Studijų sistema
Universitete vykdomos laipsnį suteikiančios, laipsnio nesuteikiančios ir kitos (neformaliosios) studijos.
Studijų pakopos
Universitete vykdomos trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios pakopos (bakalauro), antrosios pakopos (magistrantūros) ir trečiosios pakopos (doktorantūros) studijos. Taip pat vykdomos laipsnį suteikiančios vientisosios (pirmosios ir antrosios pakopų) studijos.
Pirmosios pakopos studijos
Bakalauras – tai pirmasis kvalifikacinis laipsnis, pažymintis įgytą universitetinį aukštąjį išsilavinimą ir suformuotus pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus. Bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Nuolatinės formos studijos dažniausiai trunka 4 metus. Studijos baigiamos kvalifikaciniais egzaminais arba bakalauro baigiamuoju darbu. Baigus studijas, suteikiamas atitinkamos krypties (šakos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Toliau studijas galima tęsti magistrantūroje.
Antrosios pakopos studijos
Magistrantūra - antrasis kvalifikacinis laipsnis, žymintis aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą ir pasirengimą studijuoti doktorantūroje arba užsiimti praktine veikla. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Beveik pusė programos studijų apimties skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam magistro darbui. Nuolatinės formos studijos dažniausiai trunka 2 metus. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu. Baigus studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijos gali būti tęsiamos doktorantūroje.
Trečiosios pakopos studijos
Doktorantūra apima studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Doktorantūros studijas sudaro dalykai, kurių bendra studijų apimtis yra ne mažesnė nei 30 kreditų. Studijuojančiam doktorantūroje išugdomi gebėjimai vykdyti mokslinius tyrimus, savarankiškai dirbti mokslinį ir kūrybinį darbą. Nuolatinės studijų formos doktorantūros trukmė yra 4 metai. Universitete doktorantūrą studijuoti galima ir ištęstine forma. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis.
Teisės, medicinos ir odontologijos vientisosios studijos
Vientisosios studijos apima dvi pirmąsias (pirmąją ir antrąją) studijų pakopas. Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 300 kreditų ir ne didesnė kaip 360 kreditų. Nuolatinės formos studijų trukmė siekia 5-6 metus. Baigus studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Studijos gali būti tęsiamos doktorantūroje. Universitete vykdomos vientisosios teisės, medicinos ir odontologijos studijos. Baigusieji medicinos ir odontologijos vientisąsias studijas jas gali tęsti rezidentūroje (norintys dirbti gydytojais privalo baigti šias studijas).
Gretutinės studijos
Gretutinės studijos - tai studijos, kai studentams sudaromos galimybės greta pagrindinės studijų krypties (šakos) programos studijuoti kitos studijų krypties (šakos) programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.
Pagrindinės krypties (šakos) studijomis laikoma studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai (moduliai) ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrojo universitetinio lavinimo moduliai, atitinkanti šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus. Gretutinės krypties (šakos) studijos yra studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir (ar) studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties (šakos) dalykai (moduliai), atitinkanti minimalius šios studijų krypties (šakos) gretutiniam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
Šiuo metu siūlomas gretutinių studijų programas gali pasirinkti pirmosios pakopos studentai, priimti į Universitetą nuo 2011 metų.
Jungtinės studijos
Universitete kartu užsienio aukštosiomis mokyklomis vykdomos jungtinių studijų programos. Jungtinės studijos kuriamos siekiant šalių aukštojo mokslo sistemų skaidrumo ir suderinamumo, aukštųjų mokyklų tarptautinio bendradarbiavimo, studentų mobilumo skatinimo ir studijų kokybės gerinimo. Jungtinių studijų metu dalis studijų vyksta Universitete, kita dalis - užsienio aukštojoje mokykloje. Baigus jungtines studijas, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, kuris gali būti ir dvigubas, jei jungtinė studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
Šiuo metu Universitete vykdomos dvi jungtinės studijų programos. Kartu su Greifsvaldo universitetu (Vokietija) vykdoma Baltų regioninių studijų magistrantūros programa. Deusto (Ispanija), Budapešto Corvinus (Vengrija) ir Veronos (Italija) universitetai kartu su Vilniaus universitetu vykdo Darnių regioninių sveikatos sistemų magistrantūros programą.
