulių (neišlaikytų egzaminų ar įskaitų) yra ne daugiau kaip 2 dalykų / 15 kreditų1 apimties. Tokius programų skirtumus leidžiama likviduoti per vienerius metus. Šie skirtumai akademinėmis skolomis nelaikomi.
6.2.2. Keisti programą nebaigus pirmojo studijų semestro neleidžiama.
6.2.3. Studijas organizuojantys akademiniai kamieniniai padaliniai gali numatyti ir papildomas studijų programų keitimo sąlygas. Šias sąlygas tvirtina Senato komisija.
6.3. Vilniaus universiteto studentai gali atskirus studijų programos dalykus/modulius Universiteto nustatyta tvarka išklausyti kituose valstybės pripažintuose universitetuose, o kitų valstybės pripažintų universitetų studentai atskirus studijų programos dalykus/modulius gali išklausyti Vilniaus universitete.

↑ Į viršų

7. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas

7.1. Studijos nutraukiamos:
7.1.1. pasibaigus studijų sutarčiai;
7.1.2. pačiam studentui (klausytojui) prašant;
7.1.3. studentą (klausytoją) pašalinus;
7.1.4. kai studentas keičia studijų programą;
7.1.5. kai dėl kitų objektyvių priežasčių studijos tampa negalimos.
7.2. Akademinių skolų neturinčiam studentui (klausytojui), dėl svarbių priežasčių laikinai negalinčiam tęsti studijų, akademinio kamieninio padalinio vadovas gali leisti ne ilgiau kaip vieneriems metams sustabdyti studijas.
7.3. Laikinai negalinčiam tęsti studijų dėl ligos, nėštumo ar kūdikio priežiūros studentui (klausytojui), pateikusiam tai įrodančius dokumentus, suteikiamos akademinės atostogos.
7.3.1. Akademinės atostogos suteikiamos tokiam laikotarpiui:
7.3.1.1. dėl ligos – iki dvejų metų;
7.3.1.2. dėl nėštumo ir kūdikio priežiūros – įstatymų numatytam laikui, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
7.3.2. Akademines atostogas suteikia akademinio kamieninio padalinio vadovas.
7.3.3. Akademinių atostogų trukmė skaičiuojama nuo įsakymo jas suteikti dienos. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, taip pat antrosios pakopos studijų studentai, kuriems akademinės atostogos suteiktos pirmajame semestre, grąžinami į pirmą semestrą.
7.4. Studentas (klausytojas) šalinamas:
7.4.1. dėl nepažangumo;
7.4.2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan.);
7.4.3. dėl finansinių įsipareigojimų Universitetui nevykdymo;
7.4.4. jei neužsiregistruoja po akademinių atostogų arba studijų sustabdymo;
7.4.5. jei per vienerius metus jam skirti trys griežti papeikimai.
7.5. Studentą (klausytoją) šalina rektorius.
7.6. Studijos gali būti atnaujintos, jeigu per jų nutraukimo laikotarpį esmingai nepasikeitė studento (klausytojo) studijuota studijų programa ir nepasibaigė akademinių kamieninių padalinių tarybų nustatyti studijų rezultatų įvertinimų galiojimo terminai.
7.6.1. Studijų programa laikoma esmingai pasikeitusia, jeigu pasikeitė daugiau kaip 20 procentų ją sudarančių studijų krypties dalykų/modulių apimties.
7.6.2. Dėl neesmingo programos pasikeitimo susidariusius skirtumus (ne daugiau kaip 15 kreditų) leidžiama likviduoti per vienerius metus nuo studijų atnaujinimo. Šie skirtumai akademinėmis skolomis nelaikomi.
7.6.3. Neesmingai pasikeitusios studijų programos dalykus/modulius, kurių egzaminus arba įskaitas būtina išlaikyti (perlaikyti) atnaujinant tos programos studijas, nustato akademinio kamieninio padalinio vadovas.
7.6.4. Akademinių kamieninių padalinių tarybos gali nustatyti ir papildomas studento (klausytojo) prašymu nutrauktų studijų atnaujinimo sąlygas. Jas tvirtina Senatas.
7.6.5. Pateikus prašymą akademinio kamieninio padalinio vadovui, studijos atnaujinamos nuo akademinio padalinio vadovo nurodytos datos.

↑ Į viršų

8. Studijų baigimas

8.1. Universiteto absolventu laikomas asmuo, įvykdęs visus pasirinktos laipsnį suteikiančios ar laipsnio nesuteikiančios studijų programos reikalavimus.
8.2. Universiteto absolventams, baigusiems pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų laipsnį suteikiančias programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Universiteto absolventams, baigusiems laipsnio nesuteikiančias programas, išduodamas studijų baigimo pažymėjimas.
8.2.1. Studentams, pirmosios, antrosios studijų pakopos ar vientisųjų studijų programas įvykdžiusiems ypač gerai, išduodamas CUM LAUDE diplomas.
8.2.2. Studentams, ypač gerai įvykdžiusiems antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų programas ir pasižymėjusiems mokslo tyrimo veikloje, išduodamas MAGNA CUM LAUDE diplomas.
8.2.3. CUM LAUDE  ir MAGNA CUM LAUDE diplomų išdavimo tvarką nustato Senato komisija.
8.3. Studentams ir klausytojams, Universitete studijavusiems pasirinktus dalykus/modulius, bet neįvykdžiusiems visos programos, Senato nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas, kuriame nurodomi visi išlaikyti dalykai/moduliai, jų apimtis ir įvertinimai.

↑ Į viršų

9. Studentų ir klausytojų teisės ir pareigos

9.1. Studentai ir klausytojai turi teisę:
9.1.1. įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų apibrėžtus apimties ir kokybės standartus;
9.1.2. šių nuostatų nustatyta tvarka studijuoti ir kitas studijų programas, taip pat studijų programas pagal individualius studijų planus; dalyvauti akademiniuose mainuose; nutraukti ir atnaujinti studijas; nustatyta tvarka keisti studijų kryptį, programą, formą ir tvarkaraštį;
9.1.3. naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais; studijoms, kultūriniam gyvenimui, sveikatos apsaugai ir poilsiui skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio įstaigomis;
9.1.4. naudotis akademine minties ir žodžio laisve reikšti savo mintis bei įsitikinimus visais moksliniais, visuomeniniais ir kultūriniais klausimais, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Universiteto norminiams aktams;
9.1.5. gauti su savo studijomis susijusią informaciją, vertinti studijų programas, studijų procesą ir dėstytojų darbą;
9.1.6. šiuose nuostatuose nustatyta tvarka apskųsti studijų įvertinimus ir Universiteto administracijos sprendimus atitinkamoms ginčų nagrinėjimo komisijoms ir gauti atsakymą nuostatuose numatytais terminais;
9.1.7. prisijungti prie studentų atstovybės ir burtis į kitas studentų organizacijas, būti renkami į jų valdymo organus; dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vilniaus universiteto statutui neprieštaraujančių visuomeninių, kultūrinių ir politinių organizacijų veikloje;
9.1.8. dalyvauti Universiteto ir jo akademinių kamieninių padalinių savivaldoje.
9.2. Studentai ir klausytojai privalo:
9.2.1. vykdyti pasirinktos studijų programos ir studijų sutarties reikalavimus;
9.2.2. laikytis šių nuostatų, Vilniaus universiteto statuto ir kitų studijas bei Universiteto vidaus gyvenimą reglamentuojančių aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų;
9.2.3. vykdyti Universiteto ir akademinių kamieninių padalinių administracijos sprendimus;
9.2.4. baigus studijas atsiskaityti su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais bei Studentų atstovybe;
9.2.5. laikytis bendrųjų moralės normų ir akademinės etikos.

↑ Į viršų

10. Studentų ir klausytojų paskatos ir nuobaudos

10.1. Pasižymėjusiems akademiniame, kūrybiniame, visuomeniniame arba sportiniame Universiteto gyvenime studentams ir klausytojams gali būti skiriamos paskatos, o studentams ir klausytojams, pažeidusiems šiuos nuostatus, kitus Universiteto teisės aktus ir/arba akademinės etikos taisykles – nuobaudos.
10.2. Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios paskatos:
10.2.1. pagyrimas;
10.2.2. padėka;
10.2.3. mokslo, kūrybos ar sporto laimėjimus liudijantis diplomas;
10.2.4. dovana,
10.2.5. stipendija (tik studentams).
10.3. Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios nuobaudos:
10.3.1. papeikimas;
10.3.2. griežtas papeikimas;
10.3.3. šalinimas iš Universiteto.
10.4. Studentus ir klausytojus iš Universiteto šalina rektorius. Kitas nuobaudas ir  paskatas  skiria akademinių kamieninių padalinių vadovai arba rektorius.
10.5. Studentas arba klausytojas, nesutinkantis su nuobaudos arba paskatos skyrimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuobaudos ar paskatos paskelbimo raštu kreiptis į akademinio kamieninio padalinio ginčų nagrinėjimo komisiją.

↑ Į viršų

11. Nuostatų įsigaliojimas

11.1. Šie nuostatai įsigalioja nuo 2011 m. rugsėjo 1 dienos.
11.2. Kol nėra patvirtinti šiuose nuostatuose minimi papildomi studijas reglamentuojantys dokumentai, atitinkamais atvejais galioja ankstesnės nuostatų redakcijos ir juos papildančių dokumentų nustatyta tvarka.

↑ Į viršų

Versija spausdinti

« grįžti