Kanoverskytė (Sučylienė) Anastazija

Studentė Anastazija Kanoverskytė (Sučylienė, g. 1925) gimė Žvirgždžiūnų kaime, Klovainių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. 1938 m. pradėjusi mokslus Linkuvos gimnazijoje, ją 1944 m. baigė tapdama XX-osios laidos absolvente. Tais pačiais metais Anastazija kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių prašydama ją priimti studijuoti Humanitarinio fakulteto Lituanistikos skyriuje. Ji tapo lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studente ir universitete studijavo iki antro kurso ketvirtojo semestro. 1946 m. už dalyvavimą NKGB pareigūno Antano Šiliaus (perspėjusio daug žmonių dėl jiems gresiančio suėmimo) organizuotame pasikėsinime į savo viršininką (NKGB karininką) buvo suimta ir nuteista sušaudyti. Sovietų sąjungos karo tribunolas Maskvoje sušvelnino Vilniuje priimtą nuosprendį ir sušaudymo bausmę pakeitė dvidešimties metų katorga. Anastazija buvo kalinama Norilske, Mordovijoje. 1956 m. neatlikusi visos bausmės grįžo į Lietuvą. Netrukus Vilniaus universiteto rektoratas gavo prašymą (pasirašytas 1957 m. sausio 26 d.) atsiųsti buvusiai studentei jos nutrūkusių studijų dokumentus, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas − Anastazijos Kanoverskytės asmens byloje jos studijų eigą liudijančių dokumentų nebuvo, jų nėra ir šiandien. Tačiau Lietuvos ypatingajame archyve tarp kitų su KGB veikla susijusių dokumentų išlikęs ir Istorijos-filologijos fakulteto studentės Anastazijos Kanoverskytės studento asmens liudijimas Nr. 4346. Grįžusi iš tremties Anastazija įsikūrė Panevėžyje, kur baigė buhalterių kursus ir dirbo šios srities darbą. Vis dėlto literatūra išliko svarbi visą gyvenimą – Anastazija Kanoverskytė (Sučylienė) yra išleidusi ne tik savo prisiminimų, bet ir poezijos knygų.

Atminties diplomą gavo 1919 m.

Dokumentai