Refleksija suaugusiųjų švietime: kada tai prasminga

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas užbaigė Europos Komisijos finansuotą „Erasmus+“ programos strateginių partnerysčių krypties projektą, skirtą gerosioms praktikoms bendradarbiavimo ir inovacijų srity, „Refleksija kaip pagrindinė perkeliama kompetencija aukštajame ir suaugusiųjų mokyme“ (REFLECT). Tai kokybiškai naujas požiūris į formaliųjų ir neformaliųjų studijų sąsajas ir  reflektyviąją praktiką.

Pasak projekto įgyvendintojų, nuolatinių pokyčių sąlygomis refleksija turėtų tapti kertine kompetencija aukštojoje mokykloje, besirengiant profesiniam gyvenimui. Kita vertus, brandžiai įmonei ar socialinei organizacijai – tai taip pat vienas iš pagrindinių procesų.

REFLECT projekte savo pajėgas sujungė net 8 tarptautiniai partneriai: keturios organizacijos, kurios dirba su neformaliuoju švietimu, ir keturios, kurios yra formaliojo ugdymo atstovės. Prie iniciatoriaus Vilniaus universiteto prisijungė lietuvių atstovaujama VšĮ „Kitokie projektai“, taip pat Islandijos universitetas ir „Askorun ehf“ (Islandija), partneriai iš Italijos – Paduvos universitetas ir „A. S. D. Kamaleonte“ bei partneriai iš Belgijos – „Landelijke organisatie Outward Bound België“ ir meno mokykla „Luca“.

Kurdami refleksijos principus ir gaires, projekto įgyvendintojai tarėsi, kaip vertinti pačią refleksiją ir kurti grįžtamąjį ryšį. Šiai sąvokai egzistuoja daug apibrėžimų, bet konkrečiai projekto komanda ją apsibrėžė, sakydami, kad tai yra daugiasluoksnis procesas, kurio metu identifikuojami, išryškinami ir tyrinėjami aktualūs klausimai. Šio proceso metu asmuo pažvelgia giliau, nei paprastai, pastebi sąsajas, įsivardija reikšmes, atranda ryšius tarp skirtingų reikšmingų įvykių (plačiausia prasme – vidinių ir išorinių). Tai veda link didesnio sąmoningumo: asmuo geriau suvokia santykius su išoriniu pasauliu ir savyje. Tokiu būdu refleksija skatina asmeninį augimą ir profesinį tobulėjimą.

Aukštojo mokslo atstovams projekte buvo svarbu išsiaiškinti ir parodyti, kaip galima naudoti refleksiją suaugusių žmonių ugdymo(si) procese. Refleksija pripažįstama viena svarbiausių kompetencijų, leidžiančių stiprinti kitas kompetencijas ir profesinę veiklą. Tačiau formaliojo mokymosi procese ji taikoma retai. Tuo tarpu, projekto komandos manymu, aukštojo mokslo įstaigoje išlavintas reflektyvumas jauniems, tik ką studijas baigusiems specialistams padėtų atrasti sąsajas tarp teorinių žinių ir praktinės veiklos, padėtų lavinti ir stiprinti įgūdžius, taikyti juos naujose darbinėse situacijose.

Labai svarbi projekto dalyviams ir kartu labai nauja, kaip konceptas, kurį REFLECT projektas bandė apibrėžti, pasirodė beesanti vidinė parengtis. Ją nusako galėjimas išreikšti asmeninį potencialą konkrečiame laike ir erdvėje, konkrečiame „čia ir dabar“. Vidinę parengtį veikia mūsų asmeniniai reagavimo į išorinius stimulus (socialinis kontekstas) ir vidinius stimulus (patirtis) įpročiai. Šių reagavimo įpročių konkretus darinys (kompleksas) vienais atvejais mums padeda išreikšti savo galimybes, kitais atvejais blokuoja mūsų išraišką. Tai reiškia, kad galima turėti žinių, gal net patirties, reikiamas nuostatas, bet tam, kad veiktume, turime būti pasirengę būtent konkrečiu metu, konkrečioje situacijoje ir konkrečiam veiksmui / veiklai.

Projekto įgyvendintojai sako pripažįstantys, jog ėmėsi dirbti su sunkiai apčiuopiamais, apibrėžiamais dalykais. Todėl daug laiko projekte užėmė parengiamasis etapas: poreikių aptarimas, praktikų apžvalga, literatūros analizė. Daug kas gimdavo ilgai diskutuojant ir bandant tam, kad būtų galima sukurti visiškai naujus produktus: refleksijos principus ir gaires, refleksijos vertinimo gaires, jau minėtą vidinės parengties koncepciją, o galiausiai gimtų praktikų aplankas idėjoms ir įkvėpimui.

Pagrindinis klausimas, kurį nuolat kėlė projekto komanda: kada, kur ir kaip kokybiškai reflektuoti, idant tai padėtų aukštajame moksle, įmonės ar socialinės organizacijos gyvenime.

Projekto metu sukurtą metodinę medžiagą galima rasti projekto svetainėje https://www.reflecting.eu/projects/ .