Marijus Žiedas: „Filosofija – pamatas gyvenimo rūmams“

M. Žiedui šiandien didžiausios vertybės – šeima, artimi žmonės, bandymas kiekvieną dieną suteikti jiems laimės, paslaugumas. LRT archyvo nuotr.„Sveiki, čia aš“, – sveikinasi laidų vedėjas Marijus Žiedas, kai susitinkame su juo. Jam ir nereikia prisistatyti – juk M. Žiedą pažįsta visi. Tačiau ne daug kas žino, kad žinomas Lietuvos televizijos žinių ir įvairių renginių, programų vedėjas yra krimtęs filosofijos mokslus Vilniaus universitete. Nors ir atsitiktinai įstojęs į šią specialybę, Marijus nė karto nesigailėjo, o vėliau tęsė studijas filosofijos magistrantūroje.

Atsitiktinumas buvo lemtingas

„Oi, palaukite, tai buvo prieš 500 metų... Dabar bandau prisiminti“, – juokiasi Marijus, kai paklausiu jo apie studijų pasirinkimą, darbą studijų metais ir karjeros pradžią. Baigdamas mokyklą Marijus nelabai žinojo, ką studijuoti, kokiu keliu pasukti.

Matydamas, kaip kryptingai jo klasės draugai renkasi studijas, jis jau buvo pradėjęs nerimauti, kankinosi, negalėdamas nuspręsti, ką nori veikti gyvenime.Pažįstami patarė rinktis teisę – kaip visi tuomet kalbėjo, „prestižinę specialybę“. „Gerai, bandom“, – nusprendė Marijus, kitu pasirinkimu dar įrašęs ir filosofiją. Kadangi į teisę įstoti jam pritrūko vieno balo, įstojo į filosofiją. „Ir ačiū Dievui, kad į filosofiją“, – šiandien šypsosi Marijus. Dėkoja ir savo tėvams medikams, kurie nedarė jam jokio spaudimo renkantis specialybę.

„Iš patirties galiu pasakyti: filosofija yra labai geras dalykas“, – šiandien aiškina Marijus ir džiaugiasi gyvenime jam pasitaikiusia galimybe prisiliesti prie filosofijos. „Supratau, kiek daug tai gali duoti gyvenime, tai puikus pamatas kiekvienam žmogui kaip asmenybei, pamatas gyvenimo pradžiai. Ant tokio pamato gali statyti rūmus“, – sako M. Žiedas.

„Filosofijos studijos atvėrė man akis, pamačiau pasaulį visai kitaip, nei mato kitokio išsilavinimo žmogus“, – sako jis. Ir nors M. Žiedas dirba darbą, nesusijusį su filosofija, jo manymu, filosofija prisidėjo prie jo kaip asmenybės augimo.

„Aš neapribojau savęs kokia nors viena profesija, esu atviras pasiūlymams, galimybėms, permainoms, priimu iššūkius, galbūt ne visada jie pasiteisina ir viskas pavyksta, bet bent jau stengiuosi nepraleisti progos. Kiekvienas iššūkis žmogui duoda neįkainojamos patirties. Filosofija prisidėjo prie mano vertimų, nes buvau susipažinęs su filosofiniais tekstais“, – vertina M. Žiedas. Jis net galvoja dar kartą sugrįžti į universitetą studijuoti vertimo

Karjerą irgi lėmė atsitiktinumas

Studijuodamas pirmame kurse M. Žiedas pradėjo dirbti reklamų garsintoju radijuje, vėliau vedė laidas. Antrame kurse kursiokams pradėjus įtarinėti, ar tik ne Marijaus balsas skamba per radiją, jam teko prisipažinti.

O jo darbo karjera prasidėjo labai netikėtai ir nekaltai – klasiokai jį paragino dalyvauti radijo stoties M-1 laidoje „Tavo daina“. Po kurio laiko sulaukė M-1 programų direktoriaus siūlymo pabandyti įgarsinti reklamas. Sodraus balso ir aiškios dikcijos savininkas netrukus buvo pastebėtas ir įvertintas – jį pakvietė dirbti Baltijos TV filmų garsintoju, į LNK, lygiagrečiai dirbo radijuje, vėliau pradėjo vesti renginius.

Požiūrį į pasaulį formavo filosofija

Filosofijos studijos jį taip pakerėjo ir įtraukė, kad, baigęs bakalauro studijas ir kelerius metus padirbęs, jis 1998 m. grįžo tęsti filosofijos studijų magistrantūroje.

„Filosofija mane užbūrė mąstymo platumu, tolerancija diskusijoms, kuriose gimsta tiesa, tai buvo tarsi prieglobstis, tyrumo vieta, kur iš tikrųjų ištirpsta visuomenės sluoksniai, kur galioja logikos taisyklės. Intelektu ir protinėm galiom gali išgvildenti problemą, surasti tiesą – man ten buvo taip tyra, gražu, labai patiko, supratau, kad tai labai padeda susiformuoti pasaulėžiūrai, o augančiam organizmui labai to reikia. Filosofija yra puikus požiūrio į pasaulį formavimosi pagrindas“, – tvirtina Marijus.

