Psichologinė parama
Su darbu susijusiu stresu susiduria beveik kiekvienas darbuotojas. Tiek darbe, tiek kasdienėse situacijose streso nepavyks išvengti ir jį patirti yra normalu. Dėl COVID-19 pandemijos atsiradusių darbo organizavimo pokyčių, darbe stresą keliančių situacijų gali padaugėti.
Kokie yra streso šaltiniai?
Pagal Robbins ir Judge (2013), yra trys potencialios darbe patiriamo streso šaltinių grupės: aplinkos, organizacijos ir individualūs.
Aplinkos keliami streso šaltiniai
- technologinė raida (pvz., iššūkiai susiję su nuotolinių paskaitų vedimu, bendravimas per nuotolį su studentais ir kolegomis, privalomas greitas perėjimas prie naujesnių technologijų ar programų);
- pasaulinė pandemija (pvz., privalomas darbas nuotoliniu būdu, fizinio nesaugumo jausmas darbo vietoje ar kelionėje į darbą).
Organizacijos keliami streso šaltiniai
- užduoties keliami reikalavimai (pvz., pats darbo pobūdis, t.y., kiek autonomiškai gali atlikti užduotis, pačių užduočių įvairumas ir pan., darbinės sąlygos, kaip savo darbo vietos, priemonių turėjimas bei darbo planavimas);
- vaidmens reikalavimai (pvz., per didelė vaidmenų gausa, kai iš darbuotojo tikimasi daugiau, nei jis realiai gali atlikti, ir vaidmenų neaiškumas, kai darbuotojas nesupranta, ką jis turi ir ko neturi daryti);
- tarpasmeniniai santykiai (socialinės paramos darbe trūkumas, prasti tarpasmeniniai santykiai tarp kolegų);
- lyderystė organizacijoje (vadovų pasirinktas vadovavimo stilius, o ir pats vadovavimas kelia stresą).
Individualūs streso šaltiniai
- situacija šeimoje (pvz., sergantys artimieji, nelaimės, konfliktai, netinkama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra);
- finansinė padėtis (pvz., netinkamas atlygis už įdėtas pastangas ar mažesnis atlygis lyginant su kitais, nors darbo funkcijos tos pačios).
Kokios yra reakcijos į stresą?
Taip, kaip asmuo reaguoja į stresą ir malšina streso sukeliamus pojūčius, psichologai dar vadina streso įveikos būdais. Grakauskas ir Valickas (2006) yra pasiūlę streso įveikos būdus klasifikuoti į 4 grupes:
1. Problemos sprendimas
- tai yra aktyvūs asmens veiksmai siekiant pašalinti stresą keliantį šaltinį. Siekiama išspręsti iškilusias problemas keičiant aplinką ar save, keičiant kaip analizuojama problema, ieškoma sprendimo, planuojamas jo įgyvendinimas, kaupiamos žinios, kurios galėtų padėti spręsti iškilusias problemas.
- Pvz., nėra galimybių namuose vesti paskaitų nuotoliniu būdu, todėl yra bandoma išspręsti šią problemą paprašant rezervuoti tuščią auditoriją paskaitų vedimui. Taip problema yra išspręsta ir jaučiamas stresas sumažėja.
- Šis streso įveikos būdas yra neefektyvus, kai yra kalbama apie situaciją, kurios negali pats asmuo sukontroliuoti, pvz., liga, netektis ir pan.
2. Emocinė iškrova
- yra bandoma įveikti stresinę situaciją ieškant kaltų ir išliejant susikaupusias neigiamas emocijas. Nusprendus, kad ne pats esi kaltas dėl susidariusios situacijos, galima „išsikrauti“ ant aplinkinių, kaltinti likimą, o priešingu atveju pradedama kaltinti patį save.
- Pvz., dirbant iš namų gali padaugėti viršvalandžių, todėl asmuo gali kaltinti susidariusią situaciją, arba asmuo gali kaltinti save, kad nesugeba laiku pabaigti darbo ir turi dirbti viršvalandžius.