Laipsnio nesuteikiančios pedagogikos studijos
Laipsnio nesuteikiančios studijos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūrą) programų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas. Šiuo metu Universitete vykdoma Pedagogikos laipsnio nesuteikiančių studijų programa. Laipsnio nesuteikiančiomis studijomis taip pat laikomos medicinos ir odontologijos rezidentūra.
Medicinos ir odontologijos rezidentūra
Medicinos ir odontologijos rezidentūra yra laipsnio nesuteikiančios medicinos ir odontologijos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti gydytojo profesinę kvalifikaciją. Rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika. Rezidentūros studijos vyksta pagal rezidentūros studijų programas. Medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų forma yra nuolatinė. Baigusieji šias studijas įgyja gydytojo ar odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Medicinos ir odontologijos rezidentūros trukmė yra 3–6 metai.
Neformaliosios studijos
Kitos Universitete siūlomos studijų galimybės yra skirtos kvalifikacijai tobulinti arba keisti, papildyti jau įgytą išsilavinimą arba kreditams kaupti pagal atskirai pasirenkamus studijų dalykus. Šiuo tikslu vykdomos neformaliosios studijos - papildomosios studijos, kvafifikacijos tobulinimo ir kiti kursai. Studijų metu sukaupus reikiamą kreditų skaičių, gali būti suteikiamas kvalfikacinis laipsnis.
Studijų forma, apimtis ir trukmė
Studijos Universitete vyksta pagal nuolatinę ir ištęstinę studijų formą. Studijos vykdomos pagal dieninį, vakarinį ir sesijinį tvarkaraštį.
Studijų apimtis skaičiuojama kreditais, kuriais matuojami studijų rezultatai ir studento darbo krūvis. Vilniaus universitete studijų kreditas formuojamas ECTS pagrindu. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas kreditas yra lygus 25-30 studento ar klausytojo darbo valandų.
Nuolatinių studijų įprastinė apimtis yra 60 kreditų (1600 valandų) per mokslo metus. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis įprastai yra ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė nėra daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų pagal atitinkamą nuolatinės formos programą trukmę. Gali būti nustatyta ir kita studijų apimtis bei trukmė.
Studijų programos
Studijų programa - tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. Studijų programos sudaromos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas studijų kryptis ir šakas. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos gali būti pagrindinės ir gretutinės studijų krypties (šakos). Studijų programą sudaro studijuojami dalykai.
Pagal paskirtį ir turinį dalykai skirstomi į bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties (šakos) dalykus. Studijų krypties dalykai skirstomi į pagrindų dalykus ir specializacijos dalykus, kur pirmieji sudaro studijų krypties išsilavinimo branduolį, o antrieji skirti gilesnei specializacijai toje pačioje studijų kryptyje ar jos šakoje.
Pagal pasirinkimo tipą dalykai skirstomi į privalomuosius ir pasirenkamuosius. Privalomieji dalykai sudaro pasirinktos studijų krypties išsilavinimo pagrindus. Pasirenkamieji dalykai užtikrina bendrąjį universitetinį lavinimą ir iš esmės papildo pasirinktos pagrindinės ir (ar) gretutinės studijų krypties (šakos) išsilavinimą. Šiuos dalykus studentas turi pasirinkti iš studijų programoje pateikto sąrašo pagal nurodytas taisykles.
Studijų programa po pirmųjų ar vėlesniųjų studijų metų gali turėti vieną ar daugiau šakų, leidžiančių studentui bakalauro ar vientisosiose studijose pasirinkti tam tikrą specializaciją.
Studijų programos vykdomos dalykų (kai studijuojama visą semestrą) ir modulių (kai studijuojama ciklais dalį semestro ar visą semestrą) pagrindu.
Universitete vykdomos studijų programos.
Studento darbo laikas
Skiriamas studento kontaktinis ir savarankiškas darbo laikas. Kontaktinio studento darbo metu studijos organizuojamos dalyvaujant dėstytojams, o darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (45 min.). Savarankiškas studento darbas skirtas pasirengti kontaktiniam darbui ir vykdyti kitas studijų programose nurodytas užduotis nedalyvaujant dėstytojams.
Daugiau apie studijas Universitete skaitykite Studijų nuostatuose ir kitose svetainės skiltyse.