Vaikų universitetas

Daugiau apie įvykusius vizitus balandžio mėn.

Vilniaus universitetas, vykdydamas projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001), šių metų balandžio 5 d. organizavo Vaikų universiteto veiklas Vilkaviškio Ąžuolo progimnazijoje, kurioje kartu su 3 – 4 klasės moksleiviais minėjome Tarptautinius periodinės elementų lentelės metus.

Fizikos fakulteto doktorantas Carlos Viscasillas Vazquez vedė užsiėmimus, kurių tikslas buvo mokinius supažindinti su cheminiais elementais įdomiu ir linksmu būdu bei sukurti didžiausią periodinę cheminių elementų lentelę Lietuvoje. Taip pat šio vizito metu siekta skatinti mokinių komandinį darbą bei kalbų mokymąsi, kadangi pamokėlės buvo vedamos dvejomis kalbomis – lietuvių ir anglų. Vizito veiklas lektorius suskirstė į dvi dalis. Pirmoji buvo teorinė, kurios metu su mokiniais buvo diskutuojama apie tai, kas yra toji periodinė lentelė, kokia jos kilmė, kas yra cheminis elementas, kada jie buvo atrasti ir ar tikrai jau yra atrasti visi, kur tuos elementus galima rasti kasdieniniame gyvenime.

Praktinės veiklos vizito dalyje mokiniams buvo paskirti cheminiai elementai, su kuriais kiekvienas jų susipažino įdėmiau: sužinojo jų simbolį, atominį numerį, pilną pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis. Pabaigoje ši informacija buvo atvaizduota spalvoto popieriaus lapuose ir vaikai su lektoriaus ir mokytojų pagalbą suklijavo savo sukurtą lentelę ant sienos.

Užsiėmimus vedęs lektorius pastebėjo, kad vaikai buvo susidomėję, aktyvus ir drąsūs, bendravo tarpusavyje ir su vadovais, įgijo naudingų naujų žinių.

Iš viso užsiėmimuose sudalyvavo 49 Vilkaviškio Ąžuolo progimnazijos moksleiviai.

Šių metų balandžio 18 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojai dr. Šarūnas Mikolaitis ir dr. Stepas Toliautas lankėsi Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijoje, kur vedė užsiėmimus 3 – 4 klasių moksleiviams. Kaip pastebėjo dr. Stepas Užsiėmimai buvo planuoti kaip netiesioginė, labai ankstyva įžanga į Vilniaus Universiteto Fizikos fakultete nagrinėjamą mokslo tematiką: šviesai jautrių gamtinių bei dirbtinių sistemų tyrinėjimą, pačių sistemų ir jas tiriančių įrankių sandarą, veikimo principus ir galimybes.

Dr. Stepas Toliautas pirmojo užsiėmimo metu, remiantis pastebėjimais apie mus supančio pasaulio objektų spalvas, su moksleiviais aptarė šviesos sąveiką su objektais, jos nešamą informaciją ir šviesos energijos virsmus. Mėginta paaiškinti, kaip spalvos atsiranda, kokiomis savybėmis pasižymi skirtinga šviesa ir kuo ji gali būti naudinga gyvūnams bei žmonėms.

Antrasis užsiėmimas buvo skirtas paaiškinti biologinį regos mechanizmą ir jo pritaikymą vaizdo registravimo sistemose. Vaikai buvo supažindinti, kaip skaityti nesudėtingus rezultatų grafikus (akies jautrumo įvairių spalvų šviesai kreives) ir kaip, lyginant tokius grafikus, daryti prielaidas apie kitų gyvūnų bei prietaisų (fotoaparatų ir kamerų) „matymą“. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į vaizdų interpretavimą, kurį atlieka smegenys, ir aptartos kompiuterių galimybės atlikti tokį interpretavimą arba atpažinimą.

Dr. Šarūnas Mikolaitis su moksleiviais aiškinosi kaip yra ieškoma planetų bei ką tiriame kosmose. Pamokų metu moksleiviai buvo skatinami kritiškai mąstyti, pateikti žinomus atsakymus į klausimus ir rasti arba atspėti dar nežinomus/ neaptartus atsakymus. Vaikai sekė pasakojimo eigą ir aktyviai dalyvavo diskusijose, uždavė savo klausimų.

Iš viso užsiėmimuose sudalyvavo 87 Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos moksleiviai.

Daugiau apie įvykusius vizitus kovo mėn.

Vilniaus universitetas, vykdydamas projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001), šių metų kovo mėnesį organizavo Vaikų universiteto veiklas Telšių apskrityje ir nuvyko aplankyti Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos moksleivius. Fizikos fakulteto mokslininkės dr. Edita Stonkutė ir dr. Renata Minkevičiūtė vedė skirtingus užsiėmimus 7 – 8 moksleivių grupei, bei 3 klasės mokiniams.

Vizitų metu dr. Renata Minkevičiūtė mokiniams papasakojo kas sudaro Saulės sistemą. Jie buvo plačiau supažindinti su aštuoniomis Saulės sistemos planetomis – Merkurijumi, Venera, Žeme, Marsu, Jupiteriu, Saturnu, Uranu ir Neptūnu. Išsiaiškinta kuo jos tarpusavy skiriasi ir kokie yra jų išskirtiniai požymiai. Taip pat mokiniai susipažino su mažaisiais Saulės sistemos kūnais – nykštukinėmis planetomis, asteroidais, meteoroidais, kometoidais, bei sužinojo kaip apskritai formuojasi planetų sistemos.

Antrosios pamokos metu mokiniams buvo trumpai papasakota apie modernius astronominius stebėjimus, parodyta principinė teleskopo schema, pristatyta Lietuvoje veikianti Vilniaus universiteto Molėtų Astronomijos observatorija bei jos įranga. Nuotoliniu būdu buvo prisijungta prie Observatorijos kompiuterio, pademostruotos programos, kurių pagalba yra valdomas teleskopas ir atliekami astronominiai stebėjimai. Per teleskopo bokšte įmontuotą internetinę kamerą mokiniai galėjo stebėti kaip teleskopas juda.

Užsiėmimų, kuriuos vedė dr. Edita Stonkutė metu mokiniai susipažino su mus supančia Paukščių Tako galaktika ir joje esančiomis žvaigždėmis. Suprato kas yra šviesa, iš ko ji sudaryta ir kokią informaciją ji perduoda. Mokiniai sužinojo kaip ir kokią informaciją galime gauti fiksuodami žvaigždžių šviesą. Taip pat keltas tikslas mokinius supažindinti su astronomo specialybe ir paaiškinti kaip atrodo jo darbo ypatumai. Atlikta praktinė užduotis – nuo pasiruošimų stebėjimams su teleskopu iki gautų žvaigždžių spektrų analizės.

Galime pasidžiaugti, kad moksleiviai buvo aktyvūs, smalsūs, uždavė daug klausimų ir drąsiai atsakinėjo paklausti. Jie buvo pakviesti atvykti į Molėtų astronomijos observatoriją ir tyrėjų naktis.

Daugiau apie įvykusius vizitus vasario mėn.

Vilniaus universitetas, vykdydamas projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001), šių metų vasario 28 d. organizavo Vaikų universiteto veiklas Fizinių ir technologinių mokslų centre ir į svečius pakvietė atvykti Lentvario pradinės mokyklos moksleivius. Fizikos fakulteto mokslo darbuotoja dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė vedė užsiėmimus 3 klasės moksleivių grupei. Pirmosios pamokėlės metu vaikams buvo pasakojama apie spalvas bei dažų maišymą, pademonstruotos įvairios šviesos savybės – lūžimas, atspindys bei baltos spalvos virsmas vaivorykšte. Šios pamokėlės metu moksleiviai atliko įvairius su spalva ir šviesa susijusius eksperimentus: išskaidė juodą flomasterio pigmentą į sudėtinius kitų spalvų pigmentus, stebėjo šviesos lūžį, šviestuvo, veidrodžio bei vandens pagalba išgavo vaivorykštę. Užsiėmimo metu vaikai taip pat pasigamino spalvų ratą, kurį pritvirtinus prie sukučio ir pasukus išgavo baltą spalvą, susipažino su pagrindiniais spalvotos šviesos ir dažų maišymo skirtumais.

Antroji trečiokų vizito dalis buvo skirta susipažinimui su laboratorine įranga bei moksliniais tyrimais, atliekamais laboratorijoje. Moksleiviams buvo pademonstruoti įvairūs su šviesa susiję eksperimentai bei fotoliuminescuojantys sintetiniai ir natūralūs (dumbliai) bandiniai. Taip pat jiems buvo pristatomi laboratorijoje sukurtų šviestuvų prototipai, pasižymintys įvairiomis spalvinėmis savybėmis. Vaikai galėjo prototipus apžiūrėti bei patys juos valdyti.

Užsiėmimuose dalyvavusių moksleivių mokytoja pastebėjo, kad „vaikai išlaikė dėmesį visas dvi valandas, buvo susidomėję, bendravo su vadovais ir klausinėjo, kai kurie net nustebino savo žiniomis... Vyko aktyvus ir smagus mokymasis. Smagu, kad vadovams sekėsi sudominti mokinius, bendravimas buvo betarpiškas, geranoriškas, gyvas. Kiek atsitraukus ir iš šalies stebint džiugino, kuomet buvo matomos tikros šypsenos ir vaikų, ir vadovų veiduose. Taip pat mokiniai grįžę diskutavo, kas norėtų studijuoti universitete.“

Iš viso užsiėmimuose sudalyvavo 23 Lentvario pradinės mokyklos moksleiviai.

Daugiau apie įvykusius vizitus sausio mėn.

2018 m. sausio 12 d. Šiaulių r. Kurtuvėnų mokykloje-daugiafunkciniame centre lankėsi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas docentas dr. Ramūnas Skaužius ir Gyvybės mokslų centro, Biotechnologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Paulius Lukas Tamošiūnas. Be į svečius pasikvietusių šeimininkų, į susitikimą su Vilniaus universiteto mokslininkais susirinko net keturių skirtingų Šiaulių rajono mokyklų 7-8 klasių mokiniai iš Aukštelkės mokyklos–daugiafunkcinio centro, Bubių pagrindinės mokyklos, Voveriškių pagrindinės mokyklos ir Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinės mokyklos.  

Pauliaus Luko Tamošiūno pamokoje „Pieno be laktozės gamyba“ mokiniai daugiau sužinojo apie pieno sudėtį ir išsiaiškino, kodėl kai kurie žmonės negali gerti šviežio pieno ar vartoti kitų pieno produktų. Taip pat jie turėjo galimybę patys praktiškai kurti ir tobulinti bioinžinerinį tokios problemos sprendinį (laktazės fermento įkapsuliavimas), leidžiantį nesudėtingai pasigaminti pieno be laktozės kiekvieną dieną. P. L. Tamošiūno pamoka ,,Viruso medžioklė“ supažindino vaikus su vakcinų, kaip pagrindiniu apsaugos nuo virusinių ligų būdu ir šiuolaikinių saugių skiepų kūrimo principu. Mokiniai turėjo galimybę ne tik įgyti virusologijos mokslo teorines žinias, bet ir praktinės simuliacijos metu tyrė, kaip greitai galima užsikrėsti virusine liga per kontaktą su kitu asmeniu ir kaip nuo jos apsaugo skiepai. Tad Šiaulių rajono mokyklų 7–8 klasių moksleiviai jau moka ne tik atpažinti netolerancijos pieno produktams požymius, tačiau geba pasigaminti ir pieno be laktozės bei supranta ir gali paaiškinti skiepų naudą.

Ramūnas Skaudžius pristatė skirtingų medžiagų maišymosi temą ir kartu su mokiniais spalvų lenktynėse ieškojo atsakymo į klausimą kaip yra gryninamos mišinių medžiagos. Užsiėmimo metu buvo kalbamasi apie skirtingų medžiagų maišymąsi, polinius ir nepolinius tirpiklius, paviršių atsparumą vandeniui. Mokiniai praktinio užsiėmimo metu tirdami saldainių spalvas, kurios iš jų yra greičiausios įvairiuose tirpikliuose – susipažino su chromatografijos pagrindais.

Taip pat užsiėmimuose dalyvavę Šiaulių rajono mokyklų mokiniai kartu su R. Skaudžiumi gamino glotnią, lipnią masę, vaikų tarpe populiariai vadinamą – „šlykštuku“ bei skaičiavo jo savikainą. „Šlykštukas“ - tai polimeras gaunamas sumaišant dvi skirtingas medžiagas. Norint pasigaminti kuo geresnį „šlyktuką“, vaikams teko pritaikyti turimas ir naujas chemijos žinias (koncentracijos skaičiavimas, tirpalų skiedimas) bei sugalvoti ir pagrįsti fizikinius parametrus skirtus palyginti skirtingus „šlykštukus“. Pamokos metu taip pat buvo paliestos plastikų gamtosauginės problemos, skatinami tvaraus naudojimo principai.

Apie tai, kad VU Chemijos ir geomokslų fakulteto bei Gyvybės mokslų centro mokslininkai sėkmingai susidorojo su iššūkiais paskaitų jauniesiems klausytojams metu juos sudominti ir įtraukti į užsiėmimus, byloja palankūs mokytojų ir pačių mokinių atsiliepimai:

„Puikiai praleidome laiką. Buvo labai smagu. Daug sužinojome naujo. Pasigaminome tokių dalykų, kurių nebūtume sugalvoję daryti patys. Gal ne viskas pavyko puikiai, bet dabar turėsime daugiau patirties ir antrą kartą darant mums viskas tikrai pavyks“ (Ginkūnų mokyklos mokiniai Pijus, Raminta, Emilija). „Esu labai sužavėta šių jaunų žmonių – mokslininkų atsidavimu ir tikėjimu tuo ką daro. Buvo labai smagu matyti mokinių žibančias akis. Jos viską pasako. Man, kaip pedagogei buvo labai naudinga. Visą tai ką pamačiau galėsiu pritaikyti savo darbe.“ (mokytoja Virginija). „Puikiai suderinta teorinė ir praktinė mokinių veikla. Vyravo labai gera ir linksma darbinė aplinka ir nuotaika. Džiaugiamės renginiu.“ (Bubių pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja).  

Šiose VU dėstytojų pamokose Kurtuvėnuose sudalyvavo 40 moksleivių iš 5 skirtingų Šiaulių regiono mokyklų.

Daugiau apie įvykusius vizitus gegužės mėn.

Vilniaus universitetas vykdydamas projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001) šių metų gegužės mėnesį organizavo Vaikų universiteto veiklas, kurios plačiai paplito po Lietuvos regionus. Gegužės 16 d. Gyvybės mokslų centro dėstytojai dr. Grita ir Saulis Skujos lankėse Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje, kurioje vedė užsiėmimus ketvirtos, penktos ir septintos klasių moksleiviams. Pamokos „Dialogas su Gyvybe per įvairias patirtis - klausau, liečiu, atpažįstu...“ metu su trečiokais mokiniais buvo susipažinta su įvairiais Jurbarko aplinkoje gyvenančiais gyvūnais, žiūrėtas sumontuotas video filmas su aptartais gyvūnais, skleidžiančiais garsus savo gyvenamojoje aplinkoje. Siekiant sudominti moksleivius, jie buvo paskirstyti į dvi grupes kuriose turėjo suvaidinti bei atspėti jiems matytus ir girdėtus gyvūnus. Pamokos apibendrinimui buvo pasitelktas žaidimas - paruoštos juodos dėžės, į kurias moksleiviai kišo ranką ir apčiuopdami padėtus gyvūnų veiklos pėdsakus (pvz., bebro apgriaužtą medį, voverės ir genio lukštentus kankorėžius ir pan.), turėjo sumąstyti, kokia tai buvo veikla ir kokie galėjo būti gyvūnai, atliekantys šią veiklą.

Užsiėmimo metu „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai?“ su septintos klasės moksleiviais buvo išsiaiškintas paukščių prisitaikymas skraidyti (skaidruolės), jie sužinojo, kas stebint paukščius ir iš jų mokantis buvo pritaikyta moksle ir technikos išradimuose (bionika),  o pasitelkiant binokuliarus buvo ištyrinėti ir lyginti paukščio plunksna, drugio ir uodo sparnai. Kartu su moksleiviais dėstytojas Saulius Skuja konstravo skraidykles.

Dr. Grita Skujienė kartu su ketvirtokais aiškinosi garsų prigimtį ir įvairovę gyvūnų pasaulyje. Praktinio užsiėmimo „Kokiais smuikais griežia žiogai?“ dalies metu per binokuliarus moksleiviai tyrinėjo, kuria dalimi žiogai, svirpliai, skėriai, kurkliai, musės išgauna garsus, o kuria dalimi girdi. Apžiūrėjo kelių gyvūnų kaukoles, ieškojo jų rado šnervių vietos.

„Klausyk, matyk ir suprask – mobiliosios technologijos gamtoje“ užsiėmimo metu skirto septintų klasių moksleiviams, buvo trumpai pristatyta, be kokių mobiliųjų technologijų dabar neišsiverčia biologai ir išsiaiškinti pagrindiniai tyrimo gamtoje principai. Moksleiviai į savo išmaniuosius telefonus parsisiuntė aptartas programėles, kartu gavo žiūronus ir knygas su paukščių apibūdintuoju ir visi kartu vyko į ekspediciją mokyklos apylinkėse jų išbandyti. Ekspedicijoje buvo bandoma sekti pasirinktais gyvūnų pėdsakais ar tiesiog stebėti paukščiai, bandyta juos atpažinti, suprasti skiriamuosius požymius ir fiksuoti jų koordinates. Grįžę į mokyklą, moksleiviai aptarė ką pamatė ir kiek kokių gyvūnų, kokie jų skiriamieji požymiai.

Užsiėmimuose dalyvavusių moksleivių mokytojos pastebėjo, kad pamokose aktyviai dalyvavo ir į siūlomas veiklas aktyviai įsitraukė visi klasių moksleiviai, jiems buvo pasiūlytos įdomios pamokos, nekasdienės veiklos ir patyriminė veikla.

Gegužės 18 dieną Kauno fakulteto dėstytojos Jurgita Astrauskienė ir Lina Abraitienė vyko į Raudondvario gimnaziją, kurioje 6-7 klasių moksleiviams pravestos keturios pamokos: „Kur baigiasi žodžiai – prasideda muzika“, „Ar animacinių filmų herojai gali dainuoti lietuviškai?“ „Filmų vertimas Lietuvoje: kaip veikėjai prabyla lietuviškai?“ ir „Nematoma kino filmų dubliažo pusė“.

Mokiniai buvo supažindinti su audiovizualiniu vertimu ir jo praktika Lietuvoje bei vienu iš audiovizualinio vertimo metodų – subtitravimu, kuris plačiai naudojamas teatro ir dainų, operos, miuziklų vertimui užsienyje ir Lietuvoje. Kartu su mokiniais diskutuota, kuo audiovizualinis vertimas skiriasi nuo tradicinio vertimo žodžiu ar raštu. Aiškintasi, kokios yra audiovizualinio vertimo rūšys, kurios iš jų yra populiariausios Lietuvoje ir kodėl. Vaikams buvo rodomos skirtingais audiovizualinio vertimo būdais išverstos filmų ir dainų ištraukos, Audiovizualinio vertimo studijų programos studentų atlikti darbai. Pamokose kartu bandyta analizuoti filmų vertimų klaidas. Su vaikais išsiaiškinti skirtumai tarp filmo ir teatro vertimo bei pristatytos techninės galimybės padaryti teatrą ir muziką suprantamesnius publikai. Mokiniai išgirdo tokius terminus kaip mizanscena, libreto vertimas, dainuojamasis vertimas ir vertimas subtitrams ir surtitrams. Be to, reikėjo ne tik atsakyti į klausimus, bet ir paspėlioti ar lietuviškai skambanti grupės „Antis“ daina „Zombiai“ buvo parašyta lietuviškai, vėliau palyginant ją su originalia Australijos grupės „Men at Work“ daina „Land Down Under“. Užsiėmimų metu aiškintasi kas yra dubliažas, kaip jo metu perteikiamos emocijas, kurios yra naudojamos originaliame įraše bei kodėl Lietuvoje dubliažas dažniausiai naudojamas tik garsinant animacinius filmus. Mokiniai žiūrėdami ištraukas iš animacinio filmo „Ilgo plauko istorija“ aiškinosi kokie sinchronizacijos būdai yra taikomi ir įvertinti kaip jie atrodo animacinio filmo ištraukose. Diskutuota, kodėl filmų dubliažas yra ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Kalbėtasi apie kino filmų dubliažo užkulisius Lietuvoje: vertimą iš užsienio kalbos, aktorių atranką, garso įrašymą ir kt. Taip pat gilintasi į tai, kas lemia dubliažo sėkmę ir su kokiomis problemomis susiduria vertėjai dubliuodami audiovizualinę produkciją.

Dėstytojos džiaugėsi, kad mokiniai smalsūs, drąsiai uždavinėjo klausimus, atidžiai klausėsi ir gausiai kėlė rankas bei išsakė savo nuomonę.  

Gegužės 24 d. Gyvybės mokslų centro dėstytojos dr. Ingrida Prigodina – Lukošienė ir doc. dr. Eglė Lastauskienė lankėsi Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kurioje vyko Jaunojo tyrėjo ir ekologijos diena. VU Vaikų universiteto regionuose pasiūlyti užsiėmimai puikiai įsiliejo į tos dienos mokyklos numatytą veiklų koncepciją.

Docentė Eglė Lastauskienė dirbo su vyriausiais mokyklos moksleiviais. Kartu jie susipažino su mikroorganizmų įvairove, jų keliamomis problemas ir atnešama nauda. Mokiniams buvo aiškinama apie mikroorganizmus, kurie mus saugo ir kaip svarbu palaikyti gerosios mikrofloros balansą žmogaus organizme. Taip pat surengta trumpa teorinė mikroorganizmų kultivavimo paskaitėlė. Išsiaiškinti pagrindiniai principai. Po jos mokiniai mokėsi naudotis mikrobiologinėmis kilpelėmis, sėti mieles, gamino gyvą mikroskopinį preparatą - metileno melsvę, kuriuo dažė pasėtas mieles. Išmoko atskirti gyvas ir negyvas mielių ląsteles. Galiausiai panaudojo gyvas mieles kaip piešimo priemones. Taigi moksleiviai susipažino ne tik su mikroskopijos pagrindais, bet ir su ląstelės sandara. Dėstytoja mokiniams paliko užduotį po dviejų dienų kartu su savo biologijos mokytoja aptarti rezultatus.

Dr. Ingrida Prigodina – Lukošienė moksleiviams vedė užsiėmimus susijusius su mikologija – mokslu apie grybus. Pamokų metu gyvai diskutuota apie Gyvybės karalystes, apie grybų panašumą į augalus ir gyvūnus, apie šių organizmų pasiskirstymą Grybų karalystėje. Dėstytoja demonstravo džiovintus, fiksuotus grybų pavyzdžius, grybinėmis ligomis pažeistų augalų šakų, vaisių, medžių pažeidimus, į grybų panašių organizmų gleivūnų vaisiakūnius. Kartu bandė pasiaiškinti kaip atrodo grybų kūnas, sporos, kas yra raganų ratilai, kodėl grybai anksčiau buvo laikomi mistiškais organizmais. Mokiniai buvo aktyvūs diskusijoje apie grybų žalą, naudą, apie kovą su pataloginiais augalų, žmonių parazitais, apie naudojimą vaistams, pramonėje, gamtoje. Žiūrėtas trumpas filmukas kaip grybai plinta vėjo, lietaus, žmonių ir gyvūnų pagalba. Aptarta, kokia gali būti grybų įvairovė: nuo mikroskopinių (mm skaičiuojamų) iki kamuolio dydžio makroskopinių vaisiakūnių. Mokiniai ypatingai buvo aktyvūs viktorinoje apie valgomus grybus, bandė pasakyti kokia tai grybo rūšis ir kur ją galima aptikti.

Taip pat pakvietėme Garliavos Jonučių  progimnazijos moksleivius aplankyti Kauno fakultete įkurtą audiovizualinę vertinimo laboratoriją, kurioje įvairaus amžiaus moksleiviai su KnF dėstytojų doc. dr. Jurgitos Kerevičienės ir dr. Lauros Niedzviegienės pagalba buvo supažindinti su vertėjo specialybe ir šių specialistų darbo specifika. Užsiėmimų metu su vaikais buvo kalbamasi kas yra audiovizualinis vertimas, trumpai pristatyti šio vertimo būdai, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktinei veiklai - subtitravimui. Taigi trumpai aptarus subtitravimo aspektus: erdvinio išdėstymo specifiką, išlaikymo trukmę, subtitrų ženklų kiekį įvairiose filmų demonstravimo erdvėse, vertimo sunkumus ir, aišku, pačių subtitravimo programų „Subtitle Edit“ ir „Aegisub“ galimybes ir darbo specifiką, moksleiviai pasiskirstė į dvi komandas, kiekviena pasirinko po filmuko ištrauką ir ėmėsi vertimo ir subtitrų kūrimo proceso, pritaikydami „Subtitle Edit“ programą. Dėstytojos teigė, kad buvo smagu stebėti intensyvų darbo procesą, aktyvias konsultacijas su draugais, sėkmes ir iškilusių problemų sprendimus, siekį sukurti įdomius subtitrus.

Daugiau apie įvykusius vizitus rugsėjo mėn.

Vilniaus universitetas, vykdydamas projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ (09.3.3-ESFA-V-711-02-0001), šių metų rugsėjo 27 d. organizavo Vaikų universiteto veiklas Gyvybės mokslų centre ir į svečius pakvietė atvykti Panevėžio Šaltinio progimnazijos moksleivius. Centro dėstytojos dr. Grita Skujienė ir Audronė Meldžiukienė vedė užsiėmimus mišrioms 1 – 8 klasių moksleivių grupėms. Pamokos „Kur augaluose slepiasi eteriniai aliejai?“ metu pradinių klasių mokiniai, padedami dėstytojos Audronės, turėjo galimybę susipažinti su įvairių augalų žiedais ir mikroskopų pagalba pamatyti augaluose esančias eterinių aliejų talpyklas. Taip pat siekta atsakyti į klausimus: kam augalas kaupia eterinius aliejus? Kokiose augalo dalyse jų ieškoti? Kiek reikia surinkti rožių lapelių, kad išspausti lašą aliejaus?

Kito užsiėmimo metu „Augalų žiedų ir žiedadulkių pasaulyje“ su tais pačiais moksleiviais buvo nagrinėta įvairių žiedų sandara. Vaikai susipažino su augalų dauginimosi struktūromis, žiedadulkių įvairove, išsiaiškino žiedų bei žiedynų paskirtį. Pasitelkiant binokuliarus praktiškai tyrinėti turimų augalų pavyzdžiai. Vizito metu moksleiviai apžiūrėjo Gyvybės mokslų centrą. Jiems didelį įspūdį paliko ant Gyvybės mokslų centro stogo įrengtas daržas, kuriuo rūpinasi ir prižiūri Universiteto mokslininkai.

Gyvybės mokslų centro dėstytoja dr. Grita Skujienė kartu su vyresnių klasių moksleiviais aiškinosi, kodėl viena ląstelė yra raktas į aplinkosaugos problemų kilmę. Šio užsiėmimo metu praktiškai buvo bandoma išsiaiškinti, kaip veikia kasdieną naudojama dantų valymo pasta ir kokį poveikį ji turi moksleivių burnos higienai. Vaikai vandenyje ištirpinę dantų pastos žirnelį, šį tirpalą pylė į petri lėkšteles, kuriose glūdėjo iš anksto dėstytojos Gritos užaugintos klumpelės – vienaląsčiai pirmuonys. Pastarosios, reaguodamos į skirtingus tirpalus, elgėsi nevienodai. Binokuliarų pagalba stebėta kaip vienos klumpelės pradeda šokinėti, kitos sprogti, didėti arba mažėti, o kai kurios net išvis nustojo judėti. Užsiėmimo metu moksleiviai kartu su dėstytoja priėjo prie išvados, kad skirtingos dantų pastos turi skirtingą poveikį mūsų dantims, tad rinktis jas reikėtų labai atsakingai. Antrojo užsiėmimo metu dėstytoja Grita, pasitelkdama mikroskopus, kartu su mokiniais praktiškai tyrinėjo įvairių kiaušinių sandarą, supažindino su dauginimosi struktūromis, ieškojo gyvybei užsimegzti būtinų sąlygų. Moksleiviai ypatingai įvertinio galimybę išbandyti tyrėjo darbą rimtoje laboratorijoje.

Užsiėmimuose dalyvavusių moksleivių mokytojos pastebėjo, kad visi atvykę moksleiviai aktyviai dalyvavo ir  noriai įsitraukė į siūlomas veiklas. Jiems buvo pasiūlytos įdomios temos, nekasdienės veiklos ir patyriminė veikla.

Iš viso užsiėmimuose sudalyvavo 36 Panevėžio Šaltinio progimnazijos moksleiviai.