3. Socialinė parama
- ieškoma paramos iš socialinės aplinkos, kaip draugai, šeima, artimieji. Iš jų tikimasi, jog išklausys, paguos, pabus šalia ir išgirs, kas yra negerai.
4. Vengimas
- naudojami įvairūs dėmesio nukreipimo būdai, t. y. užsiimama kita veikla, maloniais dalykais, ilsimasi.
- Arba naudojamasi teigiama situacijos interpretacija, t. y. tikima, kad laikas viską sutvarkys, juokaujama, įsivaizduojama, kad padėtis geresnė nei yra iš tikrųjų.
Jei pastebėjote, jog dabartiniai streso įveikos būdai nebepadeda arba net turi daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų, darbe dėl streso jaučiate, jog darote klaidas, jaučiamas nuovargis, kyla panika, susierzinimas, kankina nemiga, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis psichologinės pagalbos.
Psichologinė pagalba VU
EMOCINĖS KRIZĖS ATVEJU (laukimo eilė iki 5 darbo dienų)
Vilniaus universitete galima gauti iki 3 nemokamų skubių konsultacijų kriziniais atvejais. Šios konsultacijos teikiamos skubos tvarka, per 5 darbo dienas. Kada galima gauti krizinę konsultaciją?
- turint minčių apie savižudybę ir/ar ketinimų;
- patiriant baimės, nerimo, beviltiškumo jausmus dėl karantino ir/ar pandemijos;
- išgyvenant didelį emocinį stresą, su kuriuo nepavyksta susitvarkyti pačiam;
- išgyvenant sukrečiantį gyvenimo įvykį: netektį, skyrybas ir kt. staigias permainas;
- nerimaujant dėl VU bendruomenės nario, kuris gali turėti minčių apie savižudybę.
Konsultacijos teikiamos be eilės, registracija vykdoma el. paštu .
ILGALAIKIS KONSULTAVIMAS (laukimo eilė iki 2 mėnesių)
Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centro psichologai teikia teikia konsultacijas nuotoliniu būdu jums patogia programėle (Skype, Viber, WhatsApp, Google Hangouts, MS Teams ir kt.).
Vilniaus universiteto studentams taikoma 75% nuolaida, o darbuotojams – 50%. Kreiptis galite el. paštu bei telefono numeriu +370 5 268 7254, o konsultantų sąrašą galite rasti čia.
Psichologinė pagalba už VU ribų
1. Skubi nemokama emocinė parama telefonu:
- Vilties linija 116123 (visą parą)
- Pagalba moterims 880066366 (visą parą)
- Линия доверия 880077277 (от 16:00 до 19:00)
2. Nemokama psichologinė pagalba krizės atveju Vilniuje:
- Krizių įveikimo centras (pirma konsultacija nemokama)
- Centro poliklinikos budinčiojo gydytojo tarnyba
- Antakalnio poliklinikos jaunimo sveikatos centras (reikalinga išankstinė registracija)
- Psichikos sveikatos klinika (konsultuoja ir anglų, rusų, lenkų kalbomis)
- Kitos primenamos specialistų teikiamos psichologinės pagalbos galimybės
3. Privati psichologinė pagalba:
- Lietuvos psichologų sąjungos narių puslapis, kurie teikia privačią psichologinę pagalbą;
- Nuotoliu dirbantys privatūs psichologai (4P Centro puslapis);
- Privačiai dirbančių psichologų Lietuvoje sąrašas;
- Privačiai dirbančių psichologų Vilniuje centras;
- Privačiai dirbančių psichologų Lietuvoje sąrašas, kurie konsultuoti gali nuotoliniu būdu.
Savarankiškos pagalbos sau galimybės
1. Mobilios programėlės minčių raminimui, nerimui ir streso malšinimui:
- Headspace (Android ir iOS)
- Ramu (Android ir iOS)
- Pagalba sau (Android)
- Calm (Android ir iOS)
- Pauzė (Android ir iOS)
- Atsipūsk (Android)
- Antistresiniai pratimai (Android)
2. Streso valdymo rekomendacijos VU bendruomenei "Stresuok produktyviai"
3. VšĮ "Žmogaus psichologijos instituto" paruošta video medžiaga ir praktiniai patarimai visuomenei.