Didžiausios M. Žiedo vertybės

M. Žiedui šiandien didžiausios vertybės – šeima, artimi žmonės, bandymas kiekvieną dieną suteikti jiems laimės, paslaugumas. O darbas, karjera, gyvenamoji vieta, automobilis – tai tik įrankiai. „Kai gimė vyresnysis sūnus ir aš jį paėmiau ant rankų, kažkas manyje persivertė... Tai buvo radikalus patyrimas: žiūriu į jį ir suprantu – va čia yra gyvenimo esmė. Skamba labai sentimentaliai, bet aš iš tikrųjų taip jaučiu. Šiame šiandieniniame, gana atšiauriame pasaulyje yra per drąsu galbūt?“

Prisiminimai apie studijas: „Tai buvo neįtikėtini smagus laikas!“

Kokios buvo M. Žiedo studijos, laisvalaikis? Marijaus prisiminimai – pilni sentimentų. Tuo metu, kai studijavo, fakultetas buvo įsikūręs Baltupiuose, raudonų plytų pastate, dar vadinamame Prunskienės pastatu. „Studijos buvo – jėga! Nežinau kodėl – ar dėl to, kad kursas buvo ypatingas, buvome netipiniai, vaikščiojom kaip banda, visi kartu, išalkę bendravimo, diskusijų, po paskaitų eidavome į kavines mieste (mėgstamiausios vietos, kur galėtų susirinkti fakultete, jie neturėjo – pastatas nebuvo labai jaukus), tęsdavome Platono seminaro nagrinėjimą, diskutuodavome. Ir tai buvo nuolat. Pasakiškas bendravimas, diskusijos per naktis... Buvo neįtikėtina“, – su nostalgija prisimena M. Žiedas.

Jų kursas pirmasis organizavo filosofų krikštynas, į vaidinimą įtraukė ir dėstytojus. A. Šliogeris, K. Stoškus, M. Šaulauskas buvo gynėjai Sokrato teisme. Ir dabar Marijus su didele meile prisimena dėstytojus, dauguma jų iki šiol yra autoritetai – A. Šliogeris, E. Nekrašas, K. Stoškus, R. Plečkaitis, A. Dobryninas, A. Jokūbaitis, S. Jankauskas, o M. Šaulausko, jaunesnės kartos dėstytojo, ką tik grįžusio iš Amerikos, paskaitos buvo tikras šou.

Vilniaus universitetas – iš kartos į kartą

Vilniaus universitetą yra baigę M. Žiedo seneliai, tėvai ir žmona, kurią, beje, sutiko savo fakultete dar studijų metais. Tad Vilniaus universiteto vaidmuo ir vieta Marijaus gyvenime yra svarbi – iš kartos į kartą. „Yra toks suvokimas dar iš vaikystės – jeigu kalbama apie universitetą, žinai, kad tai apie Vilniaus universitetą, ne kokį nors kitą. VU man – šiek tiek daugiau nei šiaip tik universitetas, jis yra istorija, susijusi su mano šeimos, giminės istorija, Universitetas  iš didžiosios raidės, man jis Lietuvoje vienintelis universitetas, rimta ir verta dėmesio mokymo įstaiga“, – sako M. Žiedas. Savo vaikams jis taip pat patars rinktis studijas VU, jeigu universitete bus jų poreikius atitinkančių pasiūlymų, nes pažadėjo primygtinai jiems spaudimo nedaryti – leis rinktis patiems.

Naujajame Filosofijos fakultete M. Žiedui dar trūksta dvasios

M. Žiedui tenka lankytis ir dabartiniame Filosofijos fakultete. Jo studijų metais čia buvo apleisti butai, kuriuose buvo įsikūrusi bohema, gyveno studentai. „Mes ten irgi lankydavomės, ten buvo labai smagu, dabar viskas pasikeitė, sutvarkyta. Aš džiaugiuosi, ten dabar tikrai labai gražu, bet nežinau, kiek ten yra tos dvasios. O kiek jos pagaliau ir reikia? Kita vertus, man Filologijos, Istorijos fakulteto kiemeliai nuo seno turi savo žavesį, savo dvasią. O Filosofijos fakultetas naujas, dvasios dar nesijaučia, nors ir Baltupiuose jos nebuvo daug. Kaip ir Žvėrynas – anksčiau turėjo savo dvasią – visa vaikystė čia prabėgo, o dabar išsigimė. Išsterilizuotas“, – svarsto Marijus. Jam yra savi ir labai artimi universiteto senieji rūmai, biblioteka.

 

Parengė Liana Binkauskienė

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos